Patogios kelionės mikroautobusais į Vokietiją su augintiniais: Visas vadovas

Kelionė į Vokietiją – tai dažnai susiję su neeiliniais iššūkiais, ypač kai kelionės kompanioną nusprendžiate pasirinkti savo augintinį. Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių keleivinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė požiūris į gyvūnus ir kaip išaugo reikalavimai jų saugumui. Vokietija yra viena iš tų šalių, kurioje gyvūnų gerovės kultūra yra išties aukšta, o įstatymai – griežti, todėl kelionės rengimas turi būti kruopštus. Dažnai klientai klausia: „Ar tikrai verta vykti su šunimi ar katu automobiliu, ar geriau rasti kitą būdą?“ Atsakymas paprastas – jei pasirinksite patikimą mikroautobuso pervežimų paslaugą, kelionė gali būti ne tik saugi, bet ir labai patogi.

Šiame straipsnyje mes ne tik panagrinėsime techninius kelionės niuansus, bet ir paaiškinsime, kaip užtikrinti, kad jūsų keturkojis draugas jaustumėsis kuo geriau. Mikroautobusų pervežimai turi didelių privalumų palyginti su keliais traukiniu ar lėktuvu – tai individualumas, lankstumas ir žmogiškas požiūris. Visgi, norint, kad kelionė į Vokietiją būtų sklandi, būtina gerai išmanyti dokumentacijos reikalavimus, paruošimo etapus bei pačios kelionės eigą. Štai išsami instrukcija, parengta remiantis ilgamečia patirtimi, padėsianti išvengti nesusipratimų ir pasiekti Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą be nereikalingo streso.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje sukaupiau atsakymus į tuos klausimus, kurie dažniausiai kyla klientams, planuojantiems kelionę į Vokietiją su augintiniais. Čia rasite informaciją nuo dokumentų tvarkos iki praktinių patarimų, kaip sumažinti gyvūno stresą kelyje.

1. Kokius dokumentus būtina turėti keliaujant į Vokietiją su šunimi ar katu?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, nes be teisingai paruoštų dokumentų kelionė gali baigtis dar pasienio punkte. Vokietija yra Europos Sąjungos šalis, todėl taikomi bendri ES reglamentai. Visų pirma, jūsų augintinis turi turėti mikroschemą (čipą). Ji turi būti ISO standarto, ją gali nuskaityti bet kuris veterinarijos gydytojas ES. Be čipo, gyvūnas negali kirsti sienos.

Antrasis, ir neįkainojamas dokumentas – tai „Gyvūno pasas“ (Pet Passport). Jį išduoda jūsų veterinaras. Šiame pase turi būti įrašyta visą reikalinga informacija apie gyvūną ir, kas svarbiausia, apie pasiskiepijimą pasiūliu. Pasiūlio vakcina turi būti galiojanti, o paskutinis skiepijimas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 21 dieną (bet ne anksčiau nei nurodyta vakcinos instrukcijoje, paprastai tai atliekama po pirmojo skiepijimo). Be to, jei keliaujate iš šalių, kuriose užregistruota rabitas (Lietuva tokia nėra, tačiau visada verta sekti situaciją), gali būti reikalaujamas antikūnų titrų tyrimas. Taip pat būtina, kad pase būtų įrašas apie gyvūno klinikinį patikrinimą prieš išvykstant – tai patvirtina, kad gyvūnas sveikas ir kelionės nekontraindikuotina.

2. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūno veislę ar dydį?

Vokietijoje, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, nėra bendrojo draudimo vežti tam tikras veisles (pvz., pitbulterjerais) į šalį kaip krovinius, tačiau yra specifinių vietinių įstatymų (pvz., „Liste Hund“ kai kuriose žemėse), kurie gali apriboti kai kurių agresyvių veislių laikymą ar reikalauti ypatingų leidimų. Tačiau kalbant apie tranzitą ar trumpalaikes keliones su mikroautobusu, dažniausiai pagrindinis apribojimas yra ne veislė, o ergonomika.

