Patogus transportas į Vokietiją: išsamus kelionės planavimo vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindinių krypčių lietuviams – tiek verslo, tiek turizmo, tiek ir asmeninių reikalų tikslais. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip pasikeitė keliai, pasikeitė technika ir pats keleivių požiūris į kelionę. Vienas dalykas visada išlieka nepakitęs: noras kelionę praleisti kuo patogiau ir be nereikalingų rūpesčių. Kelionė iš Lietuvos į Vokietiją nėra trumpa nuotolis, tai dažniausiai apie 1000–1200 kilometrų, priklausomai nuo tikslo – ar tai Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, perhaps net Diuseldorfas ar Štutgartas. Toks atstumas reikalauja ne tik gero vairuotojo, bet ir išankstinio, kruopštaus planavimo.

Šiame straipsnyje pasidelsime ne ties paprastu bilietaus įsigijimu, o ties tuo, kaip užtikrinti, kad jūsų kelionė būtų patogi, saugi ir atitiktų visus jūsų lūkesčius. Kalbėsime apie tai, kaip išvengti dažniausių klaidų renkantis pervežėją, kokią transporto priemonę pasirinkti ir kodėl kaina visada nėra vienintelis kriterijus. Esu matęs daug situacijų, kai dėl taupymo keleiviai susidurdavo su dideliais nepatogumais, todėl čia pasidalinsiu savo patirtimi, kad jūs galėtumėte priimti pažangiausią sprendimą. Suprasime, kad patogus transportas – tai ne tik minkštos sėdynės, bet ir psichologinis komfortas, tikslumas bei saugumas.

Šiuo metu rinka siūlo itin platų pasirinkimą – nuo didelių, dviejų aukštų autobusų iki komfortiškų mikroautobusų "VIP" klasės. Kiekvienas pasirinkimas turi savo privalumų ir trūkumų, kurie priklauso nuo jūsų kelionės tikslų. Jei keliaujate su šeima ir daug bagažo, kriterijai bus vieni, o jei vykstate verslo reikalais ir reikia greitai bei komfortiškai nuvykti į susitikimą – kiti. Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums sudaryti idealą kelionės planą į Vokietiją.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kuo skiriasi kelionė dideliu autobusu nuo kelionės mikroautobusu ir ką pasirinkti ilgam maršrutui į Vokietiją?

Tai vienas pagrindinių klausimų, su kuriuo susiduria visi keleiviai. Dideli autobusai (pvz., "Neoplan", "Setra" ar "Mercedes-Benz Tourismo") dažniausiai turi 50–60 sėdynių. Jie yra labai stabiliai, turi didelį bagažinės skyrių (tinkamas daug bagažo vežti), tualetą, virtuvėlę (kavos aparatas) ir dažnai – Wi-Fi bei individualius ekranus. Tačiau jie yra lėtesni, dažniau sustoja keleiviams pakeisti, ir įsėdimas/išlipimas gali užeiti daugiau laiko, ypač jei maršrute yra daug sustojimų Lenkijoje ar Vokietijoje.

Mikroautobusai (pvz., "Mercedes-Benz Vito" ar "Sprinter" VIP klasėje) turi 8–19 sėdynių. Čia prioritetas yra komfortas ir greitis. Tokios transporto priemonės judra greičiau, lengviau manevruoja užstatytuose miestuose (pavyzdžiui, kai važiuojate tiesiai į tam tikrą miesto centrą, o ne į didelę autobusų stotį). Sėdynės toliau atlenkiamos, daugiau kojų erdvės, mažiau triukšmo. Jei jūsų kelionės tikslas – atvykti atsipalaidavęs, be nereikalingų sustojimų ir triukšmo, ypatingai jei keliaujate naktį, mikroautobusas bus geriausias pasirinkimas. Tačiau jei keliaujate su daugiau nei 15 žmonių grupės ar turite neįtikėtinai daug daiktų, didelis autobusas yra neišvengiamas.

