Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Patogūs atvykimo taškai kelionėms iš Vokietijos be rūpesčių

Vežame kiekvieną dieną

Patogūs atvykimo taškai kelionėms iš Vokietijos be rūpesčių,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Patogūs atvykimo taškai kelionėms iš Vokietijos be rūpesčių  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Patogūs atvykimo taškai kelionėms iš Vokietijos be rūpesčių nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Patogūs atvykimo taškai kelionėms iš Vokietijos be rūpesčių, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Patogūs atvykimo taškai kelionėms iš Vokietijos be rūpesčių, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Patogūs atvykimo taškai kelionėms iš Vokietijos be rūpesčių

    Įvadas

    Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs ne vieną tūkstantį kilometrų ir susidūręs su įvairiausiais maršrutų iššūkiais. Vokietija, kaip centrinės Europos ekonominis širdies smūgis, visada buvo ir išliks svarbiausias susisiekimo mazgas. Tačiau tiems, kurie planuoja kelionę iš Vokietijos į Lietuvą ar kitus Baltijos šalių regionus, pasirinkimas tinkamo atvykimo taško gali lemti ne tik laiko taupymą, bet ir viso kelionės komfortą. Dažnai klientai klausia: „Kur geriausia važiuoti?“, „Kur nusileisti, kad nebūtų vargo?“. Atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau, remiantis ilgamečiu patyrimu, galima išskirti strategiškai patogiausias vietas, kurios užtikrina sklandų perėjimą nuo greitųjų Vokietijos autostradų prie ramesnio Lietuvos ar aplinkinių šalių ritmo.

    Šiame straipsnyje neapsiribošime sausu maršrutų sąrašu. Mes aptarsime tai, kas svarbiausia – logistiką, komfortą ir efektyvumą. Nesvarbu, ar keliuojate asmeniniu automobiliu, autobusu, ar planuojate krovininę transporto priemonę, teisingas atvykimo taškas sumažina stresą ir leidžia išvengti nereikalingų rūpesčių. Rūpestis dažniausiai kyla ne dėl paties važiavimo, o dėl nežinojimo: kur yra geriausios degalinės, kur saugu apsistoti, kur greičiausiai įveikti galbūt kylančias eismo spūstis. Pasidalysiu savo žiniomis, kad jūsų kelionė iš Vokietijos būtų ne tik efektyvi, bet ir maloni.

    Rinkdamiesi atvykimo tašką, svarbu atsižvelgti į kelionės tikslą. Jei keliaujate verslo reikalais į Vilnių, vienas logistinis sprendimas, jei planuojate poilsį pajūryje – visai kitas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į sezoniškumą ir metų laiką, kurie gali smarkiai paveikti eigo situaciją, ypač lenkiškame plente. Šiame analitiniame vadove mes išnagrinėsime tokius aspektus kaip kelių kokybė, pasienio kirtimo ypatumus (nors ir Schengen zonoje, kai kurios detalės svarbios) ir infrastruktūros pasirengimą priimti keliautojus. Siekiant užtikrinti maksimalų aiškumą, toliau pateikiame išsamų dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą, padėsiantį suplanuoti jūsų kelionę be jokios nervingumo.


    DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

    1. Koks yra patogiausias maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą asmeniniam automobiliui?

    Remiantis mano ilgamečia patirtimi, patogiausias ir greičiausias maršrutas yra vadinamasis „Via Baltica“ atšaka, vedanti per Lenkiją. Pradedant kelione iš Berlyno arba Frankfurto, reikėtų nukreipti kompasą link Poznanės, o toliau – į Gdanską ir Lenkijos-Lietuvos pasienio punktą (pavyzdžiui, Budzisko-Kalvarijos). Šis maršrutas, nors ir kelia tam tikrų iššūkių dėl vietinės Lenkijos infrastruktūros, yra trumpiausias geometriškai. Alternatyva – važiuoti per Čekiją ir Varšuvą, tačiau tai dažnai prailgina kelionę dėl didesnių eismo spūsčių aplink Varšuvą ir prastesnės kelio dangos kokybės tam tikrose ruožuose. Mano, kaip logisto, rekomendacija: jei keliaujate iš pietinės ar vakarinės Vokietijos (pavyzdžiui, Miuncheno ar Štutgarto), verta apsvarstyti maršrutą per Prahą ir Katovicus, taip išvengiant didžiųjų Vokietijos autostradų mokesčių sunkvežimiams (jei važiuojate sunkesniu transportu), tačiau asmeniniam automobiliui Poznanės kryptis vis tiek lieka optimaliausia dėl tiesesnio kelio į Lietuvą.

