Patogus keliavimas į Vokietiją: suplanuokite kelionę be streso

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių kryptų lietuviams. Nors šiais laikais galimybės keliauti lėktuvais yra išplėstotos, automobilinė turizmo forma vis dar išlaiko savo pozicijas, o kartais ir netgi lenkia kitas transporto rūšis pagal lankomumą. Kodėl? Atsakymas paprastas: laisvė. Turint savo automobilį, jums nereikia prisitaikyti prie oro uosto tvarkaraščių, rūpintis bagažo apribojimais ar nuomoti transporto priemonę atvykus į vietą. Tačiau, kaip kasdienis tarptautinių pervežimų praktikas, galiu pasakyti viena: kelionė automobiliu į Vokietiją tampa maloni tik tada, kai ji iš anksto kruopščiai suplanuota. Be strategijos, šis maždaug tūkstančio kilometrų (ar ir daugiau, priklausomai nuo tikslo) kelionė gali pavirsti tikru išbandymu nervams.

Dirbdamas šioje srityje daugiau kaip dvidešimt metų, mačiau ne vieną šeimą, kuri nusprendė „važiuoti ir žiūrėti“, o galiausiai vėluodavo į svarbius susitikimus arba praleisdavo laiką stovėdamos pasienio kontrolėse ir techniškai nepritaikytuose maršrutuose. Vokietija – tai šalis, kurioje veikia kažkas panašaus į laikrodžio mechanizmą. Čia tvarka, eismo taisyklės ir logistika yra dievo gerbėjai. Norint, kad kelionė būtų patogi ir be streso, reikia ne tik užpilti degalų į baką, bet ir suprasti specifinius reikalavimus, kurie šioje šalyje skiriasi nuo mūsų įprastinių. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu jums visus įrankius, reikalingus norint keliauti kaip profesionalas, išvengiant nereikalingų rūpesčių ir staigmenų kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės jums suprasti subtilybes susijusias su maršrutu, dokumentais, eisenomis ir patogumu kelyje.

1. Koks yra geriausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją, kad kelionė truktų kuo trumpiau ir būtų kuo patogesnė?

Nors atstumas priklauso nuo tikslo (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas arba Štutgartas), logistiškai optimaliausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją. Šis maršrutas vadinamas „Via Baltica“ tęsiniu. Iš Vilniaus arba Kauno važiuojant link Lenkijos sienos (prie Kybartų arba Lazdijų, priklausomai nuo pradžios taško), toliau keliama autostradomis A2 ir A8 link Varšuvos, o paskui – S8 arba A2 link Vokietijos sienios (Švecicės perėja).

Šis maršrutas yra patogiausias dėl kelių kokybės Lenkijoje, kuri pastaraisiais metais žymiai pagerėjo. Alternatyva būtų keltas iš Klaipėdos į Kylį arba Zasnitzą. Nors keltas leidžia pailsėti ir išvengti Lenkijos sunkiojo eismo, jis dažnai būna brangesnis ir reikalauja derinti laiką su išplaukimo grafiku. Jei jūsų tikslas yra šiaurinė Vokietija, keltas gali būti puikus pasirinkimas, tačiau jei keliaujate į centrinę ar pietinę Vokietijos dalį, važiavimas per Lenkiją yra greitesnis ir lankstesnis. Mano patirtis rodo, kad automobilių kolonoms geriau rinkti kelią žeme, nes tai leidžia lengviau koreguoti maršrutą atsižvelgiant į spūstis.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą autostradomis Vokietijoje (vinjetės)?

Tai vienas dažniausių klaidingų pasitikėjimų. Skirtingai nei daugumje kitų Europos šalių (pvz., Austrijoje, Čekijoje ar Šveicarijoje), Vokietijoje keleiviniai automobiliai (iki 3,5 tonų) gali važiuoti autostradomis „Autobahn“ nemokamai. Jums nereikia įsigyti jokios vinjetės.

Tačiau yra svarbus „bet“. Jei važiuojate sunkvežimiu arba vilkikų priekaba (nepriklausomai nuo to, ar ji užkrauta), mokesčiai už automobilių kelių naudojimą (LKW-Maut) yra privalomi ir jie gali būti gana dideli. Jei keliaujate asmeniniu automobiliu su priekaba (pvz., su kempinginiu priekabėmis), jei bendras svoris viršija 3,5 tonas, gali tekti mokėti. Tačiau standartiniam turistui su „VW Golf“ ar „Audi“ – važiavimas Vokietijos autostradomis yra nemokamas. Atminkite, keliuose, kuriuose nėra autostrados ženklo (mėlynas stačiakampis su baltomis raidėmis), greitis gali būti ribojamas, ir ten gali būti taikomi vietiniai mokesčiai arba ribojimai, tačiau pagrindiniai magistraliniai keliai yra laisvi.

3. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir ar jis būtinas man?

