Patogiausi išvykimo taškai krovinių pervežimui iš Vokietijos: Eksperto Vadovas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių yra laikoma Europos ekonominės širdimi, o tai nulemia ir jos dominavimą logistikos srityje. Per mano daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje, ne kartą mačiau, kaip tiksliai parinktas išvykimo taškas Vokietijoje gali padaryti didžiulę įtaką ne tik transporto išlaidoms, bet ir viso tiekimo grandinės efektyvumui. Daugelis klientų, kurie tik pradedą dirbti su Vokietijos rinka arba ieško naujų tiekėjų, dažnai susiduria su klausimu: „Kur geriau organizuoti krovinių paėmimą, kad būtų pigiau ir greičiau?“.

Atsakymas nėra toks paprastas kaip „Miunchenas arba Hamburgas“, nes Vokietija turi išvystytą ir tankų kelių tinklą, o logistikos centrai yra išsidėstę po visą šalį. Tačiau, remiantis ilgamele patirtimi, galime išskirti strategiškai patogiausias vietas, kurios leidžia optimizuoti maršrutus į Lietuvą bei kitas Baltijos šalis. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, paaiškindamas, kodėl vieni regionai yra pranašesni už kitus, kaip geografinė padėtis lemia kainą ir kokią svarbą turi konkretaus miesto infrastruktūra. Suprasdami šiuos niuansus, galėsite geriau planuoti savo logistiką ir bendrauti su transporto kompanijomis.

Svarbu paminėti, kad „patogumas“ šiuo atveju reiškia ne tik trumpesnį kelią vairuotojui, bet ir galimybę greičiau surasti atsarginį transportą, jei pagrindinis sunkvežimis sugestų, arba galimybę lengviau konsoliduoti siuntas (kai kelių klientų kroviniai vežami vienu sunkvežimiu). Vokietijos geografinis centras ir aukštas automagistralių („Autobahn“) kokybės standartas sukuria idealias sąlygas, tačiau net ir tokiame aplinkoje yra savų „spūsčių“ ir logistinių iššūkių, kuriuos reikia žinoti.

Toliau pateikiamame išsamų DUK (Dažniausiai Užduodamų Klausimų) skyriuje aptarsime konkrečius regionus, miestus ir techninius niuansus, kurius turi žinoti kiekvienas eksportuotojas ar importuotojas, dirbantis su Vokietija.

DUK: Klausimai ir atsakymai apie pervežimus iš Vokietijos

1. Kodėl Vokietija laikoma pagrindine logistikos kryžkele Europoje ir kaip tai veikia išvykimo taškų pasirinkimą?

Vokietija yra neatsiejama Europos Sąjungos dalis, geografiškai esanti pačiame centre. Tai reiškia, kad bet kurias kryptis – į šiaurę (Skandinaviją), pietus (Italiją, Ispaniją), vakarus (Prancūziją, Nyderlandus) ar rytus (Lenkiją, Lietuvą) – reikia kirsti Vokietiją arba jos pakraščius. Dėl šios padėties čia susiformavo didžiausių pasaulyje logistikos kompanijų hubai, pavyzdžiui, „DHL“, „DB Schenker“ arba „Kuehne + Nagel“ centrai.

Kai pasirenkate išvykimo tašką, svarbu atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje yra itin tankus geležinkelių ir autostradų tinklas. Geriausi išvykimo taškai yra tie, kurie yra arčiau šių pagrindinių arterijų. Pavyzdžiui, jei krovinys yra netoli Miuncheno (pietuose), o jį reikia vežti į Vilnių, sunkvežimis turės nukeliauti apie 1300–1400 km. Tačiau jei galite pasirinkti tiekėją, esantį netoli Niurnbergo arba Erfurto, atstumas trumpėja, o taip pat sumažėja tikimybė užstrigti labiau apkrautuose pietinių Vokietijos ruožuose, prieš Alpes. Vokietijos infrastruktūra leidžia judėti greitai, tačiau didžiųjų miestų artumas gali reikšti didesnes eismo spūstis, todėl patogiausi taškai dažnai yra ne pačiame miesto centre, o ose miesto aplinkoje esančiuose pramoniniuose parkuose (Gewerbepark), kurie yra specialiai suprojektuoti greitam sunkvežimiams priimti ir išvykti.

2. Kurie yra pagrindiniai šiaurės Vokietijos išvykimo taškai (pvz., Hamburgas, Brėmenas) ir kada juos verta rinktis?

Šiaurės Vokietija yra jūrų prekybos centras. Hamburgas, Brėmenas ir Brėmerhafenas yra strategiškai svarbiausi uostamiestiai. Jei jūsų krovinys atkeliauja jūra iš Azijos ar Amerikos ir yra iškrovamas konteineryje, šie miestai yra natūraliausi išvykimo taškai.

