Per kiek laiko galima pristatyti siuntas iš Vokietijos? Eksperto įžvalgos ir realūs terminai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvi dešimtis metų, sužinai vieną pagrindinę tiesą: laikas logistikoje – tai relativekas sąvoka. Klientas, stovintis sandėlyje laukiantis brangios atsarginės dalies arba pirkėjas, kuris nori naujų baldų savo svetainėn į savaitgalį, visada klausia to paties: „Kada tai bus čia?“. Atsakymas „Vokietija yra netoli“ dažnai nepatenkina nieko, nes logistikos grandinė yra sudėtingas mechanizmas, kurį veikia šimtai veiksnių.

Vokietija, būdama didžiausia Europos ekonomika ir strategine logistikos sankryža, yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, gabenančių viską – nuo mažų dokumentų vokų iki tonų sunkios pramonės įrangos. Tačiau, nors atstumas tarp, tarkime, Berlyno ir Vilniaus nėra milžiniškas, pristatymo terminai gali skirtis nuo 24 valandų iki savaitės ar ilgiau. Šiame straipsnyje, remiantis daugiamete patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, kas lemia šias diferenciacijas ir ką tiksliai reiškia „standartinis“, „ekspresinis“ ar „ekonominis“ pristatymas.

Svarbiausia suprasti, kad kiekviena siunta yra unikala. Tas pats maršrutas gali būti įveiktas per 14 valandų vairuotojui nesustojus, tačiau realioje aplinkoje toks scenarijus yra retas išimtis. Mes kalbėsime ne tik apie vairuotojo greitį, bet ir apie krovinių surinkimą (konsolidaciją), muitinės procedūras (nors ir ES viduje, jų subtilybės išlieka), techninius pertraukimus ir, žinoma, sezoninius svyravimus. Suprasdami šiuos procesus, galėsite realiau įsivaizduoti, kada tikėtis savo siuntos ir kaip tinkamai ją užsakyti, kad būtų išvengta nereikalingų nervingumų.

Šiame gide sužinosite, kaip susiformuoja kaina ir laikas, kodėl kai kurios siuntos „užstriga" terminale, ir ką daryti, kad jūsų krovinys atvyktų kuo greičiau. Tai ne tik teorinė informacija, tai praktinių patarimų rinkinys, susiformavęs per tūkstančius įveiktų kilometrų ir išspręstų nevienalyčių situacijų.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiame išsamius atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų apie siuntų pristatymą iš Vokietijos, kurie padės jums suprasti logistikos procesą ir geriau planuoti savo veiklą.

1. Koks yra įprastas siuntos pristatymo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Įprastas, vadinamasis „standartinis“ pristatymo laikas tarp Vokietijos ir Lietuvos svyruoja nuo 2 iki 4 darbo dienų. Tai yra labiausiai paplitęs terminas, matomas logistikos kompanijų pasiūlymuose. Jei užsakote siuntą pirmadienį ryte iš centrinės Vokietijos (pvz., Hanoverio ar Frankfurto srities), realiausia, kad ji pasieks Lietuvą iki ketvirtadienio.

Kodėl tiek ilgai? Galiausiai, važiavimas gali užtrukti tik apie 14–16 valandų. Tačiau standartinis pervežimas dažniausiai yra konsoliduotas krovinys. Tai reiškia, kad sunkvežimis surenka (konsoliduoja) krovinius iš keleto siuntėjų vienoje šalyje, prieš tai išvykdamas. Vairuotojas turi apvažiuoti keletą sandėlių, paimti prekes, užfiksuoti jas, o tais atvejais, kai krovinys nėra pilnai užpildytas („kubelis“), gali laukti papildomų siuntų. Tik kai mašina pilna, ji išvyksta į maršrutą. Taigi, 2–4 dienų terminas apima pasiruošimą, pakrovimą, patį važiavimą ir iškrovimą Lietuvoje. Jei siunta yra „iš durų į duris“, reikia skirti laiko ir vietiniams pervežimams abiejose šalyse.

2. Ar įmanoma pristatyti siuntą per 24 valandas (ekspresiniu režimu)?

Taip, tai visiškai įmanoma ir dažnai atliekama, tačiau tai paslauga, kurios kaina gerokai skiriasi nuo standartinės. Ekspresinis pristatymas per 24 valandas (ar net greičiau, pvz., per 12–18 valandų) įgyvendinamas naudojant dedikuotą transportą.

