Patogūs maršrutai su minimaliomis stotelėmis ir persėdimais: Eksperto vadove efektyvumui

Per dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų ir logistikos srityje, mačiau ne vieną ir ne du kaip vystosi pasaulinis prekių ir keleivių judėjimas. Pradėjau savo karjerą tuo laiku, kai komunikacija su vairuotojais vyko brangiais tarptautiniais skambučiais iš taksofonų, o krovinio stebėjimas buvo daugiau tikėjimo nei realaus žinojimo klausimas. Šiandien situacija pasikeitė drastiškai, tačiau vienas pagrindinių klientų, o ir pačių logistikos specialistų, iššūkių išlieka tas pats: kaip nuo taško A pasiekti tašką B kuo greičiau, saugiau ir, kas labai svarbu, su kiek įmanoma mažiau nereikalingų sustojimų ir persėdimų.

Kai kalbame apie „patogius maršrutus“, dažniausiai turime galvoje ne trumpiausią atstumą žemėlapyje, o tokią trajektoriją, kuri minimizuoją trikdžius. Profesionaliame logistikos pasaulyje sustojimas – tai ne tik pavojus laikui, bet ir papildoma rizika krovinio saugumui bei papildomos išlaidos. Šiame straipsnyje noriu pasidalyti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip suformuoti ar pasirinkti maršrutus, kurie veikia sklandžiai, kaip taisyti laikrodį, ir kodėl minimalus tarpinių punktaų skaičius yra pagrindinis sėkmės faktorius.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas sustojimas ar persėdimas yra procesas. Tai ne tik fizinis transporto priemonės sustabdymas. Tai yra dokumentų tvarkymas, įsėdimai ir išsėdimai, krovinio perkrovimas (jei kalbame apie krovinius), laukimas eilėse, techninės pertraukos. Esu matęs situacijų, kai idealiai planuotas 12 valandų maršrutas virsdavo 24 valandų maršrutu dėl vieno neplanuoto sustojimo per užšalęs sienas ar dėl blogai suplanuoto krovinio konsolidavimo sandėlyje. Todėl strateginis planavimas, kuris atsisako nereikalingų „stotelių“, yra ne prabangus papildymas, o būtinybė šiuolaikiniame pasaulyje.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į maršrutų planavimo niuansus, paaiškinsime, kodėl tiesioginiai maršrutai kartais kainuoja brangiau, bet taupo daugiau, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus apie tai, kaip užtikrinti, kad kelionė ar pervežimas vyktų su minimaliomis intrigomis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kurios dažniausiai užduoda mano klientai ir partneriai, kai kalbame apie efektyvaus maršruto kūrimą ir persėdimų minimizavimą. Šie atsakymai remiasi ilgamečia praktika ir žiniomis apie logistikos procesus.

1. Kodėl maršrutai su mažiau sustojimų laikomi patogesniais ir saugesniais?

Atsakymas yra gana paprastas, tačiau jis remiasi kompleksine logistika. Kiekvienas kartas, kai transporto priemonė sustoja ar keleivis persėda, didėja rizikos faktorius. Pradedant nuo to, kad kiekvienas sustojimas – tai fizinis krovinio judėjimas, kas didina pažeidimo ar dingo (grobimų) tikimybę. Perkroviant krovinius iš vienos mašinos į kitą (t. y. persėdimas arba transšaravimas) visada egzistuoja tikimybė, kad kas nors nukris, susiluoš ar bus neteisingai pažymėta.

Be to, tai yra klausimas laiko ir psichologinio komforto. Kelių dienų kelionė su dešimtims sustojimų išsekia vairuotojus ir keleivius. Nuovargis – tai viena iš pagrindinių avarijų priežasčių. Maršrutas be nereikalingų sustojimų leidžia išlaikyti pastovų greitį, optimaliai planuoti poilsio pertraukas ir užtikrinti, kad krovinys ar keleivis atvyks tiesiai į tikslą, nepraradę jokių resursų kelyje. Mano patirtyje, krovinys, kuris keliavo tiesioginiu reisu, be tarpinių sandėlių, patenka į paskirties vietą beveik 100% atveju be jokių pažeidimų, tuo tarpu krovinių, keliavusių per 3-4 tarpines bazes, pažeidimų statistika svyruoja nuo 5 iki 15 proc.

