Patogios kelionės iš Vokietijos: patikimi maršrutai ir eksperto patarimai

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena svarbiausių ekonominių partnerių ir traukos centrų ne tik verslo, bet ir asmeniniams ryšiams. Tūkstančiai lietuvių kasdien keliauja į šią šalį darbui, tačiau dar daugiau jų planuoja keliones atgal – namo, į Lietuvą. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau, kaip pasikeitė kelių kokybė, transporto priemonės ir pačių keleivių reikalavimai. Ilgą laiką kelionė iš Vokietijos buvo siejama su kantrybės išbandymu, tačiau šiandien situacija yra radikaliai kitokia.

Šiandieninis keleivis nebeužtenka paprasčiausiai nuvykti iš taško A į tašką B. Jis nori saugumo, komforto, aiškios informacijos ir, svarbiausia, patikimumo. Kelionė turi prasidėti ne tada, kai užsiveda variklis, o dar tada, kai susirenkate lagaminus ir pasiruošiate išvykai. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir padėti jums suprasti, kaip susiprogramuoti patogią kelionę iš Vokietijos, kuo remtis renkantis maršrutą ir kodėl profesionalus požiūris į logistiką gali pakeisti jūsų įspūdžius apie kelią.

Rinktis maršrutą šiais laikais nėra taip paprasta kaip anksčiau. Pasirinkimas yra milžiniškas – nuo pigių „low-cost“ aviabilietų iki didelių autobusų ir privačių pervežimų. Tačiau kiekvienas pasirinkimas turi savo niuansų, kuriuos reikia įvertinti. Aviacija greita, tačiau dažnai sukelia stresą dėl lagaminų limitų, atvykimo į toli nuo miesto centro esančius oro uostus ir papildomų naktinių pervežimų. Geležinkelis Vokietijoje – tai patogumas ir tikslumas, tačiau kertant sienas, kyla logistinių iššūkių su persėdimais. Todėl daugelis keleivių vis dažniau pasisako nuo autobusų ir mikroautobusų, siūlančių „duris į duris“ principą.

Štai čia ir prasideda mūsų profesionalumo srity. Patikimas maršrutas nėra tik tiesi linija žemėlapyje. Tai sudėtinga sistema, atsižvelgianti į eismo intensyvumą Vokietijos automagistralėse (Autobahn), kelių dangos būklę Lenkijoje, pasienio kontrolės procedūras ir, žinoma, keleivių individualų grafiką. Per savo karjerą esu išmokęs vią svarbiausią taisyklę: geriausia kelionė yra ta, kurios keleivis visiškai nepastebi – jis tiesiog pasigaili, užmiega ir atsibunda namuose.

Tolesnėje straipsnio dalyje nagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, kylančius renkantis transportą ir planuojant kelionę. Šie atsakymai paremti ne teorija, o realia praktika ir tūkstančiais nuvažiuotų kilometrų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie yra populiariausi ir patikimiausi maršrutai iš Vokietijos į Lietuvą?

Vokietija yra didelė šalis, todėl maršrutai gali labai skirtis priklausomai nuo išvykimo vietos. Per pastaruosius dešimt metų susiformavo keletas pagrindinių „ašų“, kurios laikomos patikimiausiomis dėl gerų kelių ir optimalaus atstumo.

Pats populiariausias yra maršrutas, jungiantis Vokietijos centrą (Frankfurtas prie Maino, Niurnbergas, Miunchenas) su Berlynu ir toliau veda pro Poznanę į Varšuvą, paskui į Lietuvą. Šis maršratas yra itin patikimas, nes vengiame per didelių Lenkijos miestų centrų, o naudojame greitkelius, kas gerokai trumpina kelionės laiką.

Antasis pagal populiarumą yra šiaurinis koridorius: Hamburgas – Brėmenas – Berlynas. Jis dažnai pasirenkamas keleivių, išvykstančių iš šiaurės Vokietijos ar Skandinavijos kryptimi. Šis maršrutas taip pat yra patogus tuo, kad Vokietijos teritorijoje keliai yra aukščiausios kokybės.

Trečiasis, vis dažniau naudojamas maršrutas (ypač kai yra dideli eismo gumai ties Pozarne), veda per Vokietijos vakarus (Diuseldorfas, Kelnas) ir toliau per Leipcigą. Nors šiek tiek ilgesnis, jis dažnai būna ramkesnis. Profesionalių vežėjų patirtis rodo, kad lankstumas maršrutų pasirinkime – tai raktas į laiku atvykstantį autobusą.

2. Kuo pasirinkti mikroautobusą prieš didelį autobusą, jei noriu maksimalaus komforto?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų. Dideli autobusai (pvz., „Setra“ ar „Neoplan“ modeliai) turi savo privalumų – jie erdvūs, turi didelį bagažinės skyrių ir WC. Tačiau mikroautobusai (8–19 vietų) šiuo metu laimėja komforto kategoriją dėl keleto esminių priežasčių.

