Patogios ir saugios kelionės į Vokietiją su šeima: Eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų lietuvių šeimoms. Nesvarbu, ar keliuate į kalnus, miesto savaitgalį Berlyne, ar lankote giminaičius, šios šalyje išvystytas kelių tinklas ir kultūringi vairuotojai darbo kelionę malonia patirtimi. Tačiau, kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: sėkmė slepiasi ne tik prie maršruto, bet ir detalesėse. Daugelis vairuotojų, ypač važiuodami su šeima, daro klaidas, kurias galima išvengti gerai pasiruošus. Šiame straipsnyje pasidelsiu prie to, kas tikrai svarbu – nuo techninio automobilio pasiruošimo iki specifinių Vokietijos kelių taisyklių, kad jūsų kelionė būtų ne tik įdomi, bet ir, kas svarbiausia, saugi.

Per dvidešimt metų mano akimis matyta nemažai situacijų, kai nedidelis nesklandumas gali sugadoti ilgas laukias atostogas. Logistika – tai ne tik krovinių gabenimas, tai ir procesų valdymas, o šeimos kelionėje tas procesas yra jūsų patogumas ir ramybė. Kai automobilyje keliauja vaikai, o bagažinė pilna viršų, kiekvienas sustojimas turi būti suplanuotas, o kiekviena technicalinė detalė patikrinta. Vokietija yra šalis, kurioje gerbami taisyklės ir techninė būklė, todėl pasiruošimas čia privalomas. Štai išsamus vadovas, padėsiantis jums išvengti nesklandumų kelyje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kaip geriausiai suplanuoti maršrutą su vaikais, kad kelionė nebūtų per daug išvargianti?

Planuojant kelionę į Vokietiją su šeima, svarbiausia ne rasti trumpiausią kelią, o – efektyviausią. Mano patirtis rodo, kad su vaikais reikia taikyti „2 valandų taisyklę“. Rekomenduoju planuoti poilsio pertraukas kas dvi valandas. Nors Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra aukščiausios kokybės, važiuojant pastoviu greičiu vaikai gali tapti neramūs, o vairuotojas pradeda prarasti koncentraciją.

Naudokites specializuotas kelionių planavimo programas, pvz., „Google Maps“ ar „ViaMichelin“, kurios leidžia nustatyti sustojimo taškus. Verta ieškoti poilsio zonių (Rasthof) su žaidimų aikštelėmis ar švariais tualetais. Jeigu keliuate per Lenkiją, verta apsvarstyti maršrutą, kur vengiate didžiųjų miestų spūsčių, pavyzdžiui, aplenkiant Varšuvą ar Poznanę. Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje daug kur veikia greitieji maisto restoranai tiesiai poilsio zonuose, tačiau jei norite sutaupyti laiko ir pinigų, verta pasiimti maisto iš namų – piknikas ant Vokietijos pievų gali tapti viena maloniausių kelionės dalų.

2. Kokius techninius automobilio patikrinimus būtina atlikti prieš išvykstant?

Techninė automobilio būklė yra pagrindas saugiai kelionei. Per savo ilgą karjerą esu matęs, kaip neeilinės padangos ar padidėjęs tepalo lygis sukelia didelių nesklandumų svetimoje šalyje. Prieš išvykstant būtina patikrinti, ar padangos atitinka sezoną. Vokietijoje žieminės padangos yra privalomos esant žiemos sąlygoms (sniegui, ledui, šlapdribai), už tai nepritaikymą gresia didelės baudos.

Taip pat būtinai patikrinkite tepalo lygį, stabdžių skysčio kiekį ir žibintus. Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, dieną važiuoti su šviesomis privaloma, todėl nenuviliantys žibintai yra būtini. Jeigu jūsų automobilis turi odometro parodymus, tikslinga susipažinti su vidutiniu degalų suvartojimu, kad galėtumėte tiksliai suplanuoti degalinių sustojimus. Nepamirškite ir atsarginio rato bei jo kėliklio – dažnai nusipirkę naudotą automobilį, vairuotojai net neįsivaizduoja, kad atsarginis rato komplekte gali būti netinkamas.

3. Kokius dokumentus turi turėti su savimi vairuotojas Vokietijoje?

Dokumentų paketas turi būti tvarkingas ir prieinamas. Nors šengeno erdvėje sienų kontrolės dažnai nėra, tačiau policijos kontrolės Vokietijoje gali būti dažnos, ypač arti sienų ar didžiųjų miestų. Būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (tarptautinio nereikia, jeigu jis išduotas ES šalyje), automobilio registracijos liudijimą (techninį pasą) ir galiojančį civilinės atsakomybės draudimą („Žaliąją kortelę“).