Jei planuojate važiuoti į Vokietijos miestus, šis ženklelis yra ne tiesiog rekomendacija, o griežtas reikalavimas. Vokietija yra labai rūpinasi aplinkosauga, todėl daugelyje miestų yra įvestos „žaliosios zonos“ (Umweltzone). į jas įvažiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi specialų ekologinę vinjetę – užklijuojamą ženklelį ant priekinio stiklo.

Šios vinjetės būna keturių spalvų: raudona, geltona, žalia ir nėra spalvos. Daugumoje miestų (įskaitant Berlyną, Miuncheną, Kelną, Hamburgą) leidžiama važiuoti tik su žalia vinjete. Jei jūsų automobilis neatitinka Euro 4 ar aukštesnio standarto, gali būti, kad gausite tik geltoną arba raudoną, kas iš esmės uždraudžia jums važiuoti į miesto centrą. Baigiantis šios vinjetės galiojimui, ją reikia pakeisti. Gaukite ją iš anksto – tai gali padaryti per TÜV arba daugelyje degalinių prieš pat sieną. Nuoširdžiai patariu: neskubėkite rizikuoti, nes baudos už važiavimą be šios vinjetės yra gana aukštos, o policija miestuose tikrina tai labai aktyviai.

4. Kokius greičio ribojimus turiu žinoti Vokietijoje?

Legenda apie tai, kad Vokietijoje nėra greičio ribos, yra tik dalinai teisinga. Taip, didelėje autostradų dalyje (apie 60-70 proc.) nėra fiksuotos greičio ribos, tačiau yra rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Tai reiškia, kad jei važiuojate greičiau ir įvyksta avarija, jūs galite būti laikomas atsakingu net jei ir kaltės ne jūsų.

Tačiau yra ir daug vietų, kurioje greitis yra griežtai ribojamas: prie miestų, sankryžose, statybų zonose (Baustellen) ir daugelyje naujų autostradų ruožų, ypač rytinėje Vokietijos dalyje. Čia greitis dažniausiai nustatomas 120 km/h arba 100 km/h. Miestuose standartinė riba yra 50 km/h, o gyvenamuosiuose rajonuose – 30 km/h. Mano patirtis sako, kad geriausia yra prisitaikyti prie srauto, tačiau niekada neviršyti 130 km/h ten, kur nėra ribų, jei nesate tikri savo automobilio ir vairavimo įgūdžių. Vokietijos eismo dalyviai yra labai disciplinuoti, ir staigus lėtėjimas kairiajame juostoje („lenktių“ juostoje) laikomas sunkiu pažeidimu.

5. Kokius dokumentus turiu turėti su savimi, kad išvengčiau problemų?

Nors keliaujame Šengeno erdvėje, dokumentų kontrolė gali įvykti bet kur, ypač netoli sienų. Būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Be to, su savimi reikia turėti automobilio registracijos sertifikatą (dažniausiai tai maža knygelė arba techninės priežiūros pasas). Jei automobilis nėra jūsų nuosavybė, būtina turėti notariškai patvirtintą sutikį iš savininko, suteikiantį teisę valdyti šį automobilį.

Labai svarbus yra draudimo „Žalasis kortelė“ (Green Card). Nors daugelis draudimo kompanijų dabar duoda galimybę patikrinti draudimą elektroniniu būdu, fizinė kortelė vis dar yra patogiausias ir greičiausias būdas įrodyti policijai, kad turite civilinę atsakomybę. Be to, nepamirškite asmens dokumento ( paso arba asmens kodą su nuotrauka). Dirbdamas pervežimuose, mačiau daugybę situacijų, kai keliautojai užmiršdavo vairuotojo pažymėjimus arba technines bylas, kas sukeldavo nereikalingą nervinę stresą ir laiko praradimą.

6. Ką daryti, jei man reikėtų pagalbos kelyje (techninė gedimas ar avarija)?

Vokietijoje pagalbos sistema yra viena geriausių pasaulyje. Jei įvyko avarija arba gedimas, pirmiausia įjunkite avarinę signalizaciją ir užsidėkite šviesos atšvaitų liemenę. Tada užstatykite avarinį trikampį maždaug 100 metrų (autostradoje – 150-200 m) už automobilio.

Pagalbos galite klausti telefonu 112 – tai bendrasis Europos pagalbos numeris. Operatorius sujungs jūsų su policija, greitąja pagalba arba technine pagalba. Taip pat verta prisiminti apie „ADAC“ – Vokietijos automobilių klubą, kuris yra didžiausias pasaulyje. Nors ADAC narystė daugiau skirta Vokietijos gyventojams, daugelis Lietuvos draudikų turi sutartis su ADAC arba panašiais partneriais, todėl tiesiog skambinkite į savo draudimo pagalbos centrą. Mano patarimas: visuomet laikykite savo telefono akumuliatorių įkruotą ir turėkite papildomą „power bank“, nes ilgesnėje kelionėje, ypač žiemą, tai gali išgelbėti gyvybę.

