Patogumas ir saugumas Jūsų kelionėje iš Vokietijos: Eksperto vadovas nerūpestingam kelioniui

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptimi tiek darbo ieškančių lietuvių, tiek turistų, tiek grįžtančių į tėvynę keleivių. Kasdien tarp šalių juda tūkstančiai žmonių, o kiekvienas iš mūsų, norėdamas nusipirkti bilietą, pasitaria su draugais, ieško internete arba pasikliauja senaja gerąja patirtimi. Tačiau retas susimąsto, kas iš tikrųjų slepiasi už to bilieto kainos ir kas užtikrina, kad kelionė iš Miuncheno, Berlyno ar Hanovero nebus košmaras, o oazu ramybės. Dirbęs šioje srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo puikių, šiuolaikiškų autobusų iki tokių „kabrioletų“, kurių vairuotojai tik stebina, kaip jie dar važinėja.

Šiame straipsnyje nenusižengsdamas profesionalumui, bet ir vengdamas sauso biurokratinio kalbėjimo, noriu papasakoti, kaip iš tikrųjų turėtų atrodyti kokybiškas keleivių pervežimas iš Vokietijos. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip pasirinkti vežėją, bet ir apie tai, ką Jums, kaip keleiviui, būtina žinoti, kad kelionė būtų ne tik prieinama, bet ir, kas svarbiau, saugi bei komfortiška. Nors rinka pasikeitė, pagrindiniai principai išlieka tie patys: techniškai tvarkingas transportas, patyręs vairuotojas ir aiškios taisyklės.

Šiandienos pasirinkimas yra milžiniškas – nuo pigių „low-cost“ autobusų iki VIP klasės mikroautobusų, vežančių tiesiai iš durų iki durų. Tačiau ar brangiau visada reiškia geriau? Ar galima pasitikėti vairuotoju, kuris važiuoja jau 10 valandų? Ką daryti, jei įvykia avarija? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų rasite toliau. Mano tikslas – padaryti taip, kad kitą kartą įlipdami į transporto priemonę jaustumėtės ne kaip lošėjai, o kaip apgalvotai pasirinkę keleiviai, kurie žino, kas juos laukia kelyje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kaip tinkamai pasirinkti patikimą pervežėją kelionei iš Vokietijos?

Rinktis pervežėją šiandien yra sunku dėl didžiulio pasiūlos. Visgi, esu patvirtinęs, kad pagrindinis kriterijus turėtų būti ne mažiausia kaina, o licencijos ir atsiliepimai. Pirmiausia, visada patikrinkite, ar įmonė turi galiojančią tarptautinio keleivių pervežimo licenciją. Tai ne tik formalumas – tai Jūsų draudimas nuo nenumatytų situacijų. Antra, skaitykite atsiliepimus socialiniuose tinkluose ir forumuose, ypač dėl vėlavimų ir vairuotojų elgesio. Jei įmonė veikia jau ilgiau nei penkerius metus, tai paprastai rodo, kad ji įveikė rinkos konkurenciją ir geba užtikrinti bent minimalų standartą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, ar įmonė pateikia aiškią sutartį ar bent jau bilietą, kuriame nurodyti teisės ir pareigos. Nenusipirkite bilieto iš „vaiduoklių“ įmonių, kurios neturi net tinklalapio arba kontaktiniame puslapyje nurodytas tik vienas mobilusis telefono numeris.

2. Kuo skiriasi paprasto autobuso ir VIP mikroautobuso kelionės patogumas?

Skirtumas yra milžiniškas, nors abu atvejais Jūsų tikslas – nuvykti iš taško A į tašką B. Standartinis turistinis autobusu (pvz., Setra, Neoplan) yra sukurtas ilgoms kelionėms, tačiau juose dažniausiai būna po 45–55 keleivius. VIP mikroautobusai (pvz., Mercedes-Benz Vito ar VW Crafter su prabangia salone įranga) veža mažiau žmonių – dažniausiai 6–8. Tai leidžia keleiviui gauti daugiau erdvės kojoms, atsilenkti atlošus, dažnai būna individualių LED apšvietimų, staliukų, o kartais net ir virtuvėlės su karštu vandens. Be to, VIP pervežimai dažnai yra „door-to-door“ tipo, t. y. Jus paima iš namų arba susitikimo vietos ir nuveža tiesiai į paskirties vietą Lietuvoje, išvengiant miesto maršrutų ir stambių autobusų stotelių šurmulio. Jei kelionate su kūdikiu, turite daug bagažo arba tiesiog vertinate privatrumą, mikroautobusas bus geriausias pasirinkimas, nepaisant to, kad kaina gali būti šiek tiek aukštesnė.