Labai svarbu patikrinti „Žaliąją kortelę“. Ji turi būti išduota tam tikrai transporto priemonei ir galiojanti visoms šalims, per kurias keliaujate (arba bent jau Vokietijai). Jeigu keliaujate ne savo automobiliu, verta turėti raštišką savininko sutikimą vairuoti. Tai gali praversti, jeigu kiltų klausimų dėl automobilio nuomos ar pavaldumo. Be to, visi šie dokumentai turėtų būti originalūs arba notarišai patvirtinti kopijos, nors dažniausiai originalai yra geriausiu sprendimu.

4. Ar Lietuvoje įrengtinis automobilis atitinka Vokietijos saugos reikalavimus?

Vokietija garsėja griežtais saugos reikalavimais, tačiau lietuviškų automobilių komplektacija dažnai juos atitinka, tačiau yra niuansų. Privaloma turėti apšvietimą liudijantį trikampį (avarijinį ženklą) ir pirmosios pagalbos aptaką. Pirmosios pagalbos rinkinys Vokietijoje turi būti gana pilnas – jo trūkumas gali baigtis bauda, nors retai kada tikrinamas kiekvienas pleistras, visgi rinkinio buvimas būtinas.

Kas ypatinga, tai šviesos atšvaitų liemenės. Vokietijoje reikalaujama, kad automobilyje būtų bent viena šviesą atšaukianti liemenė kiekvienam keleiviui. Dauguma vairuotojų turi ją tik sau, tačiau teoriškai, jeigu visi keleiviai turi išlipti iš automobilio esant avarijai ar gedimui automagistralėje, visi turi būti matomi. Taip pat verta pasirūpinti, kad jūsų automobilyje būtų degalų kanistra (nors tai ne visada privaloma, bet labai rekomenduojama ilguose maršrutuose) ir užkabinamas virvės ant gembos (jei automobilis neturi fiksuotos).

5. Kaip elgtis automagistralėje (Autobahn) ir kokie yra greičio limitai?

Vokietijos automagistralės – tai legenda, tačiau mitas, kad joje galima važiuoti be greičio apribojimų, tik dalinai teisingas. Daugumoje ruožų yra nustatyti greičio limitai (dažniausiai 130 km/h arba 100 km/h arti miestų ir statybų zonų). Jeigu matote juodą apskritimą su baltais kraštais ant geltono fono, tai reiškia, kad greičio apribojimo nėra, tačiau rekomenduojamas greitis yra 130 km/h.

Mano patirtis sako, kad su šeima nereikia bandyti lenktyniauti. Važiuokite taip, kaip jums patogu ir saugu, laikydamiesi dešiniojo juostos principo. Kairioji juosta skirta lenkimui. Jeigu ką nors lenkiate, po to būtina grįžti į dešinę. Kairėje juostoje važiuoti tik tada, kai lenkiate. Nustačius greičio apribojimą, jis privalomas. Taip pat būkite atidūs, kai prieina „baigiasi greičio apribojimas“ ženklas – vokietai dažnai paspaudžia dujų pedalą iki grindų, todėl būkite pasiruošę, kad dešinėje juostoje esantys automobiliai gali staiga paspartinti.

6. Kokie yra reikalavimai vaikų vežimui automobiliuose?

Vaikų saugumas yra prioritetas, ir Vokietijos policija tai tikrina labai atidžiai. Vaikai, mažesni nei 150 cm ūgio, privalo būti vežami specialiose vaikiškose kėdutėse, pritaikytose jų svoriui ir ūgiui. Kėdutė turi būti įrengta pagal gamintojo instrukciją. Nėra leidžiama laikyti vaiką ant rankų ar užsegti tik su suaugusiųjų saugos diržais.

Jei keliaujate su mažais kūdikiais, atkreipkite dėmesį į tai, kad kėdutės gali būti montuojamos priešais važiavimo kryptį (jeigu automobilis turi išjungiamą oro pagalvę keleivio vietoje). Taip pat verta prisiminti, kad Vokietijoje draudžiama vežti vaikus neįrengtose automobilio vietose (pvz., ant kelių ar bagažinėje be sėdynių). Jeigu jūsų automobilis turi ISOFIX tvirtinimus, būtinai juos naudokite – tai geriausia ir saugiausia priemonė.

7. Kur geriausia ilsėtis ir ką ieškoti poilsio zonose?

Vokietijos automagistralių poilsio zonos (Rasthof) yra labai gerai išvystytos. Jos skirstomos į paprastas sustojimo vietas tik poilsiui ir į kompleksus su degalinėmis, restoranais ir parduotuvėmis. Esu matęs, kad šeimoms verta rinktis didesnes zonas, nes ten dažniausiai yra švaresni tualetai, maisto prekių parduotuvės ir netgi žaislų prekybos vietos.