Dydžio atžvilgiu mikroautobusai yra lankstesni nei lėktuvai. Jei jūsų šuo yra didelis (pvz., vokiečių doga ar alabajus), jis gali kelionę atlikti stovėdamas salone (jei yra specialiai tam pritaikyta vieta) ar gulėdamas ant grindų, jei mikroautobuse yra pakankamai vietos. Tačiau būtina iš anksto susitarti su pervežėju, nes vietos mikroautobuse yra ribotos. Dideliems gyvūnams reikia skirti daugiau vietos, todėl kaina gali skirtis, o vietos gali tekti rezervuoti dar ankstesniu laiku nei mažiems gyvūnams. Maži gyvūnai paprastai keliauja nešiojamuose krepšeliuose ar dėžutėse, kurios telpa po sėdyne arba šalia keleivio kojų.

3. Kokia turi būti transportavimo dėžė ar krepšys?

Augintinio saugumas yra mūsų, kaip pervežėjų, ir jūsų, kaip šeimininkų, prioritetas. Kelionėje mikroautobusu neįmanoma užtikrinti tokių patogių sąlygų kaip namuose, todėl dėžė turi atitikti kelis kriterijus. Ji turi būti pakankamai erdvi, kad gyvūnas galėtų natūraliai atsigulti, pasisukti ir pakelti galvą. Negalima gyvūno „spaudžioti“ į per mažą dėžę – tai ne tik nelaiminga, bet ir draudžiama saugumo normomis.

Dėžė turi būti tvirta, gerai vėdinama ir sandari. Tai ypač svarbu katinams, kurie gali išsigąsti pabėgti jei dėžės durys nėra užtikrintai užfiksuotos. Dugnas turi būti padengtas įmirgta servetėle ar rankšluosčiu, kad gyvūnas nepaslidžtų posūkiuose. Aš visada patariu šeimininkams pažymėti dėžę savo vardu ir kontaktais – tai paprasta, bet efektyvi priemonė, jei atsitiktų nenumatyta situacija per sustojimus. Patyręs vairuotojas visada padės užtvirtinti dėžę saugumo diržais, kad ji neišsiristų staigus stabdant.

4. Ar reikia gyvūną seduoti? Ar jis gali būti laisvas?

Tai labai dažnas klausimas, ir atsakymas priklauso nuo gyvūno dydžio ir mikroautobuso tipo. Maži gyvūnai (šuneliai, katės, žiurkėniai) privalo būti transportuojami dėžutėse arba nešiojamuose krepšeliuose. Jie negali būti laisvi salone, nes gali atsitrinti po vairuotojo kojomis arba patekti į avarinį stabdžio takelį, sukeldami avariją.

Dideliems šunims, kurie netelpa į standartines dėžes, dažnai leidžiama kelionę atlikti ant grindų, tačiau jie privalo būti užsegami ant specialaus asmens saugumo diržo (harness), kuris prisegamas prie sėdynės diržo. Tai užtikrina, kad staigus stabdymas metu šuns nepamestų pusiausvyros ir nenutrenktų į priekinę sėdynę. Niekada nerekomenduoju palikti šuns laisvo be jokio fiksavimo – tai rizika ne tik jam, bet ir visiems keleiviams. Mūsų vairuotojai visuomet stebi situaciją salone ir gali priminti apie saugumą, tačiau atsakomybė už gyvūno elgseną visą laiką tenka šeimininkui.

5. Kaip elgtis su maistu ir vandeniu kelionės metu?

Ilga kelionė į Vokietiją gali trukti nuo 12 iki 20 valandų priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Organo, kaip ir žmogaus, reikia vandens, tačiau maistas – tai atskira istorija. Aš asmeniškai nerekomenduoju šerti gyvūnų dideliu kiekiu maisto prieš pat išvykimą arba pačioje kelionės pradžioje. Važiuojant mikroautobusu, vyrauja kitokia vibracija ir judesys nei namuose, todėl gali sukelti pykinimą ar vėmimą.

