Patogios kelionės iš Vokietijos su mažais vaikais: Eksperto Vadovas Tėvams

Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo paprastų dalykinių kelionių iki sudėtingų, logistiškai sudėliotų reisų, kai į automobilį telpa visa šeima su namų ūkiu ant galvos. Tačiau turiu pripažinti: kelionės iš Vokietijos su mažais vaikais visada yra atskira disciplina. Tai nebe tiesiog transportavimas iš taško A į tašką B. Tai kompleksinė organizacija, kurioje svarbiausia ne greitis, o psichologinis komfortas, saugumas ir tėvų nervų išsaugojimas.

Vokietija yra mums gana artima, geografiškai ir kultūriškai, tačiau atstumai, ypač kai keliama iš gilumos (pavyzdžiui, iš Miuncheno ar Hamburko regionų), būna dideli. Su suaugusiaisiais tai paprasta – įsėdi ir važiuoji. Bet kai automobilyje įsėda kūdikis, priešmokyklinukas ar abu, dinamika keičiama drastiškai. Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir praktiniais patarimais, kuriuos esu sukauptęs per dešimtmetis, stebėdamas šeimas ir jų kelionių įpročius. Mūsų tikslas – kad kelionė taptų ne būtinybės velnias, o papildomos atostogų ar gyvenimo dalis.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš tėvų, planuojančių kelionę iš Vokietijos. Atsakymai parengti remiantis praktine patirtimi ir siekiant užtikrinti maksimalų komfortą.

1. Koks transporto pasirinkimas yra geriausias su kūdikiu ar mažu vaiku: autobusas, privatūs pervežimai ar nuoma asmeniniam automobiliui?

Tai bene sudėtingiausias klausimas, nes atsakymas priklauso nuo jūsų biudžeto ir vaiko amžiaus. Jei keliuate su kūdikiu, kuris reikalauja daug dėmesio, maitinimo ir ramios aplinkos, privatūs pervežimai (shuttle) arba taksi yra geriausias pasirinkimas. Kodėl? Todėl, kad turite galimybę sustoti bet kuriuo momentu. Jei kūdikis verčia jūsų sustoti, kad pakeistumėte sauskelnes ar nuramintumėte, vairuotojas tai padarys be problemų. Autobusuose tokio lankstumo nėra – sustojimai yra griežtai reglamentuoti, o aplinka dažniausiai būna labiau publiciška, kas gali trukdyti mažyliui užmigti. Jei vaikas jau vyresnis (3-4 metai) ir įpratęs kelionėms, autobusas gali būti ekonomiškas sprendimas, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad standartinės autobusų vietos mažiems vaikams gali būti per didelės ar nepatogios ilgam sėdėjimui.

2. Ar reikia savo vaikiškos kėdutės ar transporto kompanija jos užtikrina?

Esu gilią įsitikinęs, kad savo vaikiškos kėdutės vėžimas visada yra saugesnis ir patogesnis variantas, nors dauguma patikimų pervežėjų turi ir gali suteikti kėdutes. Kodėl rekomenduoju savo? Vaikas yra įpratęs prie savo kėdutės – jai jauks, joje jis jaučiasi saugus, žino, kaip joje užmigti. Be to, jei naudojate savo kėdutę, tiksliai žinote jos istoriją, ar ji nenukrito, ar nėra jokių mikropažeidimų. Tačiau jei kelionės metu negabenate kėdutės (pavyzdžiui, skrendate lėktuvu ir tik vėliau keliuate automobiliu), būtinai iš anksto praneškite pervežėjui apie vaiko svorį, amžių ir ūgį. Tai leis paruošti tinkamą, atitinkančią saugumo standartus kėdutę. Patirtis rodo, kai šie duomenys nurodomi tiksliai, išvengta nesusipratimų.

3. Kaip išvengti vaiko skausmo ausyse (barotraumos) pervežimo metu, ypač kalnuose ar greičiai važiuojant?

Tai klasikinė problema, ypač važiuojant per Vokietijos arba Čekijos kalnų ruožus. Skausmas ausyse kyla dėl slėgio pokyčių. Su mažais vaikais tai būna ypatingu skausmu. Mano patarimas, paremtas ne vienų tėvų istorijomis: planuokite maitinimą arba gertiukų vartoją tikslingai. Kiekvieną kartą, kai pradedamas staigus kilimas arba leidimasis (jei jaučiate, kad ausyse užsikauna), duokite vaikui gerti vandens, sultis arba, jei tai kūdikis, paduokite krūtį ar buteliuką. Rijimo judesiai padeda atidaryti Eustachijos vamzdelius ir išlyginti slėgį. Taip pat nerekomenduojama važiuoti kūdikiui, jei jis tik ką susirgo peršalimo – tuomet ausys gali būti užsikimšusios, o skausmas bus kur kas stipresnis. Jei įmanoma, tokiu atveju vertėtų kelionę šiek tiek atidėlioti.