Mano patirtis rodo, kad šie taškai ypač patogūs, jei planuojate didelių gabaritų siuntas arba projektinius krovinius, nes šiaurės Vokietijos regionas turi daugiausiai patirties su nestandartiniais krovinais. Taip pat šie miestai yra gerai susisiekę su geležinkeliais, kas leidžia organizuoti intermodalinius pervežimus (vagonu iki Lietuvos ar Lenkijos, o paskui – automobiliu).

Tačiau vertinga žinoti, kad šiaurėje dažnai pasitaiko vėjuoti orai, kas gali sudaryti pavojų kroviniams, jei jie neįpakavoti pakankamai tvirtai. Be to, uostų apylinkėse dažnai būna didelės spūstys, susijusios su uosto formalumis. Jeigu jūsų krovinys nėra susijęs su jūra, šiaurės Vokietija gali būti per toli nuo mūsų regiono, todėl transportiškai ir laiko atžvilgiu gali būti efektyviau rinktis taškus arčiau Vokietijos centro ar vakarų.

3. Kodėl Vokietijos vakarų regionas (Šiaurės Reinas-Vestfalija) laikomas tankiausiu ir ar tai trukdo pervežimams?

Regionas, apimantis miestus kaip Diuseldorfas, Kelnas, Dortmundas ir Esenas, yra vienas tankiausiai apgyvendintų ir industrializuotų ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Čia susitelkęs „Ruhr“ pramoninis regionas. Nors tai atrodo kaip trukdis dėl didelio eismo intensyvumo, iš tikrųjų tai yra vienas patogiausių išvykimo taškų dėl pasiūlos ir paklausos balanso.

Kadangi čia yra tiek daug gamyklų ir sandėlių, transporto kompanijos turi čia didžiulius parkus sunkvežimių. Tai reiškia, kad jei reikalingas skubus pervežimas iš Kelno ar Diuseldorfo, tikimybė rasti laisvą sunkvežimį („spot“ rinka) čia yra kur kas didesnė negu atokiuose rajonuose. Be to, šis regionas yra geografiškai labai patogus maršrutams į Lietuvą – važiuojant per A2 autostradą, kerta Vokietiją beveik idealiai.

Trūkumas galėtų būti tai, kad dėl milžiniško prekybos centrų (pvz., „Amazon“ sandėlių) kiekio, vairuotojai čia dažnai praleidžia daug laiko laukdami pakrovimosi. Todėl, renkantis šį regioną, būtina itin tiksliai suderinti laikus, kad vairuotojas nepraleistų savo vairavimo poilsio laiko stovėdamas eilėse prie sandėlių vartų.

4. Kokie yra privalumai renkantis centrines Vokietijos taškus, tokius kaip Frankfurtas prie Maino arba Hanoveris?

Centrinė Vokietija yra, galima sakyti, „aukso vidurys“. Frankfurtas prie Maino ne tik kad yra finansinis centras, bet ir vienas didžiausių oro uostų Europoje, taip pat ir svarbus kelių mazgas. Hanoveris, savo ruožtu, žinomas dėl savo didžiulių parodų centų (pvz., Hannover Messe).

Šie miestai yra idealūs tarpiniais taškais. Jei turite keletą mažesnių siuntų (konsolidacija), jas labai patogu suvesti būtent į centrines Vokietijos sandėlius, iš kur toliau vienas sunkvežimis veža į rytus. Frankfurto aplinkinės žiedautostrados leidžia lengvai pasiekti bet kurią kryptį.

Be to, šie regionai yra „tarpininkiai“ tarp pramoninio vakarų ir labiau orientuoto į turizmą bei gamyklą pietų. Mano praktikoje maršrutai, prasidedantys Hanoverio ar Frankfurto apylinkėse, dažniausiai yra labiau numatomų trukmės – mažiau staigių vėlavimų, palyginti su uostamiesčiais, kur eismo sąlygos priklauso nuo laivų atvykimo grafikų.

5. Ar verta rinktis pietų Vokietijos miestus (Miunchenas, Štutgartas, Niurnbergas) kaip išvykimo taškus į Lietuvą?

Pietų Vokietija (Bavarija ir Baden-Viurtembergas) yra labai turtingas regionas, čia koncentruojasi aukštosios technologijos, automobilių pramonė (BMW, Audi, Mercedes-Benz) ir mašinų gamyba. Jei jūsų krovinys yra brangios detalių arba įranga, tikėtina, kad ji bus būtent čia.

Nors šie miestai yra toliau nuo Lietuvos nei, tarkime, Berlynas, jie yra puikiai sujungti keliais. Maršrutas iš Miuncheno į Lietuvą eina per Austriją arba Čekiją (priklausomai nuo maršruto pasirinkimo), kas gali reikšti papildomų mokesčių (vignetių) ir galimas spūstis Alpių regione arba prie sienų kirtimo taškų.