7. Ar yra privalomi įrenginiai, kurie turi būti automobilyje?

Taip, ir šie reikalavimai gali skirtis nuo Lietuvos. Vokietijoje privaloma turėti: 1. Avarinį trikampį – vienas. 2. Pirmosios pagalbos apyrankę – turi būti hermetiškai uždaryta ir negaliojusi data. 3. Šviesos atšvaitų liemenę – labai svarbu! Lietuvoje dažnai nekalbama apie tai, bet Vokietijoje liemenė privaloma būti ne tiesiog bagažinėje, o vairuotojo pasiekiamoje vietoje (pvz., priekinėje keleivio grotelėse arba glove box). Jei policijos pareigūnas pamatys, kad liemenė yra bagažinėje, kur reikėtų išlipsiti iš automobilio kad ją pasiekti, gali skirti baudą.

Be to, rekomenduojama, bet ne privaloma, turėti ugnies gesintuvą. Jei važiuojate žiemą, būtinai turėkite žieminę aprangą ir, jei įmanoma, sniego grandines. Nors Vokietijos keliai labai gerai prižiūrimi, staigių orų pasikeitimų metu sniego grandinės gali būti neįkainojamos.

8. Kaip elgtis su degalų kainomis ir kur geriausia užpilti?

Degalų kainos Vokietijoje gali svyruoti, tačiau dažniausiai jos yra aukštesnės nei Lietuvoje. Autostradose (Raststätten) degalų kainos dažnai būna didesnės dėl patogumo. Mano patirtis pataria: jei matote, kad degalų bakas tuoj tuščias, neskubėkite sustoti pirmoje degalinėje autostradoje.

Geriausia naudotis degalinių paieškos programėlėmis (pvz., „Tanken“ arba „ADAC Spritpreise“), kurios rodo realų laiką degalų kainas netoliese esančiose degalinėse. Dažnai užvažiavę vos keliais šimtais metrų nuo autostrados į miestelį arba netoli „Tank & Rast“ kompleksų (taip vadinamos didelės poilsio zonos), galite rasti degalines, kurios siūlo benziną ar dyzeliną iki 0,20 € pigiau. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Vokietijoje daugelyje degalinių reikia patiems pilti degalus, o po to už juos apmokėti kasininko (arba dažniau – maisto prekių parduotuvėje). Naudokitės banko kortelėmis, tačiau įsitikinkite, kad jūsų kortelė turi „chip“ funkciją, nes senos kortelės su juostele gali neveikti.

9. Ar sunku rasti parkavimo vietą miestuose ir kiek tai kainuoja?

Parkavimas dideliuose Vokietijos miestuose gali būti tikras iššūkis. Miestų centruose vietos dažnai yra labai ribotos. Parkavimo zona paprastai pažymima mėlynu ženklu su raide „P“. Jei ant ženklo yra parašytas „Parkuhr“ arba pavaizduotos monetos, reiškia, kad reikia mokėti.

Mokėti už parkavimą dažniausiai galima specialiuose automatuose (parkomatuose), stovinčiuose gatvės krašte. Ten reikia įvesti automobilio numerį (arba paskutinius du-tris skaitmenis) ir sumokėti. Kai kuriose vietose galima mokėti telefonu arba programėlėmis. Niekada nestatykite automobilio vietose, pažymėtose geltonąja spalva, vietose, skirtose neįgaliesiems (mėlynas ženklas su rateliu), arba ant takelių. Vokietijos statytojai (Straßenverkehrsamt) yra labai greiti, ir baudą už neteisingą parkavimą gausite paštu per kelias savaites. Patariu ieškoti „Park and Ride“ (P+R) aikštelių miesto pakraštyje – ten dažniausiai galima palikti automobilį pigiau arba nemokamai ir nuvykti į centrą viešuoju transportu.

10. Kokie yra pagrindiniai saugumo vairavimo niuansai, kuriuos turiu žinoti?

Vairavimas Vokietijoje reikalauja ypatingo dėmesio. Vienas svarbiausių dalykų – dešinės juostos principas. Jei kelyje yra trys juostos, dešinėji yra skirta lėtam eismui, vidurinė – normaliam, o kairioji – tik lenkimui. Jei kairiąja juosta važiuojate greičiau nei dešiniaisiais, bet niekieno neaplenkiate, tai laikoma pažeidimu.

Taip pat būkite labai atidūs statybų zonose. Jos dažnai būna staigiai susiaurėjančios, turi staigių posūkių, o greitis ten nukrenta iki 60 ar net 80 km/h. Vokietijos vairuotojai labai griežtai laikosi šių ribų, nes baudos statybų zonose yra dvigubos. Dar vienas dalykas – „Rechts vor Links“ (dešinė prieš kairę) taisyklė. Jei susikerta neįrengtoje sankryžoje (nėra šviesoforų arba ženklų), visada turi pravažiuoti transporto priemonė, kuri važiuoja iš dešinės pusės.