Patogios ir saugios kelionės iš Vokietijos su augintiniu: Eksperto vadovas

Gyvenimas Vokietijoje lietuviams tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau ryšiai su Tėvyne nenutrūksta. Dažnai tenka keliauti – ar tai grįžtant atostogauti, arba persikeliant gyventi visam laikui. Bet ką daryti, kai šeimos narys ne tik žmogus, bet ir mylimas šuo ar katė? Daugelio akis pradeda žydėti iš baimės: kaip nurašyti gyvūną? Ar jis užtikrintai keliaus? Ar nebus per karšta ar per šalta? Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių keleivinių ir krovinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: gerai suplanuota kelionė su augintiniu gali būti ne tik saugi, bet ir tikrai patogi.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, kad jūsų keturkojis draugas kelionės iš Vokietijos į Lietuvą (ir atgal) nejaustų kaip bausmės, o kaip paprasto įvykio. Suprasite, kokie dokumentai yra būtini, kaip pasirinkti tinkamą transportą ir ką tikrai reikia žinti prieš įsodinant gyvūną į automobilį. Logistika yra mokslo ir rūpestingumo derinys, o čia, kalbant apie gyvūnus, rūpestis turi būti prioritetas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, sukurtas pagal mano daugiametę praktiką, padėsiantis išvengti nesusipratimų ir nereikalingo streso.

1. Kokius dokumentus būtina turėti keliaujant iš Vokietijos su šuniu ar kate?

Tai, ko dažniausiai bijo keleiviai – biurokratija. Tačiau viskas yra gan aišku, jeigu žinote taisykles. Kelionės po Europos Sąjungą viduje (tai yra iš Vokietijos į Lietuvą) pagrindinis dokumentas yra gyvūno pasas. Jis turi būti išduotas veterinarijos gydytojo. Šiame pase turi būti įrašytas gyvūno mikroschemos (čipo) numeris ir patvirtinta pasiskiepyjimas nuo pasiutligės (rabies). Svarbiausia taisyklė: pasiskiepyjimas nuo pasiutligės turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės datos. Jei pasiskiepyjote vakar – kelionės negalite atlikti. Be to, mikroschema turi būti nuskaitytama (ISO standarto), o pasas turi būti originalas, kopija netinka. Taip pat verta paminėti, kad jei kelionės tikslas ne Lietuva, o trečioji šalis, gali prireikti ir papildomų sertifikatų, tačiau Vokietija-Lietuva maršrute paprastai užtenka šio paso.

2. Ar galiu vežti savo augintinį įprastame keleiviniame autobuse ar turiu kreiptis į specializuotą pervežėją?

Standartiniai turistiniai autobusai (pvz., „Ecolines“ ar panašios linijos) turi griežtas taisykles. Dažniausiai jie leidžia vežti tik labai mažus gyvūnus (pvz., papūgas ar smulkius šuniukus), kurie turi tilpti į rankinį bagažą arba specialią dėžutę, esančią po keleivio kojomis. O jei turite vidutinio ar didelio dydžio šunį? Tokiu atveju įprastas autobusas neveiks. Čia į pagalbą ateina specializuotos tarptautinio pervežimo kompanijos, kurios siūlo mikroautobusų pervežimus. Šie mikroautobusai yra pritaikyti gyvūnams: jame yra vietos transportavimo krepšiams ar būdelėms, o vairuotojas yra įgudęs dirbti su gyvūnais, juos prižiūrėti bei numituoti. Mano patirtis rodo, kad toks individualus arba mažos grupės pervežimas yra daug saugesnis ir ramesnis gyvūnui nei triukšmingas, pilnas keleivių autobusas.

3. Ar saugu gyvūnui važiuoti „kroveju“ (krovinių automobilyje)?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų, apie kurį dažnai klausa. Profesionalų atsakymas: ne, nerekomenduojama. Krovinių automobiliai („furgonai“) yra sukonstruoti prekėms pervežti. Juose nėra pritaikytos vėdinimo sistemos gyvūnams (juk tenka uždaryti duris ilgam laikui), ten būna šalta arba per karšta, o svarbiausia – vairuotojas neturi galimybės stebėti gyvūno būklės važiuodamas. Esu girdėjęs istorijų, kai šunys būdavo palikti krovejuose kelioms valandoms be priežiūros, kas baigdavosi strešu arba netgi širdies smūgiais. Visada rinkitės keleivinį transportą (mikroautobusą), kur gyvūnas yra toje pačioje erdvėje kaip ir žmonės, arba specialią gyvūnų transportavimo mašiną su atskira vėdinimo zona.