Esme ta, kad jums nenuveža jūsų siuntos kartu su kitų žmonių krovinais viename dideliame sunkvežimyje. Jums skiriamas atskiras vairuotojas ir mašina (priklausomai nuo krovinio dydžio – tai gali būti „vilkiko“ su puspriekabe, mažesnis 3,5 tonsis krovininis automobilis ar net furgonas), kuris išvyksta tiesiogiai iš jūsų siuntėjo sandėlio ir važiuoja tiesiai į jūsų paskirties vietą. Sustojimai daromi tik būtiniausiems reikalams (degalai, poilsiavimas).

Ekspresas yra idealus sprendimas, kai stovi gamyba, reikia skubiai atvežti brangią įrangą arba medicininius preparatus. Verta prisiminti, kad net ir ekspresiniu režimu vairuotojas turi laikytis poilsio režimo (tachografas), todėl jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas, gali tekti laukti vairuotojo poilsio pertraukos, tačiau už šį laiką atsakinga logistikos firma, kuri planuoja maršrutą taip, kad jis neatneštų vėlavimo.

3. Kokius veiksnius labiausiai veikia pristatymo terminą?

Yra keletas pagrindinių veiksnių, kurie lemia, ar jūsų siunta atvyks anksčiau, ar vėliau. Pirmasis ir svarbiausias – krovinių konsolidacija. Jei pasirenkate pigesnę, dalinio krovimo (LTL – Less than Truckload) paslaugą, laukimas kitų krovinių užpildyti mašiną gali užtrukti 1–2 dienas.

Antrasis veiksnys – geografija. Vokietija yra didelė. Siunta iš Miulhauzeno (pačios pietvakarinės pakrašties) kels daugiau nei 1000 km, tuo tarpu siunta iš Berlyno ar Hiutenbergo (netoli Lenkijos sienos) yra arčiau. Maršrutas per Vokietiją gali būti apkraustas statybos darbais ar spūstimis, ypač Ruhr srityje.

Trečias veiksnys – metų laikas ir orai. Žiemos sąlygos, ypatingai Lenkijoje ir Vokietijos kalnuotose vietovėse, gali lėtinti eismą. Taip pat labai svarbus techninis gedimas. Nors sunkvežimiai prižiūrimi reguliariai, padangų plyšimas ar elektronikos gedimas gali sustabdyti kelionę kelias valandas ar net dieną. Galiausiai, sandėlių darbo laikas – jei vairuotojas atvyksta paimti krovinį šeštadienį vakare, o sandėlys dirba iki vidurdienio, jis privalo laukti iki pirmadienio ryto, kas automatiškai prailgina terminą dviem dienomis.

4. Ar skiriasi pristatymo laikas tarp pašto siuntų (kurjerių) ir krovinių transporto?

Žinoma, skiriasi, ir šių paslaugų negalima painioti. Pašto siuntos ar „paskutinės mylios“ kurjeriai (DHL, UPS, LP Express ir pan.) veikia taisyklėmis, kurios labai skiriasi nuo krovinių pervežimo.

Pašto siuntos paprastai yra mažos, sveriančios iki 30 kg, ir jos patenka į didžiąsias rūšiavimo sistemas (sorting centers). Jos gali būti pristatomos per 2–5 darbo dienas. Šiose sistemose dominuoja automatizacija, tačiau siunta dažnai „keliauja“ per keletą pervedimų centrų (pavyzdžiui, iš Miuncheno per Frankfurtą ir Varšuvą į Vilnių).

Tuo tarpu krovinių transportas (kai kalbame apie padėklą, euroletą, 500 kg ar daugiau) yra labiau „rankinis“ proceses. Čia kalbame apie sandėlių krovėjus, varelius (prikabintines priekabas), kurios reikalauja įrangos iškrovimui. Krovinių transportas gali būti greitesnis (jei tai ekspresas), tačiau standartiniu atveju jis gali trukti tiek pat ar net šiek tiek ilgiau dėl didesnio krovinio sudėtingumo. Taip pat svarbu paminėti, kad kurjeriai dažnai pristato tiesiai į duris, o didelės siuntos gali reikalauti gabenimo iki krašto vietos (jei nėra keltuvo).

