Patogios kelionės iš Vokietijos: pasirinkite patogiausią laiką

Kelionės tarp Lietuvos ir Vokietijos yra vienos intensyviausių ir reikšmingiausių visame Baltijos regione. Nesvarbu, ar tai susiję su grįžtančiais emigrantais, prekių pervežimu ar verslo kelionėmis, šis maršrutas yra gyveningas ir kupinas iššūkių. Kaip profesionalas, kuris šioje srityje dirba jau daugiau kaip dvi dešimtis metų, galiu pasakyti viena: sėkminga ir patogi kelionė – ne tik apie vairuotojo įgūdžius ar automobilio techninę būklę. Tai, pirmiausia, apie teisingą laiko pasirinkimą.

Dažnas klientas manęs klausia: „Kada geriausia važiuoti, kad nepraleistume laiko spūstyse?“ arba „Ar tikrai reikia mokėti daugiau už ekspresinį pervežimą?“. Atsakymas nėra toks paprastas kaip „antradienį ryte“ arba „naktį“. Logistika – tai gyvas organizmas, kuris reaguoja į orus, šventes, vairuotojų poilsio režimus ir netgi metų laikus. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia tarptautinių pervežimų laikrodžiai, kad jūsų kelionė iš Vokietijos būtų kuo patogesnė, greitesnė ir mažiau stresinga. Suprasdami procesus, vykstančius už vairo ir kabinės, galėsite planuoti savo veiksmus ir derinti laiką taip, kad kelionė taptų ne būtinybe, o oaze.

Svarbiausia suprasti, kad „patogumas“ šiuo atveju reiškia ne tik minkštą sėdynę ar oro kondicionierių. Tai yra kelionės prognozuojamumas. Tai, kai jūs tiksliai žinote, kada atvyksite, ir jums nereikia nerimti dėl to, ar vairuotojas spės iki darbo pabaigos, ar krovinys nebus užšaldytas pertraukose. Todėl, pasiruošęs giliai panerti į logistikos subtilybes, kviečiu sužinoti, kaip pasirinkti tą idealų laiką.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kuri savaitės diena yra palankiausia kelionei iš Vokietijos, norint išvengti spūsčių?

Atsakymas priklauso nuo to, ką jūs vadinate spūstimi – tai gali būti tiesiog lėtas eismas arba milžiniškos kamštinės, stabdančias judėjimą. Ilgametės patirties duomenys rodo, kad antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis yra stabiliausi ir ramiausi dienos pervežimams.

Pirmadienis visada yra „startinis“ ratas. Vokietijos keliai, ypač aplink didmiesčius (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas) ir pramoninius rajonus, būna užsikrauti pradedant naujai darbo savaitei. Įmonės siunčia krovininius automobilius, vadybininkai skuba į susitikimus, o grįžtantys iš savaitgalių vairuotojai kuria papildomą apkrovą.

Penktadienis, savo ruožtu, yra vienas blogiausių pasirinkimų. Tai yra „pabėgimo“ diena. Vokietijoje galioja griežti darbo laiko režimai ir socialinės normos, todėl dauguma vairuotojų bando nukeliauti kuo toliau prieš savaitgalį, kad praleisti poilsį namuose, o ne degalinėje. Be to, prieš pat savaitgalį susikaupia ir asmeninių automobilių srautai, kurie kartu su sunkiasvoriais sukuria „indėnio kiaušinio“ efektą – visi nori pirmi patekti į išvažiavimus.

Savaitgaliai (šeštadienis, sekmadienis) turi savo niuansą. Vokietijoje ir daugumoje Europos šalių sunkiasvoriams transportams galioja judėjimo draudimai (naktinis poilsis arba visiškas važiavimo draudimas). Tai reiškia, kad keliais tada važiuoja mažiau sunkvežimių, tačiau jei jūsų kelionė vyksta keleivinio transporto arba lengvuoju automobiliu, keliai gali būti užkimšti turistais. Taigi, jei norite ramios kelionės su krovininiu automobiliu – rinkitės vidines savaitės dienas.

2. Ar tikrai verta važiuoti naktį? Ar tai saugu ir efektyvu?

Naktinės kelionės turi savo „auksinį amžių“ ir savo pavojus. Esu matęs abiejų pusių. Naktį, tarp 22:00 ir 5:00 valandos ryto, Vokietijos automagistralės (Autobahn) ištuštėja. Srautai tampa retesni, o važiavimo greitis gali būti pastovesnis. Teoriškai, tai leidžia nuvažiuoti tą patį atstumą greičiau.

Tačiau čia prasideda „žmogiškojo faktoriaus“ ir saugumo problemos. Naktį didėja rizika susidurti su vairuotojais, kurie vairavo per ilgai ir pažeidė poilsio režimus (nors tai yra nelegalu ir kontroliuojama tachografais, vis tiek tokių atvejų būna). Be to, naktį yra mažiau degalinių, atvirų pietų vietų ir techninės pagalbos punkų. Jei įvykda techninė gedulas, naktį reaguoti daug sudėtingiau.

