Patikimos transporto paslaugos į Vokietiją: Kasdienis krovinių pervežimas be rūpesčių

Įvadas

Vokietija visada buvo ir išliks Lietuvos pagrindiniu prekybos partneriu. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai prekių srautų – starting nuo mažmeninės prekybos produkcijos ir baigiant sudėtingais technologiniais sprendimais bei statybinėmis medžiagomis. Būnant šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, aš galėčiau pasakyti, kad logistika yra ne tik tai, kas vyksta kelyje, bet ir sudėtingas verslo procesas, kurio sėkmė priklauso nuo detalių planavimo, patikimumo ir aiškaus komunikavimo. Kai verslas ieško transporto paslaugų į Vokietiją kasdien, jis nebegali skirti dėmesio vėlavimams ar neaiškumams – rinka reikalauja greičio ir tikslumo.

Kasdienis krovinių pervežimas į Vokietiją reikalauja neįtikėtino organizacijos lygio. Tai ne tik vairuotojo įsėdimas į sunkvežimį ir važiavimas į tikslą. Tai yra sudėtingas mechanizmas, apimantis krovinių surinkimą sandėliuose, dokumentų tvarkymą, maršrutų planavimą atsižvelgiant į transporto priemonių eismo ribojimus Vokietijoje, ir, žinoma, klientų lūkesčių valdymą. Dažnai klientai klausia: „Kodėl kaina tokia?“ arba „Kiek laiko užtruks?“. Atsakymai visada yra glaudžiai susiję su tuo, kaip suorganizuota kasdieninė logistika.

Šiame straipsnyje mes sužinosime, kaip veikia profesionali transporto paslaugų sistema, ką reiškia kasdieninės reisų linijos ir kodėl verta pasirinkti ekspertus, kurie supranta ne tik geografiją, bet ir verslo poreikius. Nesvarbu, ar reikia pervežti vieną padėklą (paltę), ar užpildyti visą sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), principai išlieka tie patys: kokybė, saugumas ir terminai.

Šiuo metu rinka pasikeitusi – anksčiau pakakdavo telefono skambučio ir vairuotojo žodžio, šiandien reikalingi modernūs stebėjimo sistemai, elektroniniai dokumentai (e-CMR) ir aiškios sutartys. Todėl, ieškant partnerio, svarbu ne tik pigiausia kaina, bet ir galintybė garantuoti, kad prekės atkeliaus saugiai ir laiku. Pažvelkime į dažniausiai kylančius klausimus ir atsakymus, kurie padės suprasti šios srities niuansus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip surenkami kasdieniniai reisai į Vokietiją ir kuo jie skiriasi nuo pavienių pervežimų?

Kasdieniniai reisai, arba tarpinės linijos (groupage), yra sudėtingiausias ir reikalaujantis daugiausia patirties logistikos elementas. Skirtingai nei kai reisas organizuojamas konkrečiam klientui užpildyti visą sunkvežimį, čia mes susiduriame su dešimčių, kartais šimtų skirtingų siuntų kombinavimu. Per savo praktiką mačiau, kad šio proceso sėkmė prasideda dar prieš krovinius patenkant į sandėlį.

Procesas prasideda nuo poreikio surinkimo. Mūsų dispečeriai nuolat gauna užklausas ir planuoja krovinius pagal jų dydį, svorį ir kryptį. Vokietija didelė šalis, todėl reikia tiksliai planuoti, kurios prekės eis į Miuncheną, kurios į Hamburgą, o kurios į industrialinį Rūro regioną. Vienas sunkvežimis gali turėti iki 20-30 sustojimų (krovimo/iškrovimo taškų). Tai reiškia, kad krovinys turi būti pakrautas taip, kad vėliau jo nereikėtų perkrauti – „pirmas įeina, paskutinis išeina“ principas čia neveikia, kitaip galime sugadinti kitų klientų prekes.

Skirtumas nuo pavienių pervežimai tas, kad pavieniu atveju klientas moka už visą sunkvežimio talpą, o prekės važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B be sustojimų. Kasdieniame reise klientas moka tik už užimamą vietą (pavyzdžiui, už krovinius metrus arba padėklus), tačiau turi nepamiršti, kad kelionė gali trukti šiek tiek ilgiau dėl tarpinio iškrovimo kituose miestuose. Tačiau dėl didelio srautų tankumo, kai turime kasdienines išvykimas, terminai dažnai būna netgi trumpesni nei planuojant individualų reisą, nes mes ne laukiame, kol susirinks pilna mašina – važiuojame pagal tvarkaraštį.