3. Kokius saugumo standartus turi tenkinti transporto priemonė?

Dirbdamas srityje 20 metų galiu pasakyti: saugumas yra tas dalykas, kurio negalima taikyti ekonomijos. Kiekviena transporto priemonė, vykstanti į tarptautinę reisą, turi būti įtraukta į griežtą techninės priežiūros grafiką. Prieš išvykstant į reisą, vairuotojas privalo atlikti dieninę techninę apžiūrą – patikrinti padangas (jų protektoriaus gylį ypač žiemą), stabdžius, šviesas, vairo sistemą. Autobuse privalo būti: * Saugos diržai visoms sėdynėms (ne tik pirmose eilėse). * Užgesimo gaisro priemonės (ugniai gesintuvai). * Pirmosios pagalbos rinkinys. * Funkcionuojantis oro kondicionierius (ne dėl komforto, o dėl vaizdo į stiklus, kai lauke lietus arba šaltukas). Taip pat reikėtų paklausti, ar įmonė naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia dispetcheriams stebėti autobuso greitį ir poilsio laiką realiu laiku. Tai neleidžia vairuotojams peršokti greičio limitus ir ignoruoti poilsio.

4. Kaip vyksta vairuotojų darbo laiko reguliavimas ir kodėl tai svarbu keleiviui?

Tai vienas svarbiausių, bet mažiausiai pastebimų dalykų. Europos Sąjungos reglamentai (pvz., 561/2006) griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (arba ją padalinti į 15 min. + 30 min.). Taip pat per paros vairuotojas negali dirbti ilgiau kaip 9 valandas (du kartus per savaitę gali iki 10 valandų). Kodėl tai svarbu Jums? Todėl, kad pavargęs vairuotojas yra pavojingiausias dalykas autostradoje. Pasirinkdami nelegalų arba „kišeninių“ vežėjų, rizikuojate nukeliauti su vairuotoju, kuris vairuoja 10–12 valandų iš eilės, siekdamas uždirbti daugiau ir greičiau grįžti. Patikima įmonė visada turi tachografo duomenis, kuriais gali įrodyti, kad vairuotojas gerai ilsėjosi.

5. Ką daryti, jei kelionės metu techniškai sugenda autobusas?

Tai būna retai, tačiau įvyksta. Profesionali įmonė visada turi veiksmų planą tokiai situacijai. Pirmiausia, vairuotojas turi užtikrinti keleivių saugumą – sustabdyti autobusą saugioje vietoje, įjungti „avarijinę“ šviesą ir, jei reikia, iškviesti pagalbą. Jei gedimas negali būti pašalintas vietoje per 1–2 valandas, įmonė privalo siųsti rezervinį autobusą arba mikroautobusą, kad keleiviai galėtų tęsti kelionę. Čia svarbi komunikacija – Jums neturėtų tekti laukti be jokios informacijos. Jei įmonė pasižymi geru klientų aptarnavimu, Jums bus paskambinta, pateikta informacija apie atvykimo laiką ir, jei dėl to praleidžiate svarbų renginį (pvz., lėktuvą), siūlomas alternatyvus sprendimas (pvz., taksi iki artimiausios oro uosto stotelės). Niekada nerašykite sutarties su įmone, kuri atsisako atsakyti į klausimą „Ką darysite, jei autobusas sugers?“.

6. Kaip tvarkomas bagažas ir kokie jo svorio limitai?

Kiekviena įmonė turi savo taisykles, tačiau standartas yra apie 20–30 kg bagažo vienam keleiviui be papildomo mokesčio. Svarbu ne tik svoris, bet ir turinys. Bagažo skyriuje (bagazinėje) draudžiama vežti degiųjų medžiagų, sprogmenų, brangių daiktų (pinigai, dokumentai, brangūs elektroniniai prietaisai) ir gyvūnų (jei nėra specialios transporto dėžės ir sutarimo). Patirtis rodo, kad dažniausiai problema kyla ne su svoriu, o su vietos trūkumu. Dideliame autobuse vienam keleiviui tenka apie 0,5 kubinio metro erdvės. Jei vežate didelius lagaminus, dviračius ar slidžes, būtinai praneškite apie tai iš anksto. VIP mikroautobusuose bagažo skyrius dažnai yra mažesnis, todėl ten vietą reikia rezervuoti ypatingai atsargiai. Visada užrakinkite savo lagaminą – tai Jūsų atsakomybė, o ne vairuotojo.

7. Ar galima keleiviams vairuoti su vaikais ir kokie yra reikalavimai saugos priemonėms?

Žinoma, galima, tačiau yra specifinių niuansų. Jei vaikas yra mažesnis nei 150 cm ūgio, jis privalo važiuoti specialioje vaikiškoje kėdutėje, pritvirtintoje saugos diržais. Tačiau standartiniai autobusai dažnai neturi ISOFIX ar kitokių tvirtinimų įrangos. Todėl dauguma įmonių leidžia vaikus ant rankų vežti tik tada, jei jie yra pakankamai dideli, kad tilptų į standartinę sėdynę su diržu. Jei keliaujate su mažu kūdikiu, geriau pasirinkti VIP mikroautobusą, kur vairuotojas gali padėti įrengti Jūsų atsivežtą kėdutę. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kai kurie vairuotojai gali būti jautrūs dėl triukšmo – jei vaikas verkia ilgą laiką, gali kilti įtampa. Geriausia pasirinkti reisą naktį, kad vaikas miegotų, tačiau tada būkite pasiruošę, kad vairuotojas taip pat mieguistas ir reikalauja ramybės.