2. Kaip geriausiai suplanuoti kelionės laiką, kad atvyktumėte į Vokietiją nenuvargę?

Esu matęs, kaip žmonės renkasi naktinius reisus, kad "užmigti ir atsibusti ten". Teoriškai tai puiku, tačiau praktikoje visada yra rizika. Jei vairuotojas yra pavargęs arba kelyje pasitaiko techninių problemų, naktinis miegas gali būti sutrukdytas, o ryte jūs būsite "išsidrovę" ir nenaudingi. Be to, naktiniais reisais dažnai vyksta daugiau sustojimų rūkyti ar degalams užpilti, kas trukdo giliai miegoti.

Mano, kaip eksperto, rekomendacija: jei įmanoma, rinkites dieninius arba vakarinius išvykimus (pvz., išvykimas 16:00–18:00 val.). Tokiu atveju galite pasivažiuoti pietų metu, pailsėti, o kelyje užmigti vakare. Atvykimas į Vokietiją (pavyzdžiui, į Berlyną) būtų ankstyvą rytą (pvz., 6:00–8:00 val.), kai miestas dar gyvas, o jūs turite laiko susireguliuoti prie vietos laiko. Taip verta atsižvelgti į Vokietijos laiko juostą – ji viena valanda atsilieka nuo Lietuvos, taigi, "pavargote" valanda anksčiau. Planuokite atvykimą taip, kad turėtumėte bent 1-2 valandas laisvo laiko prieš svarbius susitikimus ar skrydžius.

3. Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi keliaujant į Vokietiją autobusu, ir ar tikrai tik pasas?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje, tarptautiniame transporte taisyklės yra griežtesnės nei privažiuojant į sieną automobiliu. Transporto kompanijos turi teisę ir pareigą patikrinti keleivių dokumentus. Būtinas turi būti galiojantis asmens dokumentas – pasas arba asmens tapatybės kortelė. Asmens tapatybės kortelė Vokietijoje pilnai tinkama, tačiau verta prisiminti, kad jei dėl nenumatytų aplinkybių (pavyzdžiui, grįžtant reikės važiuoti per šalis, kurios nėra ES ar Schengeno narių, arba įvyks sienos kontrolės patikrinimas), pasas yra saugesnis variantas.

Labai svarbu dėl vaikų dokumentų. Jei važiuojate su vaiku, kuris nėra jūsų (anūkis, giminaitis), būtina turėti notariškai patvirtintą tėvų ar globėjų sutikimą važiuoti. Be to, jei vienas iš tėvų važiuoja su vaiku vienas, geriau turėti antros pusės raštišką sutikimą (nors ne visada prašoma, bet sienos pareigūnai gali paklausti). Praktikoje matęs atvejų, kai šeimos buvo grąžinamos nuo sienos dėl neaiškumų dėl vaiko priežiūros teisių. Nepamirškite ir savo sveikatos draudimo kortelės – EHIC (Europos sveikatos draudimo kortelė) padės gauti būtiną medicininę pagalbą Vokietijoje tuo pačiu principu kaip ir vietiniams gyventojams.

4. Kaip susidoroti su bagažu? Kiek daiktų galima vežti ir kaip juos užtikrinti?

Bagažo klausimas visada kelia daugiausia neaiškumų. Standartinė taisyklė daugumoje kompanijų yra: keleivis gali vežti vieną didelį bagažą (svoris iki 20–30 kg, dedamas į bagažinę) ir vieną rankinį bagažą (kuris telpa po sėdyne arba ant viršaus, svoris iki 5–8 kg). Jei keliaujate mikroautobusu, vieta bagažinėje yra ribota, todėl būtina iš anksto pranešti vairuotojui ar pervežėjui apie didelius Ski slidžes, dviračius ar muzikinius instrumentus.