Tačiau Niurnbergas yra labai patogus taškas – jis jau laikomas „vartais“ į rytus. Iš čia maršrutas į Lietuvą yra tiesesnis. Štutgartas, nors ir giliau pietuose, turi puikią susisiekimo sistemą. Renkantis pietus, svarbu atsižvelgti į vairuotojų darbo laiką – kelionė iš Miuncheno gali užtrukti 18–20 valandų, todėl reikia planuoti poilsio pertraukas, kas gali prailginti pristatymą diena ar dviem, palyginti su kroviniais, išvežtais iš Berlyno.

6. Kaip Rytų Vokietija (Berlynas, Leipcigas, Dresdenas) pasikeitė po Vokietijos susivienijimo ir kokios jos logistinės perspektyvos?

Rytų Vokietija patyrė didžiulį šuolį per pastaruosius trisdešimt metų. Berlynas, kaip sostinė, patraukė daug investicijų, tačiau dėl savo didumo ir specifinės geografijos („miestas-valstybė“ apsuptas Brandenburgo žemės) čia dažnai pasitaiko eismo problemų. Tačiau Berlynas yra artimiausias didelis Vokietijos miestas Lietuvai, todėl geografiškai tai yra vienas patogiausių taškų.

Dar įdomesnis yra Leipcigas ir Dresdenas. Leipcigas tapo tikru logistikos milžinu – čia yra didžiuliai „DHL“ ir kitų kurjerių paslaugų centrai, o taip pat ir vienas didžiausių prekybos centrų Europoje. Leipcigo plentas (kreuz) yra vienas svarbiausių mazgų, sujungiančių Vakarų Vokietiją su Varšuva ir Praha.

Šis regionas yra strategiškai svarbiausias mums, Lietuvai. Krovinys, išsiųstas iš Leipcigo ar Dresdeno, pasiekia Lietuvą greičiausiai, nes maršrutas yra beveik tiesus ir vengia didžiųjų Vokietijos pramoninių spūsčių, esančių šiauriau ar vakariau. Aš dažnai rekomenduoju klientams ieškoti tiekėjų būtent šiame regione, jei įmanoma, dėl transporto efektyvumo.

7. Kaip išvykimo taško pasirinkimas įtakoja galutinę pervežimo kainą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas yra tiesioginis: kuo toliau ir tuo labiau „nuošaliau“ nuo pagrindinių autostradų yra išvykimo taškas, tuo brangiau. Kainą formuoja keli pagrindiniai dalykai: distancija, vairuotojo darbo laikas ir galimybė greitai rasti grįžtamąjį krovinį.

Pavyzdžiui, jei krovinys paimamas iš mažo miestelio Švarcvalde (kalnuotas, vingiuoti keliai), sunkvežimiui reikės daugiau degalų, daugiau laiko, o vairuotojas gils į „bešeiminę“ zoną, iš kurios sunku surasti užsakymą atgal į Vokietiją. Tokiu atveju pervežėjas gali įkaininti tuščiosios kelionės riziką.

Priešingai, jei krovinys paimamas iš didelio logistinio parko netoli Frankfurt arba Leipcigo, tenka daugiau galimybių. Taip pat didelę įtaką turi Vokietijos kelių mokesčiai (MAUT). Jie priklauso nuo sunkvežimio emisijų klasės ir nuvažiuoto atstumo. Ilgesnis maršutas Vokietijos viduje reiškia didesnes MUT išlaidas. Todėl, norėdami taupyti, verta derėtis su tiekėju dėl galimybės perduoti krovinią į artimesnį logistikos centrą, o ne vežti jį iš gilaus kaimo.

8. Ar įmanoma organizuoti pervežimą iš mažųjų Vokietijos miestelių ir kaip tai vyksta praktiškai?

Žinoma, įmanoma. Vokietijos pramonės struktūra tokia, kad dauguma „Mittelstand“ (vidutiniųjų įmonių) yra įsikūrusios būtent mažuose miesteliuose, o ne didmiesčiuose. Tačiau čia įsijungia vadinamoji „pirmosios mylios“ logistika.

Praktiškai tai atrodo taip: jei įmonė neturi savo pakrovimo rampos, kuri tilptų 40 pėdų sunkvežimiui (tai dažnai pasitaiko senesniuose gamybiniuose kompleksuose), reikia naudotis smulkesne transporto priemone (pvz., 7,5 tonų sunkvežimių su kranu arba „keliamuoju vamzdžiu“). Tokia mašina paima prekes iš gamyklos ir veža jas į artimiausią didelį terminalą, kur jos perkraunamos į didelį vilkiką, važiuojantį į Lietuvą.

Tai vadinama konsolidacija arba perkrauna. Tai gali šiek tiek padidinti kainą ir pridėti vieną dieną prie termino, tačiau tai leidžia dirbti su bet kuriais tiekėjais.