Patogus išvykimas į Vokietiją – optimalus kelionės maršrutas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptimi ne tik turistams, bet ir verslininkams, taip pat tiems, kurie vyksta darbo ar gyvenimo reikalais. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje praleido daugiau nei dvidešimt metų ir nulėdo tūkstančius kilometrų tarp Lietuvos ir Vokietijos sienų, galiu pasakyti viena: patogumas kelyje – tai ne atsitiktinumas. Tai kruopštus planavimas, žinojimas, ką tikėtis, ir pasiruošimas iššūkiams, kurie gali iškilti beveik 2000 kilometrų tranzito maršrute.

Šiame straipsnyje nenorėčiau tik sausai išvardyti automagistralių numerių. Mane domina jūsų kelionės kokybė, saugumas ir tai, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias dažnai matau kelyje. Optimalus maršrutas – tai ne tik trumpiausias kelias žemėlapyje, bet ir toks, kuris leidžia išlikti atsipalaidavusiam, nenuvargusiam ir, svarbiausia, laiku atvykti į paskirties vietą.

Kelionės planavimo esmė: rinktis tarp žemyninio ir jūrinio kelio

Kalbant apie išvykimą į Vokietiją iš Lietuvos, iš kilo kyla pagrindinis klausimas: važiuoti per Lenkiją ir kitas šalis, ar pasirinkti keltą iš Klaipėdos? Mano patirtis rodo, kad abu variantai turi savo privalumų, tačiau „optimalumas“ priklauso nuo jūsų išvykimos vietos ir kelionės tikslo.

Jei esate Vilniuje ar Kaune ir keliuojate į Berlyną ar Hambūrgą, klasikinis žemyninis maršrutas per Lenkiją („Via Baltica“) dažnai būna logiškesnis. Jis leidžia išvengti keltų grafiko ribojimų ir papildomų išlaidų bilietams. Tačiau jei esate Klaipėdoje arba keliuojate į šiaurės Vokietiją (pvz., Brėmeną, Liubeką), keltas į Kylį ar Zasnitzą gali būti tikras išgelbėjimas. Tai leidžia pailsėti jūroje, išvengti Lenkijos kelių, kurie, nors ir gerokai pagerėjo pastaraisiais metais, vis dar gali būti iššūkis mažiau patyrusiems vairuotojams.

Žemyninis maršrutas: Via Baltica ir toliau į Vakarus

Pasirinkus žemyninį kelią, pagrindinis ašis yra Lietuvos automagistralė A1, kuri veda link Kauno, o toliau – Marijampolės ir Lenkijos sienos. Čia prasideda tikrasis tarptautinis eismas. Ilgą laiką Lenkija buvo asocijuojama su blogomis kelių sąlygomis, tačiau situacija pasikeitė. Naujai nutiestas „S61“ kelias (Rytų Lenkijos plentas), kuris apeina Suvalkus ir jungiasi su „A2“ automagistrale link Varšuvos, visiškai pakeitė žaidimo taisykles. Šis maršrutas leidžia netyčia neužkliūti į miestelius, važiuoti lygiu asfaltu ir gerokai sumažinti kelionės laiką.

Toliau, važiuojant per Lenkiją link Vokietijos sienos (Słubice/Frankfurtas prie Oderio), svarbu suprasti, kad Lenkijos automagistralės yra mokamos. Čia reikia turėti pasiruošus banką korteles arba grynusius pinigus, nes mokėjimo terminalai kartais gali būti ne itin draugiški užsienio kortelėms (nors situacija gerėja). Vokietijos pasienyje pasikeičia eismo kultūra – čia jaučiasi tvarka ir precizumas, tačiau bei greitis.

Vokietijos automagistralių (Autobahn) specifika

Atvykę į Vokietiją, patenkame į garsųjį „Autobahn“ tinklą. Daugelis keliautojų svajoja apie neribotą greitį, tačiau kaip profesionalas privalu įspėti: tai mitas, kad visur galima važiuoti taip, kaip leidžia variklis. Didžiojoje dalyje automagistralių yra greičio apribojimai (dažniausiai 130 km/h arba 100 km/h prie darbų zonų). Neribotas greitis leidžiamas tik tam tikrose ruožuose, ir čia būtina ypatinga dėmesio koncentracija. Jei jūsų automobilis nepritaikytas važiuoti 180–200 km/h, nedarykite to – vokiški keliai yra skirti greitaeigiems automobiliams, o lėtai važiuojantis dešiniuoju juosta gali kelti pavojų.