    2. Kurie Lietuvos miestai yra geriausi „pirmojo sustojimo“ taškai?

    Jei kelionė iš Vokietijos trunka 10–12 valandų, būtina suplanuoti poilsį. Kaip ekspertas, rekomenduočiau Marijampolę arba Alytą kaip pirmuosius sustojimo taškus įveikus pasienį. Čia keliautojai jau pajunta „namų“ orą, o infrastruktūra yra pritaikyta priimti pavargusius vairuotojus. Marijampolė, esanti netoli Via Baltica, turi daug gerai įrengtų degalinių („Statoil“, „Circle K“ su maistu) ir viešbučių. Alytus, nors ir šiek tiek toliau nuo pagrindinės trasos, siūlo ramesnę aplinką ir puikias viešbučių paslaugas. Jei jūsų tikslas – Vilnius, dažniausiai pirmasis sustojimas būna ties Kaunu, tačiau rekomenduočiau neišlaikyti iki pat sostinės, o padaryti pertrauką anksčiau, kad išvengtumėte rytinio spūdžio pietų Lietuvoje. Esąs ilgametis vairuotojas, galiu pasakyti: pavargęs vairuotojas – tai didžiausia rizika kelyje, todėl sustojimas prieš Kauną arba ties Ukmergės šiaurine atšaka yra protingas sprendimas.

    3. Ar verta rinktis traukinių jungtį vietoj automobilio?

    Pastaraisiais metais traukinių jungtis tarp Vokietijos ir Lietuvos gerėja, tačiau, mano nuomone, kol kas ji nėra konkurencinga automobiliui dėl laiko ir patogumo, jeigu keliaujate su šeima ar daug bagažo. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad reikia persėsti (paprastai Varšuvoje arba Berlyne), o pats kelionės laikas, įskaitant persėdimus ir laukimą, dažnai viršija 15 valandų. Tačiau jei jūsų tikslas – atvykti į Vilniaus ar Kauno geležinkelio stotį be vairavimo rūpesčių ir galėti užmigti kelyje, tai geras pasirinkimas. Naujasis „Rail Baltica“ projektas ateityje turėtų drastiškai pakeisti situaciją, trumpindamas kelionę iki 4 valandų, kol kas turime dirbti su tuo, kas yra. Jei vertiname logistiką dabar, automobilis duoda visišką laisvę judėti iš taško į tašką be grafiko rišimo, kas, mano daugelio metų patirtimi, yra svarbiausia tarptautinėse kelionėse.

    4. Kokios yra pagrindinės pasienio kirtimo ypatybės iš Vokietijos pusės?

    Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengen zonoje, ir vidinės sienos techniškai nėra, kelionė vyksta per Lenkiją, todėl „pasienis“ juntamas kaip perėjimas iš vienos kultūros į kitą. Svarbiausias dalykas, kurį pastebėjau per savo karjerą – tai kelių dangos kokybės pasikeitimas ties Lenkijos siena. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra aukščiausios kokybės, tačiau įveikus pasienį su Lenkija, kelyje gali pasitaikyti šiurkštesnių ruožų, ypač vietinės reikšmės keliuose. Dėl to būtina sumažinti greitį ne tik dėl saugumo, bet ir kad neišdėvėtumėte automobilio pakabos. Taip pat reikia atsiminti, kad Lenkijoje griežčiau stebimi greičio apribojimai (daugiau radarų), todėl „Vokietijos greitaveikos“ įprotis čia gali brangiai kainuoti. Įveikus Lenkijos-Lietuvos sieną (Budzisko-Kalvarijos), keliautojus visada pasitinka puikios Lietuvos kelių dangos, kas leidžia atsipalaiduoti ir paspartinti važiavimą.

    5. Kur geriausia apsistoti nakvynei prieš pat atvykstant į Lietuvą?

    Jei kelionė trunka dvi dienas, būtina išsirinkti strategiškai patogią vietą nakvynei. Neapsiriboju vien Lietuvos teritorija – jei atvykstate iš toliau (pvz., iš Miuncheno ar Hamburgo), geriausia nakvynei pasirinkti miestą centrinėje Lenkijoje, pavyzdžiui, Lodzę arba Lenkijos sostinę Varšuvą, jei norite pamatyti miestą. Tačiau grynam logistikos požiūriu, norint kuo greičiau atvykti į Lietuvą ryte, rekomenduočiau apsistoti netoli Lietuvos sienos, pavyzdžiui, Suvalkuose ar Lukove. Čia viešbučių kainos žymiai mažesnė nei Vokietijoje, o atstumas iki Lietuvos sienos – vos keliasdešimt minučių važiavimo. Taip išvengsite rytinių spūsčių Varšuvoje ir galite ramiai išgerti rytinę kavą prieš pat įveikiant pasienio punktą. Asmeniškai dažnai pasirinkdau viešbučius ties magistralėmis A2 arba S8 Lenkijoje – jie specializuojasi priimti tranzitinius vairuotojus, turi saugomas aikšteles ir 24 valandas veikiančias registratūras.