Kalbant apie patogumą, naktinės kelionės gali būti išvarginančios keleiviams ar net profesionaliems vairuotojams, dėl kurių miego ritmo sutrikimų. Mano nuomone, naktinė važiavimas tinka tik tada, kai būtina pasiekti tikslą iki ryto (pavyzdžiui, kad krovinys būtų iškrautas prieš pirmąją pamainą). Jei jūsų tikslas – patogumas ir ramybė, geriau rinktis ankstų rytą, pvz., išvykimą 4:00 valandą ryto. Tada jūs išvengsite nakties tamsos ir miesto spūsčių, susiformuojančių prieš 7:00 ryto.

3. Kaip metų laikai veikia kelionės trukmę iš Vokietijos?

Metų laikai turi didžiulę įtaką, ir dažnai klientai to nepastebi, kol nepradeda snigti ar šilti. Žiema yra neprognozuojamiausias laikotarpis. Net nedidelė sniego danga Vokietijoje arba tranzitinėse šalyse (Lenkija, Čekija) gali sustabdyti eismą valandomis. Vokietijos eismo priemonių vadybos tarnybos yra efektyvios, tačiau kai kritus sniego kiekis viršija jų galimybes, greitkeliai uždaromi arba ribojamas greitis iki 30 km/h. Žiemą visada reikia planuoti „rezervinio laiko“ – papildomai 2–4 valandas, ypač jei kelias eina per aukštumas ar kalnuotas vietas (Bavarija).

Vasara kelia kitokią problemą – statybų sezono spūstis. Vokietijoje keliai remontuojami nuo pavasario iki vėlyvo rudens. „Baustellen“ (statybos aikštelės) yra kasdienybė. Juose susiformuoja ilgiausi kamštinės, nes juos dar blogiau įveikia dėl karščio ir padidėjusio turistinio srauto. Vasarą taip pat reikia atsižvelgti į didelius karščius, kurie gali paveikti techninę būklę (perkaitimas) ir vairuotojų nuovargį.

Ruduo ir pavasaris yra vidutiniškai palankiausi, tačiau pavasarį reikia būti atsargiems dėl „avariško“ oro – rūkas, lietus, ledas ant tiltų. Rudenį, spalio–lapkričio mėnesiais, dienos trumpėja, vairuotojams dažniau tenka važiuoti tamsoje, kas prailgina kelionę dėl saugumo sumetimų.

4. Kokia yra vairuotojo darbo laiko įtaka atvykimo laikui? Kodėl vairuotojas negali tiesiog „nuvažiuoti“?

Tai vienas dažniausiai nepripažįstamų faktų. Klientai dažnai galvoja: „Tai tik 12 valandų važiavimo, kodėl truko 18?“. Atsakymas yra Europos Sąjungos reglamentai apie vairuotojų darbo laiką. Mūsų srityje tai yra šventa tiesa, kurios negalima pažeisti.

Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima padalinti į 15 min. ir 30 min.). Po 9 valandų vairavimo per dieną jis privalo padaryti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei kelias trumpas, o vairuotojas jau vairavo 8 valandas prieš atvykdamas pas jūs, jis privalo sustoti ir miegoti.

Jei pasirinksite netinkamą laiką, pvz., vairuotojas atvyksta pas jūsų įmonę prieš pat jo poilsio laiką, jis negalės iš karto išvykti su kroviniu. Jis privalo ilsėtis. Todėl, planuodami pervežimą, profesionalūs logistikos ekspertai visada patikrina vairuotojo „tacho“ (tachografo) laiką. Geriausias laikas užsakyti pervežimą – tai kai vairuotojas poilsį yra praleidęs ir yra „švarios“ savaitės pradžioje (pvz., pirmadienio rytą po savaitgalio poilsio). Tai užtikrina maksimalų greitį ir patogumą, nes vairuotojas neskuba dėl įstatymų.

5. Kaip Lenkijos tranzitas veikia pasirinkimą keliauti iš Vokietijos į Lietuvą?

Nors tema yra apie Vokietiją, negalime ignoruoti to, kad kelias į Lietuvą dažniausiai eina per Lenkiją. Lenkija yra „gurkšnis“ – viena vieta, kur gali prasti daugiausia laiko. Lenkijos kelių infrastruktūra gerėja (A1 autostrada jau sujungė Gdanską su Katovicais), tačiau vietiniai keliai vis dar gali būti prasti, o statybų darbai ten taip pat intensyvūs.

Jei išvyksite iš Vokietijos taip, kad jūsų atvykimas į Lenkijos sieną arba važiavimas per ją tenktų penktadienio vakarop ar šeštadienį rytą, rizikuojate užstrigti ties didžiaisiais miestais (Ščecinas, Poznanė, Varšuva). Lenkijoje taip pat griežtai kontroliuojamas vairuotojų poilsis, todėl daug vairuotojų sustoja didžiuosiuose prekybos centruose prie magistralių, kur yra mažai vietų, sukurdami spūstis.