5. Kaip veikia muitinės procedūros, jei prekės keliauja iš Vokietijos (ES viduje)?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės ir tarp jų nėra sienų kontrolės ar muitinės deklaravimo prekių apyvartai (vidinė rinka), situacija gali kompleksėti, jei prekės yra iš trečiųjų šalių.

Jei Vokietijos sandėlyje užsisakote prekių, kurios atvežtos iš Kinijos, JAV ar kitos ne ES šalies, ir jos dar nebuvo sumokėtos PVM ar muitų (jos yra „customs bonded“ statuso), jas vežant į Lietuvą gali reikėti atlikti muitinės procedūras. Vokietijos siuntėjas turi pateikti TRL dokumentą (Transportas per ribą) arba EX1 dokumentą, patvirtinantį, kad prekės buvo išleistos laisvai į apyvartą.

Jeigu šie dokumentai sutvarkyti neteisingai, Lietuvos muitinė gali sulaikyti siuntą patikrinimui. Tai gali užtrukti nuo keleto valandų iki keleto dienų. Todėl, perkant iš Vokietijos, visuomet verta pasitikrinti, ar prekės jau yra ES rinkoje (t.y., ar PVM mokėtas Vokietijoje), ar jos bus vežamos kaip neapmokestintos importuotos prekės. Pastaruoju atveju reikės pasirūpinti muitinės atstovu Lietuvoje.

6. Ar savaitgalis ar šventės veikia pristatymo laiką?

Taip, savaitgaliai ir šventės turi didelę įtaką logistikai. Sunkvežimių vairuotojai turi griežtai reglamentuotą darbo ir poilsio laiką. Pagal ES reglamentas, vairuotojas privalo atlikti ilgesnį poilsį (45 valandų) kas savaitę, dažniausiai tai daroma sekmadieniais arba šeštadieniais – sekmadienio naktį.

Tai reiškia, kad jei siunta pasiunčiama penktadienį popietę, labai tikėtina, kad ji nebus pristatyta savaitgalį. Ji gali stovėti terminale arba vairuotojas gali pradėti važiuoti tik sekmadienį vidurnaktį (jei leidžiama poilsio taisyklės), tačiau dažniau pristatymas įvyksta tik pirmadienį arba antradienį.

Taip pat svarbu atsižvelgti į Vokietijos šventes. Vokietijoje yra daugiau regioninių švenčių nei Lietuvoje (pvz., Karnavalas tam tikrose žemėse, Vysbadeno ar Miuncheno festivaliai). Jei šventinę dieną dirba tik kai kurie sandėliai, siuntos surinkimas gali užtrukti. Visada verta pasitikrinti, ar artimiausias dienas nėra šventė Vokietijoje, o ne tik Lietuvoje.

7. Kiek kainuoja greitas pristatymas lyginant su standartiniu?

Kainų skirtumas gali būti esminis. Standartinis, konsoliduotas pervežimas (kai dalijatės mašinos vietą su kitais) yra ekonomiškiausias. Jis kainuoja pigiau, nes išlaidos (degalai, vairuotojo atlyginimas) padalijamos tarp daugelio klientų.

Ekspresinis pristatymas (dedikuota mašina) gali kainuoti nuo 3 iki 5 kartų brangiau, o kartais ir daugiau, priklausomai nuo atstumo. Mokate už tai, kad mašina važiuoja tik su jūsų kroviniu, grįžta tuščia (tuščias reisas taip pat įkainojamas), o vairuotojas dirba pagal greitą grafiką.

Yra ir tarpinis variantas – „greitas standartinis“ arba „prioritetas“. Kai kurios kompanijos siūlo paslaugą, kurioje jūsų siunta konsoliduojama, bet ji gauna prioritetą iškrovimo arba pirkimo eilėje. Tai gali sutrumpinti laiką viena diena, o kaina padidėja nežymiai (pvz., 20–30 proc.). Verta pasvarstyti šį variantą, jei standartinis laikas per ilgas, o ekspresas per brangus.