Svarbiausia taisyklė, kurią visada primenu: vertingus daiktus (pinigai, dokumentai, vaistai, brangūs elektroniniai prietaisai, papuošalai) niekada negali būti paliekami pagrindinėje bagažinėje. Draudimas tokiais atvejais neveikia, o jei bagažas pasišlys ar bus pavogtas per sustojimą (pavyzdžiui, degalinėje Lenkijoje), gausite tik nusivylimą. Rankinėje bagažinėje turėkite viską, ko reikia pirmomis valandomis po atvykimo. Taip pat užsegkite savo lagaminus ant raktų arba pirktines spynas – tai ne visada apsaugo nuo vagystės, bet apsaugo nuo atsitiktinio atsidarymo ir išbyrėjimo judant kelyje.

5. Kokios yra pagrindinės kelionės trasos į Vokietiją ir kurios yra patogiausios?

Yra dvi pagrindinės strateginės kryptys. Pirmoji – per Lenkiją (Via Baltica -> Varšuva -> Poznanė -> Berlynas). Tai populiariausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas. Jis turi daugiausia degalinių, poilsio vietų, o kelių kokybė Lenkijoje pastaraisiais metais gerokai pagerėjo (pvz., A2 autostrada). Tačiau ši trasą pasižymi dideliu intensyvumu – ypač prie Varšuvos ir Poznanės gali susidaryti didžiuliai spūstys, dėl kurių kelionė gali užtrukti 2–3 valandas ilgiau nei planuota.

Antroji kryptis – per Baltijos jūrą (keltas Klaipėda-Kylis arba Karlshamnas-Kylis) ir toliau vokiškais automagistralėmis. Šis variantas dažniausiai brangesnis dėl keltų bilietų kainos, tačiau jis leidžia pailsėti kubo tipo kabinose, pavalgyti bufete ir išvengti Lenkijos kelių eismo intensyvumo. Jei keliaujate automobiliu arba norite išvengti ilgos važiavimo juostos, keltas gali būti puiki alternatyva. Tačiau jei jums trukdo jūros ligos arba norite kuo pigiau nuvykti, sausumos maršrutas per Lenkiją išlieka "auksiniu standartu". Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto ir noro pamatyti pakeliui daugiau ar mažiau.

6. Ar tikrai verta rinktis brangesnį bilietą, kuris siūlo "VIP" paslaugas ar didesnį komfortą?

Per 20 metų darbo esu suformavęs aiškų nuomonę: kokybė pasitarna. Pigūs bilietai (ypač jei tai "last minute" pasiūlymai) dažnai reiškia, kad autobusas yra senas (neturi kondicionieriaus arba jis blogai veikia), sėdynės nebeatlenkiamos, o maršrutas gali būti ilgas su daugybės sustojimų mažuose miesteliuose paimti keleivius. Brangesnis bilietas dažniausiai garantuoja naują transporto priemonę, mažiau sustojimų (tik degalams ar tualetui), patikimesnę kompaniją ir, svarbiausia, laiką.

Jei kelionė trunka 15–18 valandų, skirtumas tarp 50 eurų ir 80 eurų bilieto gali būti lemiamas jūsų nugaros sveikatai. VIP arba Business klasės bilietai mikroautobusuose siūlo 1+1 konfigūraciją (vienas sėdimas vienoje pusėje, kitas kitoje), leidžiančią ištiesti kojas į priekį. Taip pat dažnai įeina vanduo, užkandžiai ir individuali oro ventiliacija. Jei keliaujate verslo reikalais arba turite sveikatos problemų (nugaros skausmai), ši investicija visada apsiperka.

7. Kaip elgtis, jei įvyka nenuostatyta sustojimas (techninė gedimas, avarija) ir kas dėl keleivio teisių?

Techniniai gedimai yra dalis mūsų verslo. Nors patikimos kompanijos atlieka techninę priežiūrą kasdien, padangos gali plyšti, o kompiuteriai gali suklupti. Pagal ES reglamentas (EC 1071/2009 ir keleivių teisių reglamentas), jei autobusas sugenda ir nebegali važiuoti, pervežėjas privalo užtikrinti alternatyvų transportą į tą pačią vietą be papildomo mokesčio. Tai reiškia, kad jums nebus reikia mokėti už taksi arba naują bilietą, jei gedimas įvykė pervežėjo kaltė.