Be to, svarbu prisiminti apie „Umweltplakette“ – ekologines vėliavėles. Be šios lipdukės priekiniame stikle neįmanoma įvažiuoti į daugelį Vokietijos miestų centrų („žaliosios zonos“). Jei jūsų maršrutas eina per didmiesčius, apie tai reikia pasirūpinti iš anksto, kitaip gresia dideli baudos.

Ruošimasis kelionei: techninė ir psichologinė pusė

Patogus išvykimas prasideda ne tada, kai užvedamas variklis, o keliomis dienomis anksčiau. Per savo dvidešimt metų praktikoje mačiau nemažai nusižeminimų tiesiog dėl to, kad žmonės nepasitikrino padangų ar tepalų. Kelionė į Vokietiją, ypač žiemą, reikalauja atitinkamos techninės būklės. Vokietijoje žiemos padangos yra privalomos tam tikru laikotarpiu (sąlyginai nuo spalio iki balandžio), o tai tikrinama griežčiau nei Lietuvoje.

Taip pat būtina susirūpinti vairuotojo ir keleivių komfortu. Planuokite poilsio pauzes kas 2–3 valandas. Mano patarimas: nenaudokite poilsio tik tualeto ir kavos pasidarymui. Geriau išlipti nuo automobilio, paeiti kelias minutes, išsitempti kūną. Tai sumažina nuovargį, kuris yra viena pagrindinių avarijų priežasčių ilgos kelionės metu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Kadangi šioje srityje dažnai susiduriu su panašiais klausimais, pateikiu išsamius atsakymus į tą, kas kelia didžiausią susirūpinimą keliautojams, planuojantiems išvykti į Vokietiją.

1. Koks yra greičiausias maršrutas iš Vilniaus į Berlyną? Greičiausias ir dabar patogiausias maršrutas eina per Lenkiją. Važiuojate A1 magistrale link Kauno, toliau – link Marijampolės ir per sieną su Lenkija (Kalvarija/Budzisko). Toliau seka naujasis „S61“ kelias, kuris veda link Varšuvos, o paskui – „A2“ automagistralė tiesiai iki Vokietijos sienos (Frankfurtas prie Oderio). Iš čia – tiesiai į Berlyną. Šis maršrutas leidžia nukeliauti apie 1000–1100 km, priklausomai nuo konkrečios vietos Berlyne, ir tai užtrunka maždaug 10–12 valandų su poilsio pertraukomis.

2. Ar verta rinktis keltą iš Klaipėdos? Keltas gali būti optimalus sprendimas tais atvejais, jei jūsų kelionės tikslas yra Šiaurės Vokietija (Kylis, Hamburgas, Liubekas) arba jei norite išvengti Lenkijos kelių. Taip pat tai puikus pasirinkimas tiems, kurie bijo vairuoti užsienio šalyse arba norite praleisti laiką jūroje, pailsėdami prieš ilgos vairavimo dienas Vokietijoje. Tačiau reikia atsižvelgti į kainą (keltų bilietai brangūs) ir laiką (reikia atvykti į uostą iš anksto). Iš Vilniaus važiuojant į Klaipėdą ir paskui per jūrą, bendras kelionės laikas gali būti panašus į važiavimą per Lenkiją, tačiau kaina bus didesnė.

3. Kokius mokesčius reikia mokėti kelyje (vinjetės, mokami keliai)? Lietuvoje keliai nemokami. Lenkijoje automagistralės A2 ir kitos greitkeliai yra mokamos. Mokėjimas vykdomas per vartus, kuriuose galima sumokėti banko kortele arba naudojant „viaTOLL“ sistemą (tiems, kurie turi įrenginį). Vokietijoje lengviesiems automobiliams (iki 3,5 t) nėra bendrųjų automagistralių mokesčių (vinietių). Jums nereikės nupirkti jokios vinietės važiuojant per Vokietiją, išskyrus atvejus, kai važiuojate tam tikrais tuneliais ar tiltais (pvz., Herremo tiltas Hamburge), tačiau tai dažniausiai liečia sunkvežimius.

4. Ar reikalinga „Umweltplakette“ (ekologinė vėliavėlė) ir kur ją gauti? Jei jūsų maršrutas įeina į bet kurio Vokietijos miesto centro zoną (pvz., Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Štutgartas), ši žalia, geltona arba raudona lipdukėlė yra privaloma. Be jos įvažiavimas į „Umweltzone“ draudžiamas ir baudos siekia 100 eurų. Lietuvoje ją dažnai galima įsigyti auto draudimo brokerių paslaugomis arba užsakyti internetu. Reikia žinoti savo automobilio emisijos standartą (Euro 4, Euro 5, Euro 6) – dauguma šiuolaikinių automobilių gaus žaliąją (Euro 4 ir aukštesni).