    6. Kaip pasiruošti automobilį tokiai kelionei?

    Kaip žmogus, kuris matyti ne vieną techninį gedimą kelyje, negaliu nepabrėžti techninės būklės svarbos. Prieš išvykdami iš Vokietijos, būtina patikrinti ne tik tepalus ir skysčius, bet ir padangas. Kelionė per Lenkiją ir Lietuvą, ypač žiemą arba vėsų rudens/ pavasario vakarą, gali būti neprognozuojama. Būtina turėti pilną komplektą: rezervinę padangą, kėbulkėdę, žibintus ir atsarginias lemputes. Taip pat verta prisiminti apie „Vignetę“ (e-vinietę), kuri Lietuvoje privaloma, nors Vokietijoje asmeniniai automobiliai jos nereikalauja (ten mokesčiai renkami kai kuriose ruožuose, bet ne per visą šalį vieningai). Lenkijoje taip pat reikia apmokėti autostradų mokesčius (per „viaTOLL“ sistemą arba bilietus). Nepasiruošęs šiais dokumentais keliautojas rizikuoja gauti didelę baudą, kas sugadins visą kelionės nuotaiką. Patikrinkite ir „Green Card“ draudimą – jis turi galiojti visose šalyse, per kurias važiuosite.

    7. Ar yra skirtumas tarp atvykimo į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą?

    Žinoma, ir didelis. Pasirinkdamas atvykimo tašką, jūs pasirenkate ir tolesnę kelionės dinamiką. Vilnius yra rytuose, todėl į jį reikės važiuoti toliau, kertant visą Lietuvą iš pietvakarių į šiaurės rytus. Kaunas yra geografinis centras, todėl jis yra idealus „hubas“ – iš čia patogu važiuoti į bet kurį šalies kampą. Jei jūsų tikslas – pajūris, Klaipėda, tai tiesioginis maršrutas iš Vokietijos (per Lenkiją ir Kaliningrado sritį arba per Lenkiją ir Tauragę) yra trumpesnis. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Klaipėdos uostamiestis dažnai būna užkimštas, ypač vasaros sezoną arba, kai uoste įplaukia didelieji kruiziniai laivai. Kaunas, mano nuomone, yra patogiausias miestas pradedantiesiems ar tiems, kurie nori išvengti didmiesčio šurmulio, tačiau nori turėti visą būtiną infrastruktūrą. Vilnius, kaip sostinė, siūlo daugiau pramogų, bet ir eismas jame yra intensyvesnis.

    8. Kokios degalinių grandinės rekomenduojamos maršrutu?

    Maršrute Vokietija-Lenkija-Lietuva kinta ne tik kalbos, bet ir degalinių pasiūla. Vokietijoje didžiausios rinkos dalininkės yra „Aral“, „Shell“, „Esso“, čia kaina yra aukščiausia, bet ir kokybė bei aptarnavimas – garantuoti. Įveikus sieną su Lenkija, dominuoja „Orlen“ ir „Shell“, o kainos šiek tiek mažesnės. Lietuvoje situacija yra labai konkurencinga – „Circle K“, „Viada“, „Statoil“ (dabar „Circle K“), „Girėnų degalinės“. Mano patirtis rodo, kad mažiausiai rizikuoti ir užtikrintai kokybei (kas svarbu, jei automobilis turi aukštus reikalavimus degalams) verta rinktis didžiąsias grandines. Be to, šios degalinės turi puikias parduotuves, karštą maistą ir švarias tualeto patalpas, kas ilgoje kelionėje yra ne mažiau svarbu nei kuro kaina. Mažosios degalinės gali pasiūlyti pigesnį kurą, bet kokybės svyravimai gali pakenkti varikliui, todėl patariu taupyti ne ant degalų, o ant maisto.

    9. Kaip elgtis su eismo spūstimis, ypač aplink Varšuvą ir Kauną?

    Eismo spūstys – tai nemalonus, bet nebeinaiamas tarptautinių kelių palydovas. Aplink Varšuvą spūstys yra beveik kasdieninės, ypač rytais ir vakarais. Mano patarimas: jei įmanoma, planuokite važiavimą pro Varšuvą naktį (nuo 22 iki 5 valandos) arba pietų metu (nuo 13 iki 15 valandos), kai eimas yra mažiau intensyvus. Taip pat verta naudotis navigacinėmis sistemomis, kurios realiu laiku rodo eismo situaciją. Kasdėl Kauno, čia situacija kitokia – didžiausios spūstys susidaro rytinėje miesto dalyje (įvažiavimas iš Vilniaus pusės) ir vakarais (išvykstant). Jei jūsų kelionės tikslas nėra pats Kaunas, o jūs tik tranzitu važiuojate į Klaipėdą ar kitur, verta apsvarstyti apvažiavimo kelią (Kauno rytinis apvažiavimas), nors jis ir brangnesnis. Jis sutaupo daugiau nei valandą intensyvaus eismo metu. Ilgamečiai vairuotojai žino: laikas – pinigai, o nervų tausojimas – brangiau už bet kokį kelią.

    10. Kokios yra pagrindinės saugumo rekomendacijos tokioje kelionėje?

    Saugumas visada yra prioritetas, nepaisant to, ar vairuojate „Mercedes“, ar seną „Volkswagen“. Pirmiausia, laikykitės greičio ribojimų. Lenkijoje ir Lietuvoje greičio kamerų yra daug, ir jos dažnai paslėptos netikėtose vietose. Antroji taisyklė – neperlenkite. Jei jaučiate nuovargį, sustokite. Kaip minėjau, pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis nei girtas. Trečia dalykas – saugumo diržai.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.