Patogios kelionės į Vokietiją: planuokite iš anksto ir keliaukite

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik tarp lietuvių verslininkų ir prekybininkų, bet ir tarp paprastų keliautojų. Šalis pasižymi išvystyta infrastruktūra, gerais keliais, turtinga istorija ir, žinoma, „autobano“ kultūra. Tačiau patirtis, susiformavusi per daugiau nei dvidešimt metų tarptautinių pervežimų srityje, leidžia man pasakyti vieną: sėkminga kelionė – tai ne atsitiktinumas. Tai kruopštus planavimas, žinojimas ir pasiruošimas.

Nors Vokietija geografiškai yra netoli, kelių transporto ypatumai, šios šalies taisyklės ir logistiniai niuansai gali sukelti nemažai nepageidaujamų staigmenų tiems, kurie važiuoja „iš ausies“. Patogi kelionė neprilygsta greitai įveiktam atstumui. Patogi kelionė – tai, kai jūsų maršrutas yra apskaičiuotas iki minutės, o techninė priemonė pasiruošusi iššūkiams. Šiame straipsnyje mes pažvelgsime į tai, kaip užtikrinti, kad kelionė į Vokietiją būtų ne tik efektyvi, bet ir rami, be nereikalingo streso.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje pateikiu atsakymus į dažniausius klausimus, kuriuos girdėju iš klientų planuojančių keliones į Vokietiją. Ši žinios padės išvengti dažniausių klaidų.

1. Kokį transporto priemonės pasirinkimą pamėginti: automobilį, autobusą ar lėktuvą?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioriteto – laisvės ar patogumo. Automobilis suteikia nepalyginamą laisvę. Galite sustoti kur norite, vežti daugiau bagažo ir nepriklausoti nuo viešojo transporto grafikų. Tačiau reikia atsižvelgti į vairuotojo nuovargį (kelionė iš Vilniaus į Berlyną trunka apie 12–14 valandų) ir degalų kainas. Autobusai (pvz., „FlixBus“ ar „Kautra“) yra ekonomiškas variantas, kai nereikia rūpintis vairavimu ir parkavimu, tačiau jūs esate priklausomi nuo tvarkaraščio. Lėktuvas greičiausias, tačiau atsižvelgiant į laiką, skiriamą oro uoste, ir nuvažiavimą iš miesto centro, trumpesnėms kelionėms (pvz., į Berlyną ar Hamburgą) jis gali prarasti savo pranašumą prieš automobilį. Mano, kaip logistiko, nuomone, jei keliaujate šeima arba su daug bagažo, automobilis visada laimi dėl lankstumo.

2. Kokiu maršrutu geriausia važiuoti automobiliu iš Lietuvos?

Yra du pagrindiniai maršrutai: per Lenkiją („Varšuvos trasa“) ir per Baltijos šalis bei Skandinaviją (per Švediją ir Daniją). Maršrutą per Lenkiją dažniausiai pasirenka dėl trumpesnio atstumo. Jis veda per Marijampolę, Suvalkus, Varšuvą, Poznanę iki Vokietijos sienos (Švecica/Frankfurtas prie Oderio). Nors šis maršrutas trumpesnis, Lenkijos keliai, nors ir gerokai pagerinti per pastaruosius metus, vis dar gali būti apkrauti, o mokami greitkeliai (A1, A2) reikalauja papildomų išlaidų. Maršrutas per Švediją ir Daniją (Klaipėda–Karlshamnas arba Kopenhaga) ilgesnis, tačiau keliai yra idealios būklės, o eismas – ramesnis. Jei jums svarbu kokybė ir ramybė, rekomenduoju šiaurinį maršrutą, tačiau jei svarbiausia – laikas, važiuokite per Lenkiją, bet būkite pasiruošę intensyviam eismui Varšuvos apylinkėse.