4. Kaip organizuoti sustojimus mažam vaikui, kad kelionė neuktų į chaosą?

Profesionalus vairuotojas visada žino, kur yra geriausios poilsio zonos (Rasthof) Vokietijoje, tačiau su vaiku reikia strategijos. Nereikia laukti, kol automobilis bus pilnas degalų arba kol vairuotojas išeils pailsėti. Jei matote, kad vaikas tampa neramus, prasideda histerika arba tiesiog reikia ištiesti kojas – sustokite. Idealus variantas yra poilsio zonos su žaidimų aikštelėmis. Vokietijoje jos yra labai geros ir saugios. Leiskite vaikui bėgioti 15–20 minučių. Išbėgęs energiją jis ramiau užmigsis arba sės toliau. Mano praktika rodo, kad kas 2–3 valandas daromas sustojmas su aktyviu judėjimu mažam vaikui yra būtinas ne fiziologiniam, o psichologiniam komfortui.

5. Ką daryti, jei vaikas serga automobiliu (kinetozė)?

Kinetozė gali sugadinti bet kurią kelionę. Jei žinote, kad jūsų vaikas linkęs vėluoti, svarbu pasirūpinti dviem dalykais: vaistažodžiais (pasižiūrėkite, ką leidžia vaisto dozė pagal amžių) ir vėdinimu. Vaikas turi matyti horizontą, todėl jis neturėtų sėdėti atbulai arba žiūrėti į tabletą, jei jis jau jaučiasi blogai. Tabletų ekranai, kai automobilis svyruoja, dažnai pasunkina būklę. Jei keliuate privatiu transportu, paprašykite vairuotojo važiuoti švelniau, vengti staigių stabdymų ir posūkių. Atidarykite langą šiek tiek, kad patektų šviežias oras. Visada turėkite švarios vandens buteliuką ir drėgnas servetėles. Ir svarbiausia – neskubėkite. Jei reikia, sustokite ir leiskite vaikui išeiti į orą.

6. Kaip suorganzuoti miegą ilgoje kelionėje (pvz., 12–14 valandų iš Vokietijos)?

Miego grafikas yra šventasis gralis tėvams. Jei keliuate dieną, tikėkitės, kad vaikas užmigs tik tada, kai bus pavargęs, o ne tada, kai jums patogu. Tačiau yra ir kitoks būdas – naktiniai pervežimai. Daugelis šeimų, su kuriomis dirbu, pasirenka naktį išvykti iš Vokietijos. Vaikai įpratę miegoti naktį, tad įsėdę į automobilį 20:00 ar 21:00 valandą, jie dažnai užmiegia beveik iš karto ir taip praleidžia didžiąją dalį kelionės. Atvyksta ryte atsinaujinę. Jei keliuate dieną, pasirūpinkite „tamsos“ sukūrimu – ant langų uždėkite specialias užuolaidas (jei jos nepridedamos, pasigaminkite patys), sumažinkite triukšmą. Nenaudokite ausinių, jei vaikas mažas, geriau leiskite groti ramią muziką garsiai.

7. Ką dėl maisto ir gėrimų? Ar galima sustoti pietų metu?

Žinoma, galima. Vokietijoje „Autohof“ zonos siūlo platų maisto pasirinkimą, tačiau su mažais vaikais greitas maistas (keptos bulvytės, dešrelės) visada yra viliojantis, bet ne visada sveikas pasirinkimas. Rekomenduoju pasirūpinti maistu iš anksto. Pasidarykite „kelionės krepšelį“. Jame turi būti: supjaustyta vaisių ir daržovių (morkos, obuoliai, agurkai – tai ilgai išsilaiko ir suteikia drėgmės), sausi sumuštiniai, sausainiai (geriau be cukraus, kad vaikas nepernelyg suaktyvėtų), ir daug vandens. Venkite gazuotų gėrimų – dujos kelionės metu sukelia diskomfortą vaikui. Jei keliate su kūdikiu, turite paruoštos formulės arba maisto indelių, kurie yra paruošti vartoti (reikia tik pašildyti – dauguma vairuotojų turi termo puodų arba gali sustoti vietoje, kur galima pasiimti karšto vandens).