8. Kaip užtikrinti, kad siunta nebus vėluojama? Kokius dokumentus reikia parengti?

Geriausias būdas išvengti vėlavimų – dėmesys detalėms ir komunikacija. Pirmiausia, užsakymą pateikite kuo anksčiau. Jei žinote, kad reikės krovinių kitą savaitę, užsakykite jau dabar – tai leis logistikos agentams geriau suplanuoti maršrutus.

Antra, tikslūs dokumentai. Komercinės sąskaitos (invoice) turi būti pateiktos aiškiai, su nurodytu prekių svoriu, matmenimis ir tiksliu apibūdinimu. Neteisingai nurodytas svoris gali lemti tai, kad į mašiną bandys įkrauti per daug krovinių, o vėliau paaiškės, kad ji perpildyta ir kyla saugumo rizika, kas privers vairuotoją iškrauti dalį krovinių.

Trečia, pasirūpinkite pakavimu. Vokietijos logistika yra griežta – jei prekės supakuotos prastai, gali būti atsisakyta jų priimti arba gali sugesti kelyje. Tvarkingas padėklėlis (europaletės), užfiksuotas plastikine juosta, leidžia kelti krovinius „vilkiku“ (keltuvu) ir tai pagreitina pakrovimą/iškrovimą kelias minutes, o sumoje tai sutaupo valandas.

9. Ar galima sekti siuntos judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, net ir krovinių transporte. Nuo 2006-ųjų metų visiems sunkvežimiams ES privalomi tachografai, o dauguma modernių transporto kompanijų naudoja GPS stebėjimo sistemas.

Kai užsakote siuntą, paprastai gaunate nuorodą (tracking link) arba galite sekti būseną el. paštu. Būsenos gali būti tokios kaip: „Užsakymas priimtas“, „Krovinys paimtas“, „Tranzite“, „Atvyko į tarpinį terminalą“, „Iškraunamas“.

Tačiau verta prisiminti, kad GPS gali rodyti mašinos vietą, bet ne visada tiksliai atspindi siuntos būseną. Pavyzdžiui, mašina gali stovėti prie Vokietijos sandėlio 4 valandas, nes laukia krovimo, o GPS rodo, kad ji „stovi“. Geriausia pasitikėti ne tik žemėlapiu, bet ir operatyvine informacija iš logistikos vadybininko, kuris gali paskambinti vairuotojui ir sužinoti tikrąją priežastį.

10. Kas daro logistikos ekspertą, o ne tik tarpininką?

Galiausiai, norint pasiekti 99/100 kokybės rezultatą, svarbu ne tik technika, bet ir žmogiškasis faktorius. Ekspertas tai tas, kuris ne tik perduoda užsakymą vairuotojui. Jis sugeba įvertinti rizikas.

Pavyzdžiui, jei matome, kad Vokietijoje numatomas didelis sniegas, mes iš anksto perspėjame klientą, kad terminas gali pasislinkti. Jei siunta ypač jautri (stiklas, maistas), parenkame ne tiesiog pigiausią, o patikimiausią pervežėją, kuris turi „vibro“ slopinimo sistemas ar šaldymo įrangą.

Ekspertas taip pat žino, kur geriau išsiųsti krovinius, kad jų neiktų „kliūtiniai“ taškai, pavyzdžiui, Alpų perėjų uždarai dėl vėjo arba Lenkijos automagistralių mokamių ruožų eilės. Mūsų darbas yra užtikrinti, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai, o siunta būtų ne tik greita, bet ir saugi. Pasitikėjimas ir skaidrumas čia yra brangiausia valiuta.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „per kiek laiko galima pristatyti siuntas iš Vokietijos?“ neturi vieno vienodo skaičiaus atsakymo. Tai yra spektras nuo 24 valandų iki penkių dienų, kurį lemia jūsų poreikiai, biudžetas ir pasirinktas pervežimo metodas. Esant daugiau nei 20 metų patirčiai šioje srityje, galiu drąsiai teigti, kad raktas į sėkmingą pristatymą yra ne tik greitis, bet ir tikslus planavimas bei tikėjimas savo logistikos partneriu.

Jei jums reikalingas rezultatas „vakar“, pasirinksite ekspresinį dedikuotą transportą.