Patogiausias laikas – planuoti tranzitą per Lenkiją naktį (kai mažiau lengvųjų automobilių) arba darbo dienos metu, išvengiant pietų pertraukos laiko (12:00–14:00), kai sustoja sunkvežimiai. Mano patarimas: jei įmanoma, rinkitės maršrutą per Karlovi Varus (Čekija) tik tada, jei Lenkijos situacija yra katastrofiška, tačiau standartiškai, gerai suplanuotas laikas per Lenkiją (naktį) sutaupo daug nervų.

6. Ar yra skirtumas tarp to, kurią Vokietijos dalį (šiaurę ar pietus) išvykstate?

Absoliučiai taip. Vokietija didelė, ir maršruto pasirinkimas lemia laiką. Jei išvykstate iš Miuncheno (pietūs) į Lietuvą, kelias ilgesnis, ir jums teks važiuoti per Bavarijos kalnus arba Vokietijos centre, kur automagistralių tankumas labai didelis (A9 maršrutas). Čia daugiau šaltkalvių, logistikos centrų, todėl sunkiasvorių srautas yra intensyvesnis.

Jeigu išvykstate iš Hamburgo (šiaurė) ar Berlyno, kelias trumpesnis, tačiau kiti iššūkiai. Šiaurės Vokietijoje dažnai pasitaiko stipraus vėjo, kuris gali veikti automobilį (ypač aukštuose kroviniuose) ir priversti sulėtinti greitį. Be to, Berlynas yra milžiniškas miestas, ir jo apvažiavimas (Berliner Ring) dažnai būna lėtas.

Pasiūlymas dėl laiko: jei išvykstate iš pietinių regionų, stenkite išvykti ankstyviau ryte, kad išvengtumėte rytinių spūsčių Miuncheno apylinkėse ir Nurnberge. Jei iš šiaurės – svarbiau išvengti popietinio intensyvumo. Geografinė padėtis taip pat lemia ir toliau minėtą „tunelio efektą“ – kuo toliau į pietus, tuo vėliau gali prasidėti tamsa, kas gali būti naudinga rudenį.

7. Kaip šventės (Vokietijos ir Lietuvos) veikia logistiką?

Šventės – tai logistikos košmaras, jei nesuprantate jų įtakos. Svarbiausia žinoti, kad Vokietija turi savo federalines šventes, kurios gali skirtis priklausomai nuo žemės (žemių). Pavyzdžiui, Vokietijos vienybės diena (3 spalio) arba katalikiškos šventės pietinėse žemėse (Bavarijoje, Baden-Viurtemberge) gali sustabdyti gamyklas ir sandėlius. Jei bandysite užsakyti krovinį išvykti šventės dieną ar prieš ją, rizikuojate, kad krovinys nebus paruoštas arba vairuotojas negalės išvykti dėl uždarytų degalinių/punktų.

Be to, „ilgieji savaitgaliai“ (Brückentage) Vokietijoje – tai kai šventė yra ketvirtadienį, o penktadienį dauguma žmonių paima atostogas. Tokie laikotarpiai sukuria neįtikėtiną spūstų bangą.

Mano patarimas: visada tikrinkite kalbendorių abiejų šalių. Geriausia keliauti ne šventę ir ne prieš ją, o po jos, kai vairuotojai ir sandėlininkai jau grįžo į darbo režimą. Jei reikia vežti brangų ar skubų krovinį, planuokite išvykimą bent 2–3 dienos prieš didžiąsias šventes (Kalėdas, Velykas).

8. Ar verta papildomai mokėti už pristatymą „iki durų“ ryte?

Daugelis klientų svajoja apie tai, kad krovinys ar keleiviai atvyktų anksti ryte, pvz., 8:00 valandą, kad galėtų pradėti darbus. Tačiau reikia suprasti, ką tai reiškia logistikoje. Pristatymas „iki durų“ naktį ar anksti ryto reikalauja specialaus vairuotojo paruošimo. Jei vairuotojo poilsio laikas baigiasi 6:00 ryto, jis negali pradėti vairuoti 5:30 ir būti pas jūsų 7:00. Tai uždrausta įstatymais.

Norint pasiekti patogų ankstų rytinį pristatymą, reikia, kad vairuotojas atvyktų į miestą vakare, užtŗštų poilsio laiką (10 valandų) netoliese, o tada, kai poilsis pasibaigia (pvz., 6:00), jis gali tiesiai važiuoti pas jūsų ir būti 7:00–8:00 ryto. Tokios paslaugos kaina gali būti aukštesnė, nes ji reikalauja tikslesnio planavimo ir galimai dienos „pamėginimo“ (jei vairuotojas atvyksta per anksti, jis privalo laukti).

Ar verta? Taip, jei laikas yra pinigai. Jei jums reikia prekių ar dokumentų pradėti darbą 8:00, papildomas mokestis už tiksų laiką užtikrina ramybę. Jums nereikės nerimti, kur vairuotojas užstrigo. Tai yra investicija į jūsų komfortą.