8. Kaip užtikrinamas keleivių draudimas kelionės metu?

Pagal ES teisę, visi keleiviai, vykstantys tarptautiniais maršrutais, privalo būti apdrausti. Įmonė turi turėti keleivių civilinės atsakomybės draudimą. Tai reiškia, jei įvyksta avarija ir Jums nukenčia sveikata arba dingsta/kenčia Jūsų turto, draudimo kompanija atlygina žalą. Tačiau šis draudimas dažnai apima tik minimalias sumas. Prieš išvykstant verta pasidomėti, ar įmonė siūlo papildomą kelionės draudimą (pvz., dėl bagažo praradimo, reiso atšaukimo arba vėlavimo daugiau kaip 4 valandas). Asmeninės sveikatos draudimo polisas taip pat nenusipelno, ypač jei turite chronic ligų. Nepamirškite, kad Lietuvos sveikatos draudimas (EPD) neveikia Vokietijoje, jei ten tiesiog lankotės, tačiau jei įvyksta eismo įvykis, gydymą Vokietijoje turėtų padengti transporto priemonės draudimas, tačiau biurokratiniai procesai gali užtrukti.

9. Kokios taisyklės taikomos alkoholio vartojimui kelionės metu?

Tai yra gana delicatiškas klausimas, ypač kai kalbame apie reisus, kuriuose keleiviai nori „pailsėti“ po darbo Vokietijoje. Taisyklė paprasta: vairuotojas turi teisę neįleisti arba išlaipinti keleivį, kuris yra apsvaigęs nuo alkoholio arba narkotinių medžiagų. Transporto priemonėje draudžiama vartoti alkoholį, net jei jį įsivežėte sau. Vairuotojas atsako už visų keleivių saugumą, o apsvaigęs keleivis gali tapti provokatoriumi, trukdyti vairuotojui ar kelti grėsmę kitam keleiviui. Nors kai kurios įmonės toleruoja „pavienę alų“, aš visada patariu to nedaryti. Ilgos kelionės, ypač su VIP mikroautobusais, reikalauja bendros ramybės. Jei Jūsų kompanija ketina švęsti, geriau pasirinkti transportą, kuriame yra atskirta vieta (pvz., limuzinas su tamsiais langais), tačiau standartinis autobuso ar mikroautobuso reisas nėra vieta vakarėliui.

10. Kaip susitvarkoma su maistu ir tualetu ilgose kelionėse?

Standartiniai turistiniai autobusai turi integruotą tualetą, tačiau jis skirtas tik ekstremaliems atvejams. Jis nedidelis, dažnai neturi vandens tiekimo ir po kelių valandų važiavimo gali būti ne labai švarus. Patirtis rodo, kad geriau pasinaudoti poilsio vietomis (Rasthof) autostradose. Profesionalus vairuotojas visada planuoja sustojimus kas 3–4 valandas, kur galima ne tik nueiti į tualetą, bet ir nusipirkti maisto, gėrimų, išsitiesioti. Kai kurie VIP pervežėjai siūlo nemokamą vandenį, kavą ar net smulkius užkandžius (snacks). Tačiau nereikėtų tikėtis šalto pietų. Jei turite specialių mitybos reikalavimų (pvz., alergijos, diabetas), visuomet pasirūpinkite maistu sau, nes degalinėse pasiūlytas dažniausiai būna greitas maistas (kepti viščiukai, dešrainiai), kuris gali netikti.

Išvada

Kelionė iš Vokietijos į Lietuvą (ir atgal) ilgainiui tampa rutina, tačiau tai nereiškia, kad reikia mažinti reikalavimus sau. Pasirinkdamas transporto priemonę, keliautojas renkasi ne tik vietą sėdėti, o ir partnerį, kuris atsakingas už Jūsų laiką, sveikatą ir nervus. Po dviejų dešimtmečių šioje srityje galiu drąsiai teigti: pigiausias variantas dažniausiai pasiduoda brangiausiu būdu – prarastu laiku, blogu nuotaika arba net saugumo pažeidimais.

Rinkis pervežėją, kuris vertina savo reputaciją daugiau nei greitą pelną. Pasidomėkite transporto priemonės amžiumi (naujesnės reiškia saugesnes ir ekologiškesnes), vairuotojų patirtimi ir kitų keleivių nuomone. Atminkite, kad gera kelionė prasideda ne tada, kai atvykstate į vietą, o tada, kai jaustumėtės saugiai ir komfortiškai jau važiuodami.