Kai sustojote, vertinau naudotaisi galimybe ne tik pailsėti, bet ir pasistiprinti. Dauguma poilsio zonų siūlo karštą maistą, tačiau kainos gali būti aukštesnės. Jei norite sutaupyti, ieškokite zonų, kuriose yra „Backshop“ ar panašios parduotuvės – ten galima nusipirkti sumuštinių ir gėrimų. Taip pat stenkitės nenuvažiuoti toli nuo automagistralės į miestus ieškoti maisto, nes tai ne tik suvalgys laiką, bet ir gali būti brangiau dėl miesto centro degalų kainų.

8. Kas yra „Umweltplakette“ (Ekologinė ženklelis) ir ar jis reikalingas man?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas yra: labai tikėtina, kad taip. Daugelyje Vokietijos miestų yra įvestos „žaliosios zonos“ (Umweltzone), į kurias gali važiuoti tik automobiliai su specialia ekologine kortele (dažniausiai žalia). Be šios kortelės važiavimas į centrines miesto dalis gresia bauda, kurios dydis gali siekti 100 eurų ir daugiau.

Prieš išvykdami, patikrinkite savo automobilio techninį passą, kad sužinotumėte jo taršos klasę. Dauguma šiuolaikinių automobilių turi 4 arba 5 klasę, kas leidžia gauti žaliąją kortelę. Šią kortelę galima įsigyti internetu (pavyzdžiui, „TÜV“ svetainėse) arba degalinėse arti sienos. Kortelė kainuoja nedaug (apie 5–10 eurų), bet jos trūkumas gali sugadinti planus aplankyti Miuncheną, Berlyną, Kelną ar kitus didmiesčius. Ji kabinama ant priekinio stiklo vidinės pusės.

9. Kaip elgtis su degalais ir kokia jų kaina?

Degalų kainos Vokietijoje svyruoja, tačiau dažniausiai yra šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje. Tačiau yra gudrių būdų sutaupyti. Vokietijoje veikia degalinių kainų palyginimo platformos, tokių kaip „Tankerkoenig“ ar „Clever Tanken“. Jos padeda rasti pigiausias degalines netoliese.

Taip pat verta žinoti, kad degalų kainos skiriasi priklausomai nuo vietovės. Automagistralėse degalų kainos yra aukščiausios. Jeigu keliaujate pro mažus miestelius ar kaimus, verto nukrypti nuo magistralės užpildyti baką – ten kainos gali būti žymiai mažesnės. Atkreipkite dėmesį į degalų rūšį: Benzinas (E5, E10) ir Dyzelinas. Jeigu jūsų automobilis reikalauja aukšto oktaninio skaičiaus, būtinai užpildykite tinkamą degalų rūšį, kad išvengtumėte variklio gedimų. Taip pat nepamirškite, kad daugumoje degalinių reikia apmokėti prieš degalų pylimą arba degalinėse, kuriose yra parduotuvė (pvz., „Aral“), galima apmokėti ir parduotuvėje.

10. Ką daryti, jeigu įvykia avarija ar techninis gedimas Vokietijoje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau būti pasiruošusiam – eksperto požiūris. Jeigu įvykia avarija, visų pirma įjunkite pavojų šviesas ir užsidėkite šviesą atšaukiančią liemenę. Tada uždėkite avariinį trikampį maždaug 100 metrų (esant blogam matomumui – 50 metrų) už avarijos vietos automagistralėje. Jeigu esate automagistralėje, niekada nebandykite pataisyti automobilio iš dešinės pusės (priešais srautą) – visada eikite į saugumo zoną už gynybos juostos.

Skambinkite pagalbos numeriu 112 – Vokietijoje veikia centralizuotas pagalbos centras, kuriame galite kalbėti lietuviškai (dažniausiai pasiekiamas vertėjas). Jeigu turite draudimą „KASKO“ ar pagalbos automobiliui servisas (pvz., „PZU Lietuva“, „ERGO“ ar kt.), skambinkite į savo draudimo kompanijos pagalbos liniją – jos dažnai tai sutarimus su vietiniais vilkikais. Pagalba atvyksta labai greitai, nes Vokietijoje techninė pagalba kelyje yra labai gerai organizuota.

Išvada

Kelionė į Vokietiją su šeima gali būti nuostabi patirtis, jeigu tik ją pasiruošiate su atsakomybe. Kaip žmogus, kuris gyvenimą praleidęs keliuose, galiu užtikrinti, kad dėmesys detalėms – nuo padangų būklės iki ekologinės kortelės įsigijimo – skiria ramybę nuo streso. Nesvarbu, ar jūsų tikslas yra pasigrožėti Bavarijos kraštovaizdžiu, ar aplankyti istorinius miestus, kelionė turi prasidėti dar namuose, pasiruožiant planą.

Saugumas ir patogimas nėra priešingybės. Geras planavimas leis jums mėgautis keliu, o ne jausti nerimą dėl galimų nesklandumų. Vokietija pasitinka sąžiningus ir pasiruošusius vairuotojus atvirai, todėl tikėkimės, kad šie patarimai padės jums pavėluoti į kelionę, kurią prisiminsite tik iš geriausios pusės.