Pirmiausia, mikroautobuse yra mažiau keleivių. Tai reiškia, kad vairuotojas gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam klientui, padėti su bagažu, sustoti pageidaujamoje vietoje net jei tai nėra oficiali stotelė. Antroji priežastis – greitis. Mikroautobusai lengviau manevruoja, mažiau laiko praleidžia sienų kirtimo punktuose, nes juos dažniau aptarnauja „skubiosios eilutės“ (jei įrengtos).

Trečia, ir galbūt svarbiausia, – šiuolaikiniai mikroautobusai, kuriuos naudoja patikimos kompanijos, yra pritaikyti ilgos kelionėms. Jie turi atlenkiamas sėdynes (iki 135 ar net 160 laipsnių), individualias ventiliacijas, USB jungtis ir dar daugiau vietos kojoms nei standartinis ekonominės klasės aviacijos krėslas. Jei jūsų kelionė trunka 18–20 valandų, mikroautobuso ergonomika gali būti lemtingas faktorius, kad atvyktumėte nenuvargę.

3. Kiek laiko iš tikrųjų trunka kelionė iš Vokietijos ir kodėl laikas gali skirtis?

Galima sakyti, kad „standartinis“ kelionės laikas nuo Vokietijos centro iki Vilniaus yra apie 18–20 valandų. Tačiau, kaip ekspertas, turiu pabrėžti, kad tai yra tik orientyrinis laikas. Faktinis laikas priklauso nuo labai daug veiksnių, kuriuos neįmanoma tiksliai prognozuoti savaitę iš anksto.

Vokietijoje didelę įtaką daro „Baustellen“ – kelių remonto darbai. Nors Vokietijos keliai puikūs, juos nuolatos modernizuoja, ir automagistralių ribojimai gali sukelti didelius spūstems, ypač prie miestų. Lenkijoje situacija šiuo atžvilgiu gerokai pagerėjo pastaraisiais metais (nauji greitkeliai A2, S8), tačiau vietiniai keliai vis dar gali būti apkrauti.

Taip pat reikia atsižvelgti į metų laiką. Žiemą vairuotojas privalo važiuoti atsargiau, o dienos trukmė trumpesnė. Vasarą didelę problemą kelia turistų srautai, ypač pajūrio zonoje ar kelyje link Gdansko. Patikimi vežėjai visada įtraukia į grafiką laiko rezervą (papildomai 2–3 valandas), kad net ir esant nesklandumams, atvyktumėte naktį, o ne ryte, kai jums jau reikia būti darbe ar mokykloje.

4. Kaip susitvarkoma su dideliu bagažu (pvz., grįžtant iš Vokietijos su daug daiktų)?

Tai labai aktualu lietuviams, dažnai grįžtantiems iš Vokietijos ne su tuščiomis rankomis. Bagažo klausimas yra vienas svarbiausių renkantis pervežėją. Dideliuose autobusuose yra didelės bagažinės, tačiau ten tenka susidurti su savo „kaimyno“ daiktais – turiu omenyje, kad jūsų lagaminas gali būti užgožtas kitų keleivių krepšiais, o prieš išlipdami teks laukti, kol vairuotojas iškraus visą autobusą.

Mikroautobusuose situacija yra daug geriau kontroliuojama. Paprastai keleivių mažiau, todėl vairuotojas gali padėti įdėti jūsų daiktus taip, kad jie būtų lengvai pasiekiami. Svarbu paminėti, kad profesionalios kompanijos netaiko standartinių aviacinių apribojimų (pvz., 20 kg). Dažnai galima vežti iki 50 ar net 70 kg bagažo vienam keleiviui (be papildomo mokesčio ar už nedidelį priedą), jei tik tai telpa į bagažinę.

Tačiau rekomenduoju visada susitarti dėl netipinio bagažo (dviračiai, muzikos instrumentai, didelės technikos dėžės) iš anksto. Patirtis rodo, kad ankstesnis pranešimas leidžia mums paruošti tinkamą transporto priemonę su papildoma erdve ar specialiais laikikliais.

5. Ar saugu keliauti naktį ir kaip užtikrinamas keleivių saugumas?

Saugumas yra mūsų prioritetas Nr. 1. Naktinės kelionės turi privalumų – mažiau eismo, todėl kelionė eiga lygesnė, o keleiviai gali užmigti ir taip praleisti didžiąją kelionės dalį. Tačiau suprantu, kad naktinis važiavimas kelia susirūpinimą.

Profesionalių vežėjų autobusai ir mikroautobusai yra aprūpinti pažangiausia saugumo sistema: ABS, ESP, vaizdo registratoriais, daugiau nei viena oro pagalvėmis. Be to, vairuotojai dirba pagal griežtą darbo laiko apskaitą (tachografai). Jie privalo daryti poilsio pertraukas, todėl prie vairo sėdi tik atilsęs ir budrus vairuotojas.