2. Ar tiesioginis maršrutas (be persėdimų) visada brangesnis?

Tai vienas labiausiai išplitusių mitų. Taip, vieno kvadratinio metro kaina ar bilieto kaina gali atrodyti aukštesnė, tačiau turime žiūrėti į bendrąsias išlaidas. Tiesioginiame maršrute mokate už greitį ir užtikrintumą. Kai pasirenkate maršrutą su persėdimais, sumažėja tiesioginė kaina, tačiau staigiai auga netiesoginės išlaidos: ilgesnis pristatymo laikas (kas yra kritiška, jei prekės skubios), didesnė sandėliavimo rizika, galimi vėlavimo baudos arba prarasti pardavimai dėl to, kad prekės neatvyko laiku.

Be to, krovinių pervežime „pigūs“ maršrutai su daugybe sustojimų (t. y. dalinių krovinių konsolidavimas) dažnai slepia papildomus mokesčius, pvz., už krovimo darbus tarpinėse bazėse (palepimo mokestis) ar dokumentų tvarkymą. Taigi, nors pradinė kaina gali būti viliojanti, galutinė sąskaita gali viršyti tiesioginio pervežimo kainą. Aš visada patariu klientams suskaičiuoti galutinę savikainą, o ne tik pirmąjį eilutęs skaičių.

3. Kaip technologijos padeda planuoti maršrutus su minimaliomis stotelėmis?

Šiuolaikinė logistika be technologijų būtų neįsivaizduojama. Anksčiau maršrutus planuodavome ant didelių popierinius žemėlapių, naudodami liniuotes ir skaičiuodami atstumus rankiniu būdu. Šiandien turime pažangias GPS ir GPRS stebėjimo sistemas, kurios realiu laiku seka transporto priemonę. Tačiau tai ne viskas.

Svarbiausia yra maršrutų optimizavimo programinė įranga. Algoritmai gali per kelias sekundes apskaičiuoti šimtus variantų, atsižvelgdami ne tik į atstumą, bet ir į realią situaciją kelyje: spūstis, kelio darbus, meteorologines sąlygas netgi vairuotojo poilsio režimus (tachografų duomenis). Šios sistemos leidžia mums išvengti nereikalingų sustojimų, nustatant optimalius degalinių užkrovimo taškus, kurie sutampa su numatytais poilsio laikais. Taigi, technologijos ne tik pažymi maršrutą, bet ir „moko“ jį vengti kliūčių, kurias anksčiau galėdavome tik numanyti.

4. Kas yra „Hub-and-Spoke“ modelis ir kodėl jis dažnai reikalauja daugiau persėdimų?

„Hub-and-Spoke“ („ašis ir stipinai“) modelis yra viena populiariausių logistikos sistemų pasaulyje. Jo esmė ta, kad visos prekės ar keleiviai iš mažų taškų (spoke) atvežami į vieną didelį centrą (hub), iš kur jie paskirstomi toliau į kitus taškus. Šis modelis efektyvus dideliems srautams, tačiau jo trūkumas yra akivaizdus – jis sukuria daug persėdimų.

Jūsų krovinys ar jūsų kelionė gali vykti taip: išvykstate iš miesto A, važiuojate į centrą B (pirmas sustojimas/perkrovimas), ten laukiate, kol susirenka kitos siuntos, tų pačių dieną arba kitą dieną važiuojate į centrą C (antras sustojimas) ir tik tada nukeliavote į galutinę paskirties vietą D. Tokiame maršrute stotelių yra per daug. Nors šis modelis leidžia užpildyti mašinas 100% (kas ekonomiškai naudinga pervežėjui), klientui tai sukuria papildomą laiko ir nervų švaistymą. Siekiant minimalių stotelių, dažniausiai tenka atsisakyti šio modelio ir ieškoti „Point-to-Point“ (taškas į tašką) sprendimų.

5. Kokios yra teisinės kliūtys, trukdančios sukurti maršrutą be sustojimų?

Net jei techniškai galima važiuoti 2000 km be sustojimo, teisiniai aktai draudžia tai daryti. Kalbu ne tik apie fizinę galimybę, bet ir apie vairuotojų darbo laiko reglamentą (ES ir tarptautinės konvencijos, pvz., AETR). Vairuotojas turi privalomas poilsio pertraukas: po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 9 valandų poilsį.