3. Kokius dokumentus būtina turėti važiuojant į Vokietiją?

Kadangi Vokietija yra Šengeno zonoje, sienos kontrolės dažnai nėra, tačiau dokumentų tikrinimas gali būti atliekamas mobiliaisiais punktais arba prieš pat įvažiavantą į šalį. Būtina turėti galiojantį paso arba asmens tapatybės kortelę. Vairuotojui privalomi: vairuotojo pažymėjimas, techninis pasas (nors jis nebūtinas ES viduje, tačiau rekomenduojamas patikimumo įrodymui) ir draudimo „Žalias kortelė“ (Green Card). Nors Lietuvoje įregistruoti automobiliai civilinės atsakomybės draudimą turi pagal nutarimus, „Žalios kortelės“ buvimas greičiau išspręs problemas įvykus eismo įvykiui užsienyje. Taip pat verta turėti notarinę sutikrą, jei automobilis nepriklauso vairuotojui – tai dažnai tampa problematica policijai tikrinant.

4. Ar reikia mokėti už kelių naudojimą Vokietijoje (vignetės)?

Vienas dažniausių mitų – kad Vokietijoje reikia pirkti vinjetes. Ne, Vokietijoje automobiliams iki 3,5 tonos mokesčio už važiavimą autostradomis (Autobahn) nėra. Vokietija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kur šis važiavimas yra nemokamas. Tačiau dėmesio: tai netaikoma sunkvežimiams ir autobusams (jie turi mokėti mokesčius pagal „Toll Collect“ sistemą). Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad keliaujant pro kitas šalis (pvz., Lenkija, Čekija), vignetės ar mokami greitkeliai yra privalomi. Lenkijoje dauguma greitkelių yra mokami pagal vartus (toll gates), todėl reikia turėti grynųjų arba kortelę.

5. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir ar jis būtinas?

Tai labai svarbus dalykas, apie kurį dažnai pamiršta. Jei planuojate važiuoti į Vokietijos miestus, turite susirūpinti ekologine ženklinimo kortele (Umweltplakette). Ji privaloma įvažiuojant į „žaliąją zoną“ (Umweltzone) daugelyje miestų (Berlynas, Miunchenas, Kelnas ir kt.). Ši ženklinimo kortelė rodo, kad jūsų automobilio išmetamos anglies dioksido kiekis atitinka tam tikrus standartus. Be jos įvažiavimas į miesto centrą gali baigtis dideliu baudu (nuo 80 eurų). Lietuvoje ją galima įsigyti techninės apžiūros stotyse arba pas tarpininkus. Jei jos neturite – rinkitės parkavimą už miesto „žaliosios zonos“ ribų ir naudokitės viešuoju transportu.

6. Kokios yra vairavimo Vokietijoje ypatybės ir greičio ribos?

Vokietija garsėja savo autostradomis, kuriose nėra bendros greičio ribos, tačiau tai nereiškia anarchijos. Rekomenduojamas greitis yra 130 km/h, o daugeliu ruožų, ypač prie miestų ar statybų zonų, greitis ribojamas 120 ar 100 km/h. Labai svarbu prisiminti taisyklę: važiuoti dešine juosta. Kairioji juosta skirta tik lenkimui. Jei važiuojate kairia juosta ir jus lenkia iš dešinės – tai pažeidimas. Taip pat griežtai draudžiama vairuoti neblaiviui (leidžiamas 0,5 promilės, tačiau bet koks alkoholio kiekis vairuotojui, jei jo elgesys kelia abejonių, gali būti baudžiamas). Dar vienas niuansas – prioritetas žiediniuose sankryžose, jei nėra ženklų „pirmenybės turintis kelias“. Vokietijoje dažnai taikoma „dešinės rankos“ taisyklė žieduose, jei nurodyta kitaip, todėl būkite atidūs.

7. Kaip planuoti degalų užkrovimus ir kur tikėtis geriausių kainų?

Degalų kainos Vokietijoje svyruoja, tačiau paprastai šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje. Didžiausia klaida – užpilti degalų tiesiai ant autostrados (Autobahn). Ten kainos gali būti 10–20 ct/br didesnės nei miesto ribose. Patirtis rodo, kad verta nukrypti nuo autostrados į artimiausią miestelį arba degalines esančias prie „Tank & Rast“ kompleksų, kurios dažnai siūlo mažesnes kainas didelioms kiekiams. Taip pat verta naudotis mobiliosiomis aplikacijomis (pvz., „ADAC“, „Clever Tanken“), kurios realiu laiku rodo pigiausias degalines aplinkui. Jei važiuojate dyzeliniu automobiliu, atkreipkite dėmesį, kad kai kuriose degalinėse „Biodiesel“ gali būti maišomas su „AdBlue“, o tai tinka ne visiems varikliams – skaitykite etiketes.