4. Ar reikia ramybės (sedacijos) vaistų gyvūnui prieš kelionę?

Daugelis savininkų, bijodami, kad augintinis liūdės ar baiminosis, nori duoti jam ramybės tablečių. Kaip ekspertas, aš stengiuosi tai atkalbėti, nebent veterinarijos gydytojas tai būtų nurodęs kaip gydymo dalį. Ramybės vaistai gali sukelti neigiamą poveikį: gyvūnas negali susikoncentruoti, gali prarasti pusiausvyrą, jo kvėpavimas gali sulėtėti. Judančiame automobilyje, kai keičiasi greitis ir posūkiai, nusilpnęs gyvūnas gali smarkiau sužeisti raumenis ar sąnarius. Be to, jei įvykių vystymasis būtų skubus (pvz., techninė gedimas), nusilpnęs gyvūnas būtų sunkiau evakuojamas. Geriau leisti gyvūnui būti sąžiningam, paimti mėgstamą žaislą ar drabužį su savo kvapu – tai suteiks daugiau psichologinio komforto nei chemija.

5. Kokio dydžio būdelė ar krepšys reikalingas kelionei?

Taisyklė paprasta: kuo didesnė, tuo geriau, bet neviršijant ribų. Gyvūnas turi turėti pakankamai vietos, kad galėtų: 1. Lipti stovėti. 2. Atsisukti apie 180 laipsnių (sukasi ratu). 3. Gulti ištiestas.

Jei šuo suspaustas, jis patiria stresą, o ilgame maršrute (Vokietija-Lietuva trunka apie 14–16 valandų su sustojimais) tai gali būti kritiška. Būdelė turi būti tvirta, gerai vėdinama (nėra tinkamos „krepšys per petį“ tipo, dengtos odinės delmonas, jei jose nėra angų orui). Rekomenduoju plastikines transportavimo klotas („Vari-Kennel“ tipo) – jos lengvai valomos, tvirtos ir saugios. Prieš išvykstant užtikrinkite, kad būdelės užraktas yra patikimas, kad gyvūnas negalėtų netyčia jį atidaryti.

6. Kaip organizuojamas maitinimas ir tuštinimasis ilgos kelionės metu?

Mūsų kompanijos (ir kiekvieno atsakingo pervežėjo) standartas yra reguliarios pauzės. Vokietijos autostradose yra puikios poilsio zonos. Paprastai stabtome kas 3–4 valandas. Šiuo metu vairuotojas pasiūlo galimybę išvesti šunį paeiliui ant pavadėlio (katėms paprastai užtenka švario dulkių dėklės būdelėje, jei kelionė ilga, jas taip pat reikia išleisti į specialų tunnelį ar patalpą).

Dėl maisto: niekada nemaitinkite sunkaus maisto prieš pat išvykstant. Geriau duoti pusryčius ryte, o pačią kelionę pradėti tuščiu skrandžiuu. Tai sumažina vėmimo riziką. Kelionės metu galite duoti nedidelius užkandžius (sausainius, džiūvėsėlius), bet mažais kiekiais. Vanduo yra svarbiausias elementas. Būdelėje arba šalia jos turi būti įrengtas laikiklis vandens dubenėliui, arba vairuotojas turi reguliariai siūlyti vandens. Dehidracija kelyje yra didelė grėsmė.

7. Ar galima vežti šuniuką ar katę be pavadėlio?

Transporto priemonės viduje – taip, gyvūnas turi būti būdelėje arba krepšyje. Jei keliate su augintiniu mikroautobuse, jis negali būti paleistas laisvėje po salonu. Tai yra saugumo reikalavimas. Staigus stabdymas gali sužeisti gyvūną, o laisvai bėgiojantis šuns gali trukdyti vairuotojui ir sukelti avariją. Tačiau sustojimuose poilsio zonose, kai išlipate iš automobilio, šunį būtina išvesti tik ant pavadėlio. Niekada nenaudokite tik „Flexi“ tipo pasiūlinių pavadžių šalia greitkelio – trumpas, tvirtas pavadėlis yra vienintelis saugus variantas, kad gyvūnas nubėgtų į kelią. Katėms rekomenduojama neleisti iš būdelės poilsio vietose, nebent jos yra labai įpratusios ir yra specialiame antklodėlės/tunelio įrenginyje, kad nenušoktų į nežinomą krūmyną.