Ką turite daryti jūs? Išlaikykite ramybę. Pirmiausia, kreipkitės į vairuotoją – jis jau paskambino dispacheriniam ir sprendžia problemą. Jei vairuotojas negali komunikuoti jūsų kalba arba situacija apleista, skambinkite į savo bilietą išdavusios kompanijos pagalbos liniją. Visada turkite šio numerio telefoną pasiekiame. Nerekomenduoju ieškoti savarankiško transporto (pvz., "BlaBlaCar") ir tikėtis, kad kompanija jums tai padengs be sutarimo. Jei dėl gedimo atvykstate daugiau kaip 2 valandas vėlai, ES šalyse galite tikėtis kompensacijos (priklausomai nuo nuotolio), tačiau praktikoje dažniau būna taip, kad kompanija pasiūlo grąžinti bilieto kainą ar suteikia nuolaidą sekantį kartą.

8. Kaip užtikrinti maisto ir gėrimų aprūpinimą ilgos kelionės metu?

Dauguma didelių autobusų turi mažą virtuvėlę su karštu vandens arba kavos aparatu, tačiau jo kaina gali būti aukšta, o pasirinkimas ribotas. Negalima tikėtis, kad autobuse bus pilnavertis restoranas. Mano patarimas: pasirūpinkite maistu iš anksto. Idealūs yra sumuštiniai, vaisiai, riešutai, sausainiai – tai maistas, kuris neblogai ir ilgai išsilaiko, neleidžia greitai priaugti cukraus krintant kraujospūdžiui.

Labai svarbu yra vanduo. Ilga kelionė, ypač su kondicionieriumi, dehidratuoja organizmą. Nupirkite butelį vandens (0.5l ar 1l) ir laikykite jį po sėdyne. Venkite gazuotų gėrimų ir alkoholio. Alkoholis vėluoja veikiantis, tačiau kai atvykstate į Vokietiją, jūsų organizmas gali būti labiau pavargęs nei įprasta. Sustojimų metu degalinėse (pavyzdžiui, "Orlen" ar "Shell" Lenkijoje, "Autohof" Vokietijoje) galite nusipirkti karštą maistą, tačiau verta prisiminti, kad eilės gali būti ilgos, ir 15 minučių pertraukos gali neužtekti. Geriau turėti užkandžio su savimi.

9. Kokios yra specifinės Vokietijos kelių taisyklės, apie kurias reikia žinoti keleiviams (ypač jei vairuoju savo automobilį, tačiau svarbu ir tiems, kurie keičia transportą)?

Nors šis straipsnis daugiau apie keleivinį transportą, dažnai keleiviai Vokietijoje nuomoja automobilius arba perkelia savo mašinas. Vokietijoje yra griežtai draudžiama vairuoti neblaiviu (leidžiamas 0.5 promilės, tačiau jei esate įtariamas, galima atsisakyti bet kokio alkoholio kiekio). Be to, Vokietijoje nėra greičio apribojimo kai kuriose autostradose (Autobahn), tačiau yra rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Jei važiuojate lėčiau (pvz., 100 km/h), privalote važiuoti dešiniausia juosta.

Keleiviams, kurie atvyksta autobusu, svarbu žinoti apie "Umweltzone" – aplinkos apsaugos zonas miestuose (pvz., Berlyne, Miunchene, Hamburge). Dauguma autobusų turi reikiamas "Green zone" raides, tačiau jei nuomajate mašiną, įsitikinkite, kad ji turi "Umweltplakette" lipduką. Be jo įvažiavimas į miesto centrą gali baigtis dideliu bauda (nuo 80 eurų).