Techninės priežiūros atžvilgiu, visos transporto priemonės prieš kiekvieną ilgesnę kelionę privalo eiti techninę apžiūrą. Mes tikriname ne tik tepalus ir padangas, bet ir visus elektros mazgus, kad naktį neatsirastų jokių techninių nesklandumų. Taip pat visada turime ryšio su dispečeriu, kuris stebi kelionę realiu laiku ir gali suteikti pagalbą bet kurioje Europos vietoje.

6. Kaip užtikrinamas, kad kelionė nebus atšaukta paskutinę minute?

Tai, deja, retas, bet įmanomas atvejis rinkoje, kai vežėjai renkasi keleivius iš skirtingų maršrutų ir, jei susirenka per mažai žmonių, kelionę atšaukia. Tai sukuria didelį stresą keleiviui.

Dirbdamas šioje srityje 20 metų, laikau principu: „pasitikėjimas – tai viskas“. Patikimi vežėjai niekada neatsisako planuotų kelionių dėl to, kad autobuse yra laisvų vietų. Mūsų pavaldumo transporto priemonės važiuoja pagal grafiką nepriklausomai nuo to, ar jose sėdi 8, ar 19 žmonių. Tai leidžia mums užtikrinti stabilumą.

Be to, visada turime atsarginį transportą. Jei pagrindinis mikroautobusas iškiltų techninės bėdos prieš pat išvykstant (kas pasitaiko labai retai dėl geros priežiūros), mūsų logistikos centras turi galimybę greitai pasiųsti kitą automobilį, kad kelionė neprasidėtų vėluojant. Toks atsarginis planas yra mūsų verslo dalis, kuria didžiuojamės.

7. Kuriami maršrutuose perils (pauzės) ir ką daryti, jei reikia rūkyti?

Standartinė praktika tarptautiniuose pervežimuose yra stabdyti kas 3–4 valandas arba reikalaujant keleiviui. Pauzės daromos specialiuose poilsio zonose (Rasthof Vokietijoje, MOP Lenkijoje), kuriose yra švarios tualetai, maisto prekybos vietos ir vieta poilsiui.

Rūkaliams svarbu žinoti, kad mikroautobusuose ar autobusuose rūkyti griežtai draudžiama – tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos įstatymai, taip pat ir techninė saugumo taisyklė (dūmų detektoriai). Tačiau mes visada stengiamės patenkinti šį poreikį stabdydami dažniau, jei to reikalauja didesnė keleivių dalis, tačiau ne ilgiau kaip 15 minučių, kad nenukryptume nuo grafiko.

Svarbu paminėti, kad perils vietos parenkamos atsižvelgiant į saugumą. Mes nestabdome pavojingose vietose prie greitkelių, o tik oficialiose zonose. Taip pat vairuotojai visuomet pasirūpina, kad, kol keleiviai išlipa, transporto priemonė būtų užrakinta ir saugi.

8. Kaip vyksta kelionė su vaikais ar nėščiosiomis moterimis? Ar yra specifiniai reikalavimai?

Šioje srityje taikome ypatingą atidžiumą. Vaikai, jaunesni nei 12 metų ar ūgio mažesni nei 150 cm, privalo naudoti vaikiškus saugos diržus ar specialias kėdutes. Jei turi savo kėdutę, rekomenduoju ją pasiimti – mes padėsime ją užtvirtinti. Jei ne, daugelis šiuolaikinių mikroautobusų turi integruotas pakeltas sėdynes su saugos diržais.

Nėščiosioms moterims siūlome priekines vietas, kuriose yra daugiau vietos kojoms ir galima lengviau įlipti/išlipti. Taip pat šios vietos mažiau sukrėčiamos. Vairuotojai yra instruktuoti važiuoti ypatingai švelniai, jei žino, kad transporto priemonėje važiuoja nėščioji keleivė.

Visada raginu pranešti apie vaikus ar specialią situaciją užsakant bilietą. Tai leidžia mums iš anksto paruošti tinkamą vietą ir netgi šiek tiek pakeisti maršrutą (pvz., sustoti dažniau), kad kelionė būtų kuo mažiau įtempta mažiausiems keleiviams.

9. Kas daro šią paslaugą „ekspertiška“ palyginti su paprastu „blablacar“ ar taksi pasiūlymu?

Tai puikus klausimas, atskiriantis profesionalus nuo mėgėjų. „BlaBlaCar“ ar atsitiktiniai vairuotojai gali būti pigūs, tačiau jiems trūksta sistemos ir atsakomybės. Jei pas jus sugenda automobilis Kelne, „blablacar“ vairuotojas gali tiesiog pasakyti „vyksta nenumatyta situacija“ ir palikti jus pačius kelyje.

Ekspertinis požiūris reiškia, kad už jus atsako įmonė.