Per kiek laiko nuvežame keleivius į Vokietiją saugiai?

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje, daugiau kaip dvidešimt metų kasdien tenka girdėti tą patį klausimą, kuris, regis, nerimina tik klientus, bet ir patį vairuotoją: „Į kiek laiko aš būsiu ten?“. Tai natūralu. Šiuolaikinis žmogus priprato prie greitėjo – mes skubime į oro uostus, spėjame susitikimus, planuojame atostogas minutės tikslumu. Tačiau, kai kalbame apie kelią iš Lietuvos į Vokietiją, o ypač apie saugumą, laiko suvokimas turi keisti savo prasmę.

Mano, kaip ilgamečio šios srities specialisto, pareiga yra ne tik nuvežti žmogų iš taško A į tašką B. Svarbiausia užduotis yra užtikrinti, kad šis žmogus atvyktų gyvas, sveikas ir poilsioęs. Vokietija yra mums artima ir geografiškai, ir kultūriškai, bet tai vis tiek ilgas kelias – beveik tūkstantis kilometrų viena kryptimi. Tokiu atveju laiko vertė nustatoma ne pagal chronometro rodmens griežtumą, o pagal kelių saugumo standartus, vairuotojo fizinę būklę bei techninį transporto priemonės pasiruošimą.

Šiame straipsnyje aš detaliai nušviečiu tai, kas vyksta „užmarštyje“ tada, kai keleivis sėda į autobusą ar mikroautobusą. Mes pasikalbėsime apie tai, kodėl reisas negali trukti 10 valandų, jeigu atstumas toks toliu, kokias kliūtis tenka įveikti kelyje, ir kodėl mūsų „pomalė“ yra ne tinginystė, o griežtas saugumo reikalavimas. Suprasdami šiuos procesus, Jūs ne tik galėsite realiau planuoti savo kelionę, bet ir jaustės ramiau žinodami, kad Jūsų saugumas mums yra prioritetas Nr. 1.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie kelionę į Vokietiją

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda man ir mano komandai. Čia rasite ne tik sausus skaičius, bet ir profesionalų aiškinimą, kodėl viskas vyksta būtent taip, o ne kitaip.

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos (pvz., Vilniaus ar Kauno) į Berlyną ar Miuncheną?

Vidutinis kelionės laikas priklauso nuo tiksloios vietovės Vokietijoje, tačiau jei kalbame apie didžiuosius miestus, pvz., Berlyną, tai nuo Vilniaus važiuojame maždaug 13–14 valandų. Jeigu kelionės tikslas – Miunchenas arba koks nors miestas pietuose (netoli Austrijos ar Šveicarijos sienos), turėkite omenyje, kad kelias užtrunka apie 16–18 valandų. Šie skaičiai apima ir reikalingus sustojimus.

Nedaug kas pagalvoja apie tai, kad Lietuva nėra maža šalis – pats važiavimas iki Lietuvos sienos (pvz., nuo Klaipėdos) gali užeiti keturias valandas. Taigi, jei kviečiate mus iš kito Lietuvos galo, visą kelionės trukmę reikia skaičiuoti pridedant laiką, per kurį mes pasieksime Jūsų namus. Mes visada stengiamės nurodyti realų laiko intervalą, o ne optimistišką „geriausiu atveju“ variantą, kad Jūsų artimieji lauktųje neišsigąstų.

2. Kodėl kelionė negali būti greitesnė? Galima važiuoti greičiau?

Techniškai, daugumoje Vokietijos autostradų (Autobahn) nėra greičio limito (nors vis dažniau jie įvedami tam tikrose ruožose), tačiau mūsų transporto priemonės yra pritaikytos ne lenktynėms, o ilgoms kelionėms. Mikroautobusų ir autobusų greitis yra ribojamas techninių galimybių ir, svarbiausia, saugumo normų. Važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu (priklausomai nuo transporto priemonės tipo) būtų ne tik pavojinga dėl stabdymo kelio, bet ir ekonomiškai nepagrįsta dėl degalų suvartojimo.

Tačiau pagrindinė priežastis nėra techninė. Pagrindinė priežastis yra žmogiškojo faktoriaus ir saugumo kultura. Važiuojant per Lenkiją, kurią dažniausiai kertame kelyje į Vokietiją, kelių būklė ir eismo intesyvumas verčia būti ypatingai atidžiems. Greitis ten privalo būti pritaikomas prie situacijos. Mano patirtis rodo, kad bandymas „pagreitinti“ užduočiai paprastai baigiasi prarastu laiku ties sienos punktais arba techninėmis problemomis, kylančiomis dėl transporto perkrovimo.