Geriausia taktika – pašerti mažu porcija maždaug 3–4 valandas prieš išvykstant. Kelionės metu, jei ji trunka ilgiau nei 12 valandų, galima duoti nedidelį užkandį, tačiau tik tada, jei gyvūnas gerai jaučiasi ir ne rodo streso požymių. Vanduo yra būtinas. Įsitikinkite, kad turite vandens buteliuką ir dubenėlį, kuris nepastūmėtų. Sustojimuose (kurie paprastai vyksta kas 3–4 valandas kasdieniems reikalams) visada reikia pasiūlyti gyvūnui gerti. Katėms, kurios dažnai atsisako gerti vandens iš nepažįstamų dubenėlių, galima pasiimti šiek tiek vandens iš namų – tai sumažina stresą.

6. Ar galiu važiuoti su daugiau nei vienu augintiniu?

Taip, žinoma, dažnai vykstame su šeimomis, kurios turi šunį ir katę, arba du šunis. Čia viskas priklauso nuo vietos organizavimo. Jei keliaujate su keliais mažais gyvūnais, jie gali būti suporuoti vienoje didesnėje dėžėje (jei jie draugiški) arba keliose atskirose dėžutėse. Svarbiausia – pranešti apie tai operatoriui užsakydami bilietą.

Kiekvienas gyvūnas užima tam tikrą vietą. Jei turite du didelius šunis, gali tekti užimti dvi keleivių vietas mikroautobuse. Tai normali praktika, nes negalima įsivaizduoti situacijos, kad vienas didelis šuns gulėtų ant kito keleivio ar ant kito šuns. Taip pat verta apgalvoti gyvūnų tarpusavio santykius. Jei jie nesukaupę ar linkę peštis, ilga kelionė uždaroje erdvėje taps košmaru. Tokiu atveju gali tekti ieškoti atskirų transporto priemonių arba naudoti atskiras dėžes su ekranais tarp jų.

7. Kokia yra kelionės kaina su augintiniu?

Kainodara formuluojama pagal kelis principus. Dauguma tarptautinių pervežėjų taiko taisyklę, kad mažas gyvūnas, transportuojamas nešiojamame krepšyje ant kelių, gali važiuoti nemokamai arba už simbolinį mokestį. Tačiau jei gyvūnas užima atskirą vietą (pvz., didelis šuns ant grindų ar dėžė ant gretimos sėdynės), ji apmokestinama kaip papildomas keleivis arba didesnis bagažas.

Nepabijokite klausti apie kainą iš karto. Mūsų patirtis rodo, kad sąlygos skiriasi – kai kurie pervežėjai turi fiksuotą tarifą už gyvūną, kiti skaičiuoja pagal svorį. Taip pat verta prisiminti, kad kaina įeina ne tik už vietą, bet ir už papildomą rūpestį: vairuotojas žinos, kad su jumis yra gyvūnas, ir ims tai įskaito sustojimuose (pailsėti reikia ir gyvūnui), taip pat užtikrins tinkamą temperatūrą salone. Neklauskę apie augintinį iš anksto, rizikuojate gauti atsakymą, kad vietos jau nėra, nes vieta „užimta“.

8. Kaip sumažinti gyvūno stresą prieš ir kelionės metu?

Stresas – tai natūrali reakcija, tačiau ją galima valdyti. Patirtis rodo, kad reikia pradėti ruoštis ne išvakarėse, o gerokai anksčiau. Jei gyvūnas nėra įpratas važiuoti automobiliu, pirmiausia reikia padaryti trumpas išvykas po miestu, kad jis suprastų – tai ne pavojinga. Leiskite jam užsilipti į dėžutę namuose savo noru, padėkite ten mėgstamą žaislą.