8. Kaip užtikrinti vaikų pramogas kelionės metu, kad jie nebūtų nuobodžiaujami?

Nuobodžius vaikas – tai triukšmingas vaikas. Ilgos kelionės iš Vokietijos gali trukti apygintas valandas. Tabletai su atsisiųstais animaciniais filmais arba žaidimais yra pagrindinis ginklas tėvų arsenale. Svarbiausia – įsitikinkite, kad turite „offline“ režimą, nes Vokietijoje, o ypač tarp šalių, mobilusis internetas gali svyruoti arba dingti. Tačiau neapsiribokite elektronika. Pasiimkite kelias smulkias žaislus (lego, lėlytes, mašinėles), spalvinamąsias knygeles, lipdukus. Ypatingai patrauklūs yra magnetiniai žaidimai arba „Whiteboard“ lentelės su markeriais – su jomis nenušvarsta rankos ir nėra smulkių detalių, kurios galima nukristi po sėdynes. Galite žaisti ir žodžių žaidimus, kurie vysto vaizduotę ir nereikalauja jokių priemonių.

9. Ar yra specifiniai dokumentų reikalavimai keliaujant su vaikais iš Vokietijos?

Šis klausimas dažnai užmiršamas, kol neatsiduria patikros punkte. Nors Šengeno erdvėje vidinės sienos kontrolės dažniausiai nėra, tačiau tikrinimai gali būti atliekami bet kur, ypač netoli sienų. Būtinas turi būti vaiko kelionės dokumentas (pasas arba ID kortelė, jei priimama). Jei vienas iš tėvų keliauja su vaiku vienas, būtina turėti antrojo tėvo raštišką sutikimą (lietuviškai ir vokiškai arba angliškai), notariškai patvirtintą. Tai nėra įstatymas, kad visada būtina, tačiau pareigūnai turi teisę uždrausti vaiko išvežimą, jei įtaria, kad vaiko teisių pažeidžiama. Per savo dvidešimt metų darbo esu mačiau keletą nervinančių situacijų pasienyje, kai trūko šio popieriaus. Geriau jį turėti ir nereikti, nei reikėti ir neturėti.

10. Kaip susitarti dėl bagažo (vežimėliai, krepšys su daiktais)?

Standartinis bagažo limitas autobusuose dažnai neįtraukia didelių vaikiškų vežimėlių. Jei keliuate su „travel system“ tipo vežimėliu, kuris susideda iš rėmo ir kėdutės, jis užima daug vietos. Jei naudojate privatų pervežimą, paprastai vietos bagažui užtenka, nes dažniausiai naudojami dideli krovininiai automobiliai (vagonai) arba minivenai su dideliu bagažinės skyriumi. Visada praneškite iš anksto apie didelius daiktus (pavyzdžiui, pakrovimo kėdutę, kelionę lovelę). Jei keliuate autobusu, klauskite, ar vežimėlis bus vežamas bagažinėje (kaip įprastas lagaminas) ar galite jį pasiimti į saloną (jei jis sulankstomas). Sulankstomas „parasolis“ tipo vežimėlis visada yra geriausias pasirinkimas tolimoms kelionėms.

Išvada

Kelionė iš Vokietijos su mažais vaikais gali būti tikras išbandymas, tačiau su teisingu planavimu ir pasirinkimu ji gali tapti ir maloni patirtimi. Per dvidešimt metų šioje srityje esu išmokęs vieno pagrindinio dalyko: komfortas kainuoja, bet nervų išsaugojimas kainuoja dar brangiau. Investicija į patogesnį transportą, geresnes vaikiškas kėdutes ir išankstinį planavimą atsiperka mažiau stresingu atvykimu.

Nepamirškite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus. Kas tinka vienam, gali netinka kitam. Stenkitės išlaikyti ramybę – vaikai jaučia tėvų nerimą, todėl jei jūs esate ramūs ir pasitikite savo planu, ir vaikui bus lengviau. Kelionė tai ne tik tarpinis etapas į namus ar atostogas, tai dalis jūsų šeimos istorijos. Gerai susiplanuokite, pasirūpinkite saugumu ir leiskite sau mėgautis keliu. Sėkmings kelionės!