3. Kiek ir kodėl būtina sustoti poilsio?

Tai vienas svarbiausių klausimų, susijusių su Jūsų saugumu. Mums netaikoma paprastų vairuotojų taisyklė – mes laikomės griežtų Europos Sąjungos reglamentų (EO 561/2006), kurios reglamentuoja vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Šios taisyklės nėra biurokratinis prielaidas, jos sukurtos siekiant išvengti avarijų, kylančių dėl nuovargio.

Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima padalinti į 15 min. + 30 min.). Be to, po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo ilgam poilsui (paprastai 11 valandų). Jeigu kelionė vyksta be keleivio keitimo (t.y. tas pats vairuotojas veda nuo pradžios iki galo), šios pertraukos yra neįvengiamos.

Jei matote, kad Jūsų kelionės trukmė yra, pavyzdžiui, 14 valandos, tai reiškia, kad maždaug 2 valandas iš jų vairuotojas praleidžia poilsio. Tai laikas, kurį mes naudojame ne tik degalams užpilti, bet ir kad keleiviai galėtų išsitiesti, pavalgyti, pasisemti oro. Būtent todėl reisas su vienu vairuotoju niekada negali būti trumpesnis už fizinę galimybę nuvažiuoti atstumą laikantis taisyklių.

4. Ar kelią į Vokietiją veikia eismo kamščiai ir kaip jie veikia laiką?

Žinoma, eismo kamščiai yra didžiausia nežinomasis, kurią neįmanoma tiksliai prognozuoti. Kelias į Vokietiją veda per Lenkiją (A2 autostrada), o prieš pat Vokietijos sieną – Švecicų-Fišhauzeno (Świecko-Frankfurt (Oder)) pasienio punktas. Nors Šengeno zonoje fizinės patikros retai būna, bet pati transporto srovė ten yra milžiniška. Ties šia siena susidaro didžiuliai kamščiai, kurie gali užtrukti nuo keleto minučių iki kelių valandų.

Taip pat Vokietijoje, ypatingai aplink Berlyną, Hanoverį, Niurnbergą ir kitus didmiesčius, ryte ir vakare susidaro darbiniai kamščiai. Be to, Vokietijoje itin dažnai vyksta kelių remonto darbai („Baustelle“), kurie suardo eismą. Esu matęs situacijų, kai dėl vieno remonto ruožo mes prarandome valandą. Todėl visada savo klientams patariu planuoti atvykimą su rezervu – jeigu sakau, kad atvyksime 14:00, geriau planuokite reikalus ne anksčiau 15:00.

5. Kaip veikia oro sąlygos, ypač žiemą?

Lietuviškas ir vokiškas žiemos sezonas gali būti iššūkis. Nors šiuolaikiniai autobusai yra gerai pritaikyti slidžiaiems keliams (turi ABS, ESP, padangas su dygliais), saugus greitis žiemą visada yra mažesnis. Deganti rūkas, stiprus lietus ar sniegas Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje priverčia mums sulėtinti.

Mano patirtis sako, kad geriau keliauti lėčiau, bet saugiau. Jeigu prognozuojamas stiprus sniegas, mes kartais netgi pasiūlume klientams išvykti ankščiau, kad būtų galita „susivilioti“ laiko atsargas. Niekada neskubame per sniego pūgas, nes ratai praranda sukibimą su keliu, o sustojimas sunkioje mašinoje užtrunka ilgiau. Tai gali prailginti kelionę net 2–3 valandas, bet tai kaina, kurią mokame už visų gyvybes.

6. Ar keleivis gali įtakoti kelionės greitį?

Taip, ir ne tiesiog norėdamas „nuspausti dujas“ (kas yra griežtai draudžiama). Keleiviai gali įtakoti laiką planuodami kelionę. Jeigu Jūsų paėmimo vieta yra sunkiai pasiekiama (pvz., siauras aikštelės miesto centre, kur reikia manevruoti), tai užtrunka. Taip pat jeigu grupė vėluoja susirinkti išsiregistravimo vietoje, visą vėlavimą perkeliame į galutinį atvykimo laiką.

Be to, jeigu reisas yra „maršrutinis“ t.y., mes paimame keleivių iš kelionių miestų, kiekvienas sustojimas paimti ar išleisti žmogų užima 5–10 minučių. Jeigu maršrute yra daug sustojimų, tai susideda į didelę laiko sumą. Todėl, jeigu Jums svarbu greitis, visada rekomenduoju individualų pervežimą be tarpinių sustojimų – tai leidžia sutaupyti net iki 2 valandų.

7. Kaip užtikrinamas techninis saugumas prieš kelionę?

Prieš kiekvieną išvykimą į Vokietiją atliekame griežtą techninę apžiūrą. Per savo dvidešimt metų praktiką išmokau, kad technika nepasitiki „galvojimu“ – reikia tikrinti viską rankomis. Tikriname stabdžių sistemą, padangų slėgį (ir atsarginę padangą!), visus skysčius (alyva, aušinamasis skystis, stiklo plovimo skystis), šviesas.