8. Kokia yra optimali kelionės trukmė ir kada geriausia važiuoti?

Maršrutas Vokietija-Lietuva yra apie 1000–1200 km, priklausomai nuo išvykimo vietos (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas). Vidutiniškai tai trunka 12–14 valandų grynojo vairavimo. Su sustojimais – apie 16 valandų. Geriausia važiuoti naktį arba anksti rytą. Kodėl? Mažiau karščio (ypač vasarą), mažiau transporto spūsčių, o gyvūnai dažnai naktį ramiau miega, būtent tada, kai automobilis juda. Jei keliate vasarą dieną, būtinai užtikrinkite, kad transporto priemonėje veiktų kondicionierius. Temperatūra salone neturi viršyti 24–25 laipsnių Celsijaus.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Ką klausti prieš užsakant?

Rinka pilna pasiūlymų, bet ne visi jie kokybiški. Klausdami šių klausimų, iškarsite nepatikimus pervežėjus: * „Ar gyvūnas važiuoja keleiviniame mikroautobuse ar kroveju?“ (Jeigi kroveju – atsisakykite). * „Kiek dažnai darote pertraukas ir ar galite išvesti gyvūną?“ (Atsakymas turi būti „taip, kas 3-4 valandas“). * „Ar siūlote gyvūno buvimo stebėjimą realiu laiku (GPS ar vaizdo įrašai)?“ Nors ne visi turi kameras, patikimi pervežėjai visada siunčia pranešimus apie sustojimus. * „Kokia vairuotojo patirtis su gyvūnais?“ Taip pat verta pasidomėti atsiliepimais internetu (Facebook grupėse, „Reklama“ portaluose). Žodis „žmonės“ (t. y., nelegali vežimas) dažnai reiškia, kad jūsų augintinis bus įsprustas į pilną autobusą be sąlygų. Geriau mokėti brangiau, bet gauti serviso ir saugumo garantą.

10. Ką daryti, jei gyvūnas labai bijo ar turi „kelionės ligos“?

Jei žinote, kad jūsų augintinis linkęs vėmti automobilyje, pasikalbėkite su veterinaru prieš kelionę. Yra vaistų nuo vėmimo (pvz., prieškinio sindromo), kurie neveikia kaip raminamieji, o tik slopina pykinimo centrą smegenyse. Baimės atveju svarbiausia yra socializacija prieš išvykstant. Jei turite laiko, prieš kelionę kelis kartus važiuokite trumpais maršrutais su augintiniu, kad jis įprastų prie būdelės ir judesio. Kelionės dieną į būdelę padėkite jį mėgstamą pledą ar drabužį, ant kurio jis dažnai miega – jūsų kvapas jam suteiks saugumo jausmo. Niekada bauskite gyvūno už tai, kad jis liūdi ar loja – jis jau patiria stresą, o baustas tik dar labiau išsigąs.

Išvada

Kelionė iš Vokietijos su augintiniu nėra tokia sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia yra ne tik turėti teisingus dokumentus (pasą ir čipą), bet ir pasirūpinti gyvūno fizinio bei emocinio komforto. Mano daugiametė patirtis tarptautinių pervežimų srityje mokė mane, o tikiuosi, dabar ir jus – gyvūno gerovė visada privalo būti prioretas prieš pigumo ar patogumo siekį.

Rinkdamiesi transportą, pasitikėkite tik profesionaliais, kurie supranta, kad jie veža ne „bagażą“, o šeimos narį. Atlikite namų darbus, pasiruoškite būdelę, pasirūpinkite vandens ir maistu bei atkreipkite dėmesį į oro temperatūrą. Tada kelionė iš Vokietijos į Lietuvą taps tiesiog dar viena maloni kelionės dalimi, kurios metu jūsų draugas saugiai ir ramiai pasieks namus.