Tai reiškia, kad net ir tiesioginiame maršrute „sustojimai“ bus, tačiau jie bus techniniai, o ne komerciniai. Mūsų užduotis kaip ekspertų yra taip suplanuoti maršrutą, kad šie privalomi poilsiai sutaptų su logiškiausiais taškais (pvz., degalinėmis, kuriose galima saugiai stovėti), taip nepadarydami jokių nereikalingų nukrypimų. Be to, svarbu atsižvelgti į šalių, kuriomis važiuojame, apribojimus (pvz., vairuotojų kvotų savaitgaliais arba sunkiasvoriams transportui draudžiamų kelių dienomis), kas privertinti keisti maršrutą ir pridėti papildomų kilometrų.

6. Kaip pasirinkti patogų maršrutą keleiviams, norintiems išvengti persėdimų?

Keleiviams, keliaujantiems autobusais ar traukiniais, patogumas priklauso nuo tvarkaraščių sinchronizacijos ir maršrutių pasiūlos. Ilgametės patirties galiu pasakyti, kad geriausias būdas išvengti persėdimų yra ieškoti „ekspresinių“ arba „tiesioginių“ reisų. Dažnai pigesni bilietai, kuriuos siūlo bilietų paieškos sistemos, yra sujungti iš kelių skirtingų pervežėjų reisų, ir tai reiškia, kad turėsite persėsti (pavyzdžiui, iš autobuso į traukinį arba pakeisti autobusą mažame miestelyje vidury nakties).

Rengiantis kelionei, visada patariu atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į bendrą kelionės trukmę. Jei matote, kad kelionė trunka 10 valandų, o tiesioginis važiavimas trunka 5 valandas, tai aišku, kad 5 valandas bus prarastos stotyse. Taip pat verta patikrinti, ar persėdimo vieta yra saugi ir ar yra laiko rezervas, jei pirmasis transportas vėluos. Patogiausi maršrutai dažniausiai yra tie, kurie vyksta didžiaisiais maršrutais (pvz., Vilnius–Varšuva–Berlynas), kur dažniau važiuoja tiesioginiai autobusai, o ne smulkiais regioniniais maršrutais.

7. Kuo skiriasi dalinių krovinių (LTL) ir pilnos apkrovos (FTL) maršrutai?

Tai esminis dalykas, suprantant maršrutų struktūrą. FTL (Full Truckload) – tai pilna mašina krovinių, kurią užsakė vienas klientas. Tokiu atveju maršrutas beveik visada yra tiesioginis arba su minimaliomis techninėmismis stotelėmis, nes mašina važiuoja tiesiai į paskirties vietą. Nėra jokio krovinio perkrovimo kelyje.

Kita vertus, LTL (Less than Truckload) – tai dalinis krovinys. Jūsų siunta gali užimti tik vieną paletę, o likusią mašinos dalį užpildo kiti klientai. Čia susiduriamas su „konsolidavimo“ problema. Mašina važiuoja paimti kitų siuntų, vėliau važiuoja į sandėlė, kur kuriamas krovinys (persėdimas/perkraustymas), o tik tada važiuoja į galutinį adresą. Jei jūsų tikslas – minimalios stotelės ir greitis, visada verta rinktis FTL arba bent jau „Dedicated“ (priskirtą) transportą, net jei jums reikia pervežti tik nedidelę siuntą. Tai gali brangiau kainuoti už kilogramą, tačiau užtikrina maršruto sklandumą.

8. Ar mažiau stotelių reiškia mažesnę aplinkos taršą?

Absoliučiai taip. Tai aspektas, kuris šiandien vis dažniau vertinamas ir korporacinių klientų, ir atsakingų keleivių. Kiekvienas nereikalingas sustojimas ir vėlesnis išsitiesimas reiškia degalų švaistymą. Variklis dirba tuščią eiga arba vėl pradeda dirbti didelės apkrovos režimu, kai transporto priemonė įsibėgėja iš vietos. Taip pat didėja padangų dėvėjimasis ir išmetamųjų dujų kiekis.

Planuodami efektyvius maršrutus su minimaliomis stotelėmis, mes ne tik taupome pinigus ir laiką, bet ir mažiname anglies dioksido pėdsaką.