8. Ką daryti, jei įvyksta eismo įvykis ar techninė gedimas užsienyje?

Tai blogiausias scenarijus, tačiau apie jį būtina pagalvoti iš anksto. Pirmiausia, užtikrinkite savo ir keleivių saugumą (užsukite pavojaus šviesas, dėkite šviesos atšvaitus už automobilio). Vokietijoje veikia gera pagalbos tarnybų sistema („Gelbe Engel“ – ADAC), tačiau jei neturite narystės, pagalba gali kainuoti brangiai. Būtina turėti visada veikiantį telefoną ir užsienio ryšio paslaugas įjungtas. Susisiekite su savo draudimo kompanija – dauguma lietuviškų KASKO draudikų turi partnerių Vokietijoje ir padės organizuoti vilkiką ar remontą. Be to, visada automobilyje turėkite europinį avarinio skambučio numerį – 112. Policiją Vokietijoje skambinkite tik tuo atveju, jei įvykis sudaro pavojų saugumui ar yra abejonių dėl kaltės.

9. Ar sunku rasti apgyvendinimo vietą ir ką reikėtų žinoti apie parkavimą?

Apgyvendinimo Vokietijoje dažniausiai netrūksta, tačiau kainos didmiesčiuose (pvz., Miunchenas, Hamburgas) gali būti aukštos. Rekomenduoju rezervuoti viešbutį arba apartamentus iš anksto, ypač jei kelionė susijusi su mugėmis arba festivaliais. Parkavimas miestuose gali būti tikras iššūkis. Dauguma vietų centre yra mokamos ir riboto laiko (su „parking disc“ – parkavimo disku). Visada tikrinkite ženklų spalvas: mėlyna su baltu raštu – leidžiama stovėti, raudona su baltu – draudžiama. Dažnai gatvėse, kur atrodo, kad vietą galima rasti nemokamai, galioja „Anwohnerparken“ (gyventojų parkavimas) zona – čia be specialios leidimo stovėti negalima. Naudokitėse „Parkopedia“ aplikacija, kad išvengtumėte baudų.

10. Kaip užtikrinti patogumą ilgose kelionėse ir išvengti vairuotojo nuovargio?

Ilgos kelionės, ypač važiuojant per Lenkiją ar tiesiog kertant Vokietiją iš šiaurės į pietus, pavojingos dėl nuovargio. Statistika nelugdo: dauguma avarijų įvyksta ne dėl blogų kelių, o dėl užmigtų vairuotojų. Taisyklė paprasta: kiekvieną 2 valandas arba 200 km būtina padaryti pertrauką 15 minučių. Nenaudokite tų pertraukų tik dešinės kojos ištižimui – išlipkite iš automobilio, pasivaikščiokite, įkvėpkite šalto oro. Vokietijoje yra daug poilsio zonavimų (Rasthof), kurios yra švarios, turi kavinių ir tualetų. Jei keliaujate kompanija, reguliariai keiskitės vairuotojais. Niekada nepradėkite kelionės iš karto po pilnos darbo dienos – tai pavojinga.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti puiki nuotykis, suteikiantis daug malonių įspūdžių, jei tik ją tvarkingai suplanuosite. Daugiau nei dvidešimt metų patirtis šioje srityje mokė mane vieno: geriausias būdas išvengti problemų yra jų išankstinis numatymas. Nuo pasirinkto maršruto (per Lenkiją ar per Švediją) iki smulkių detalių, tokių kaip ekologinė ženklinimo kortelė ar tinkamas degalinių pasirinkimas – kiekvienas detalės svarbu.

Vokietija yra disciplinuota šalis, gerbianti taisykles, todėl ir mes, kaip svečiai, turime prisitaikyti prie šios kultūros. Pasiruoškite dokumentus, patikrinkite automobilį, planuokite poilsius ir nebijokite klausti. Tada kelionė nebus rūpestis, o taps malonu procesu, kurio metu galite mėgautis vaizdais, kuriuos siūlo Vokietijos kraštovaizdis. Sėkmings kelionių, saugaus vairavimo ir tegul Jūsų maršrutai būna sklandžiai!