Taip pat tikriname ir vairuotojo būklę prieš išvykstant. Jis turi būti ilsėjęsis, blaivus ir susikaupęs. Mes naudojame tachografus, kurie užfiksuoja kiekvieną vairuotojo judesį. Tai ne leidžia mums sukčiuoti, bet ir suteikia klientui garantiją, kad vairuotojas nebuvo vairavęs 20 valandų iš eilės. Techninis gedimas kelyje yra viena dalykų, kurios labiausiai bijome, todėl jai išvengti darome viską, kas įmanoma.

8. Ar saugu keliauti naktį?

Daugelis klientų klausia, ar nera pavojinga važiuoti, kai užsienia tamsu. Tiesą sakant, nakties važiavimas turi savo privalumų – eismas yra daug mažesnis, nėra kamščių, o vairuotojui, jeigu jis gerai išsimiegojęs, naktis gali būti ramesnis laikas. Tačiau mums taikomi griežti apribojimai: naktį (nuo 22:00 iki 06:00) vairuotojas gali vairuoti trumpiau, o poilsio pertraukos turi būti ilgesnės.

Jeigu planuojame atvykti į Vokietiją anksti ryte, dažnai išvykstame vakare. Tai leidžia išvengti didžiųjų miestų spūsčių. Saugumas čia užtikrinamas ne tik vairuotoju, bet ir tuo, kad mes stengiamės naktį nevykdyti sudėtingų manevrų (pvz., važiuoti pro mažus miestelius), jeigu įmanoma važiuoti greituoju keliu.

9. Kas vyksta, jeigu kelionės metu pasikeičia planai (pvz., užstrigame sienoje)?

Komunikacija yra raktas. Jeigu įvyksta nenumatyta situacija – avarija, didelis kamščys ar netikėta sienos patikra – mes nedelsdami pranešame Jums arba Jūsų artimiesiems, laukiantiems galo. Turime GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mūsų dispetcheriams Lietuvoje matyti, kur yra mūsų autobusas realiu laiku.

Mes visada stengiamės rasti sprendimą. Jeigu įmanoma, pakeičiame maršrutą, jei kelyje eismas stovi, bandome apeiti jį per smulkesnius kelių (nors tai retai būna greičiau, bet leidžia judėti). Svarbiausia – mes niekada nepaliekame klientų be informacijos. Žinoti, kas vyksta, sumažina stresą ir padeda susitaikyti su vėlavimu.

10. Kodėl verta rinktis profesionalų pervežimą, o ne nelegalų „vairuotoją“?

Rinktis profesionalų kompaniją, turinčią 20+ metų patirties, reiškia rinktis gyvybės draudimą. Nelegalūs pervežėjai dažnai nesilaiko jokių taisyklių: jie nevairuoja tachografų, neilaiko poilsio pertraukų, važiuoja pernelyg greitai, kad suspėtų. Jų transporto priemonės dažnai neturi būtinų draudimų (pvz., civilinės atsakomybės už keleivius).

Mes turime visus reikalingus licencijas, draudimus ir atliekame reguliarius techninius patikrinimus. Mūsų kaina gali šiek tiek skirtis nuo „paprasto vairo“ kainos, tačiau ši skirtumas apsaugo Jūsų pinigus ir, kas svarbiau, sveikatą. Be to, jeigu su mumis įvyksi avarija, Jums bus mokėta kompensacija, o su nelegaliu pervežėju – liksite vienas su savo problema. Mano atsakomybė prieš klientą yra užrašyta ne popieriuje, o mano profesiniame sąžinėje.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „per kiek laiko nuvežame keleivius į Vokietiją saugiai?“ neturi vieno skaičiaus atsakymo. Tai yra kompleksinė formulė, kurioje sudedamosios yra atstumas, vairuotojo poilsis, kelių eismo sąlygos, techninis transporto pasiruošimas ir, žinoma, laiko prognozės rezervas.

Esu dirbęs šioje srityje ilgai, ir galiu pasakyti viena: greitis niekada nebuvo ir nebus svarbiau už saugumą. Mūsų tikslas yra ne tik nuvežti Jus į Vokietiją, bet padaryti taip, kad Jūsų šeimos nariai, laukiantys galo, galėtų ramiai kvėpuoti. Mes investuojame laiką į planavimą, techninę priežiūrą ir vairuotojų rengimą tik tam, kad Jūs galėtumė mėgautis keliu arba atvykti į paskirties vietą pilnai pasiruošę.

Todėl, kai karts nuo karto klausiate „kada aš būsiu ten?“, atminkite, kad mūsų atsakyme slypi dešimtmečių patirtis, siekianti vieno tikslo – Jūsų saugumo. Pasitikėkite mumis, mes pasirūpinsime likusiu.