Prieš kelionę nepamirškite išnešioti šuns. Pavargęs gyvūnas daugiau miega, negu jaudinasi. Kelionės metu būkite šalia, kalbėkite ramiu, raminančiu balsu. Nenaudokite raminamųjų vaistų be veterinaro rekomendacijos – jie gali pakeisti širdies ritmo ar kraujospūdį, kas nėra saugu ilgose kelionėse. Geriausias raminamasisasis – jūsų buvimas ir ramumas. Gyvūnai jaučia šeimininko nerimą, todėl jei jūs ramūs, ramiau ir jie.

9. Kas vyksta pasienio punkte? Ar gali būti patikros?

Lietuva ir Vokietija yra abi Schengeno erdvėje, todėl fizinės sienos ir kontrolės paprastai nėra ta griežtos kaip anksčiau. Tačiau vykstant su gyvūnais, visada reikia būti pasiruošusiam galimai veterinarinei patikrai. Policijos ar pasieniečių pareigūnai turi teisę sustabdyti transportą ir patikrinti ar gyvūno atitinka dokumentus.

Dažniausiai patikra atsitinka atsitiktinai, tačiau jei dokumentuose yra klaidų (pvz., pasas išduotas ne to šeimininko vardu, be čipo, ar skiepai nebegalioja), gresia didelės baudos ir grąžinimas atgal. Mano patarimas: turėkite dokumentus pasiekiama, o ne giliais lagaminuose. Jei vairuotojas yra patyręs, jis pats pasakys, kur geriausia padėti dokumentus, kad juos būtų lengva parodyti. Būkite sąžiningi – jei krovei maistą ar vaistus, deklaruokite juos, jei to reikalaujama, nors dažniausiai asmeniniam vartui skirti kiekiai yra leidžiami.

10. Kokios yra specifinės Vokietijos taisyklės susijusios su augintiniais?

Atvykus į Vokietiją, reikia prisiminti, kad šioje šalyje gyvūnų laikymo kultūra šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje labai griežtai laikomasi tvarkos viešuosiuose transportuose, nors mikroautobusais dažniausiai važiuojame iki durų (door-to-door), todėl viešasis transportas nėra problema.

Dėmesio reikia ir tuo atveju, jei planuojate likti Vokietijoje ilgiau laiko arba jūsų šuns veislė priklauso prie „pavojingųjų“ sąrašo (Liste Hund). Bavarijoje, Šiaurės Reino-Vestfalijoje ir kitose žemėse šie sąrašai skiriasi. Jei kelionės tikslas – apsilankyti, o ne gyventi, paprastai užtenka ES paso, tačiau jei planuojate pergventi, patikrinkite vietinius įstatymus. Taip pat Vokietijoje labai populiarios veterinarijos klinikos, tačiau jos brangios, todėl turėkite savo gyvūno medicininę istoriją su savimi, jei jis turi lėtinių ligų. Ir natūralu – po ilgos kelionės visada reikia leisti gyvūnui išsitiesti kojas ir atsigyventi.

Išvada

Kelionė mikroautobusu į Vokietiją su augintiniu gali atrodyti sudėtinga, tačiau su teisingu planavimu ir patikimu partneryje ji tampa paprasta ir net maloni. Per daugiau nei 20 metų darbo šioje srityje esu matęs tūkstančius šypsenų, kai šeimynos susitinka su savo mylimaisiais šunimis ar katėmis naujoje šalyje. Svarbiausia yra nesitikėti, kad viskas vyks savo pasąmonės – reikia imti iniciatyros į savo rankas.

Užtikrinkite, kad dokumentai tvarkingi, pasirūpinkite patogia transportavimo dėže ir nepamirškite apie gyvūno fizinę ir psichologinę būklę. Mikroautobuso paslauga suteikia jums pranašumą – lankstumą ir galimybę nuolat būti šalia savo draugo. Naudokitės šia galimybe. Kelionė nėra tik nuotolis tarp dviejų taškų žemėlapyje; tai patirtis, kurią dalijatės su savo augintiniu. Gerai pasiruošę, galite mėgautis Vokietijos vaizdais, tikėdamiesi, kad jūsų keturkojis kompanionas po kelių dienų jausiasi taip pat kaip namuose.