5. Kokios yra greičio apribojimų taisyklės Vokietijoje? Tai vienas dažniausiai painiojamų dalykų. Vokietijoje nėra vieningo greičio limito automagistralėse. Yra ruožų su nurodytu greičiu (130 km/h, 100 km/h arba mažiau), o yra ruožų, kur greitis neribojamas (tik rekomenduojamas 130 km/h). Tačiau taisyklė paprasta: jei nėra ženklo su skaičiumi apskritime, greitis neribojamas. Būkite atsargūs – jei važiuojate per lėtai kairiuoju juosta, gali būti nubausti už trukdymą eismui. Kairysis juosta skirtas lenkimui.

6. Ką daryti, jei automobilis sugenda Vokietijoje? Vokietijoje veikia galinga pagalbos tarnyba „ADAC“. Jei turitės Vokietijos draudimą („Kasko“ arba „Turistinis“), dažnai draudimo kompanija turi sutartis su „ADAC“ arba „Allianz“. Būtina turėti šalia savo draudimo poliso telefono numerius ir, idealiai, „Euro“ žaliąją kortelę (Tarptautinę draudimo kortelę). Jei neturite vietinio draudimo, pagalbą teks mokėti iš savo kišenės, o tai Vokietijoje gali būti brangu.

7. Ar galima vairuoti su „radaru“ detektoriumi? Ne, Vokietijoje tai griežtai draudžiama. Net jei jūsų įrenginys yra išjungtas, bet patalpintas automobilyje (pvz., glove box), tai jau laikoma pažeidimu. Policija gali konfiskuoti įrenginį ir skirti baudą. Geriau laikytės greičio apribojimų ir stebėkite kitų vairuotojų elgseną – jei visi staiga sulėtina, tikėtina, kad priekyje yra matavimo priemonė arba eismo įvykis.

8. Kaip elgtis su degalų kainomis ir kur geriausia užtikti? Degalų kainos Vokietijoje svyruoja, tačiau dažnai yra mažesnės nei Lietuvoje (ypač dyzelinas). Brangiausia degalinių tinkluose („Aral“, „Shell“, „Esso“ ties automagistralėmis). Pigiau galima užtikti prie miestų pakraščių, taip pat mažuose privačiuose degalinių tinkluose („Freie Tankstellen“). Verta naudotis mobiliosiomis aplikacijomis (pvz., „ADAC Spritpreise“ ar „Tanken“), kurios rodo pigiausias degalines netoliese.

9. Ar Lietuvos baudos už eismo pažeidimus galioja Vokietijoje? Vokietijos baudų sistema yra labai efektyvi. Jei nufotografuojate greičio viršijimą foto fiksatoriumi, pažyma su bauda ateis į jūsų adresą Lietuvoje per keletą savaičių. Jei baudos nesumokėsite per nustatytą laiką, gali kilti problemų vėliau įvažiuojant į Vokietiją arba kitas Šengeno šalis. Todėl baudas geriau mokėti iš karto. Taip pat atkreipkite dėmesį į alkoholio koncentraciją – leidžiama 0,5 promilės, tačiau vairuotojams, kuriems yra mažiau nei 2 metai patirties arba kurių pažeidimai sukelia avariją, limitas yra 0,0 promilės.

10. Kokios yra parkavimo specifikos Vokietijos miestuose? Parkavimas didmiesčiuose gali būti iššūkis ir brangus. Miestų centre dažnai reikia mokėti už parkavimą (mokami automatai gatvėse). Būkite atidūs ženklams: „Anwohnerparken“ reiškia, kad parkuoti gali tik rajono gyventojai su specialiu leidimu. Jei pastatėte automobilį nelegalioje vienoje (pvz., ant takelo ar per arti sankryžos, trukdant matomumą), automobilį gali nuvežti („Abschleppen“). Tai kainuos nuo 150 iki 300 eurų už nuvežimą plius saugojimo mokesčiai.

Išvada

Patogus išvykimas į Vokietiją – tai neatsitiktinis rezultatas, o visas procesas, prasidedantis dar namuose prie žemėlapio. Nors mano dvidešimties metų patirtis rodo, kad keliai tampa vis geresni, o technologijos padeda lengviau orientuotis, pagrindiniai principai išlieka tie patys: pasiruošimas, saugumas ir pagarbos kitų eismo dalyvių taisyklėms.

Pasirinkę optimalų maršrutą, nesvarbu, ar tai bus greitasis kelias per Lenkijos naujasias magistrales, ar ramus jūros kelias keltu, bei atsižvelgdami į specifinius Vokietijos reikalavimus, galite būti tikri, kad kelionė nebus varginanti kančia, o maloni kelionės dalis. Sėkmės kelyje, ir tegul Jūsų ratai visada suka sklandžiai!