2. Kiek laiko užtrunka krovinio pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra vienas absoliutus skaičius. Viskas priklauso nuo konkrečios vietovės. Vokietija yra strategiškai patogi, bet atstumai varijuoja. Jei kelias į Berlyną arba Vokietijos-Lenkijos pasienio miestus (pvz., Zelbis Šlypicę) gali užtrukti vos 12–14 valandų vairuojant be sustojimų, tai kelias į piečiausią Bavarijos dalį arba vakarinę pakrantę (Šiaurės Reinas-Vestfalija) gali užtrukti iki 20–24 valandų.

Svarbu atsižvelgti ir į techninius reikalavimus. Tarptautiniams pervežimams taikomi poilsio laiko reikalavimai (tachografai). Vairuotojas privalo padaryti pertraukas, o tai natūraliai prailgina kelionės trukmę. Be to, Vokietijoje griežtai kontroliuojamas sunkvežimių eismas sekmadieniais ir švenčių dienomis. Jei krovinys yra skubus, planuoti reikia atsižvelgiant į šiuos draudžiamų važiavimo laikotarpius, kitaip gali atsitikti, kad mašina stovi sienoje nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio vidurnakčio.

Esu matęs daug situacijų, kai klientas įsivaizduoja, kad „rytoj prekės bus pas mane“, tačiau pamiršo, kad užsakymas gautas penktadienį po pietų. Profesionali logistika turi įvertinti šiuos rizikos faktorius ir iš karto pranešti klientui realų atvykimo laiką (ETA – Expected Time of Arrival), o ne pažadėti neįmanomo. Vidutiniškai, jei krovinys perduodamas mums iki vidurdienio, jis dažniausiai pasiekia Vokietijos sandėlius ar gavėjus kitą darbo dieną ryte.

3. Kokius krovinius galima pervežti į Vokietiją? Ar yra kokių nors apribojimų?

Apriboti krovinių rūšis būtų didelė klaida. Vokietijos rinka yra itin plati, todėl mes pervežame viską, kas atitinka tarptautinius krovinių pervežimus reglamentuojančius teisės aktus. Tai gali būti maisto produktai (kuriems būtina atitinkama temperatūros režimo palaikymo priemonė – šaldytuvai), chemijos pramonės gaminiai (reikalaujantys ADR licencijos), statybinės medžiagos (plokštės, miltai, betonis) arba jautrios elektronikos detalės.

Tačiau yra svarbi detalė – krovinių parengimas. Nors mes pervežame beveik viską, krovinys turi būti parengtas transportavimui. Tai reiškia, kad jis turi būti supakuotas ant europaletės (EPAL), uždėtas ant paletės, užfiksuotas plastikine juosta (skraiste) arba uždarytas dėžėse. Jei klientas sako „aš turiu vieną sofą, kuri nėra supakuota“, mes turime pasiūlyti pakavimo paslaugas arba įspėti apie galimas rizikas. Neapdorotas krovinys kelyje gali nukentėti nuo vibracijos ar drėgmės.

Yra ir specialių krovinių, tokių kaip pavojingi medžiagai (ADR), reikalaujančių specialaus sertifikatų turinčio vairuotojo ir transporto priemonės. Taip pat pervežami permatai (krovinių, kurių matmenys viršija standartinės mašinos rėmus, pervežimai). Čia procesas dar labiau komplikuojamas, nes reikia gauti specialius leidimus ir lydinti krovinį pilotinėmis mašinomis. Bet 95 proc. atvejų tai yra standartinės prekės ant paletės.

4. Kaip susiformuoja kaina už pervežimą ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara logistikoje yra atvira knyga tik tiems, kas ja moka skaityti. Klientai dažnai gauna skirtingas pasiūlymus ir nesupranta, kodėl vienas brangiau, kitas pigiau. Per savo dvidešimt metų patirtį galiu pasakyti, kad pagrindinis komponentas nėra benzinas, o tikslumas ir patikimumas, tačiau kalbant apie grynąją kainos struktūrą, ji susideda iš keleto elementų: kuro kainos, vairuotojo atlyginimo, mašinos amortizacijos, kelių mokesčių Vokietijoje (vignetių) ir, žinoma, pelno maržos.

Jei kalbame apie dalinį krovinio pervežimą (kai dalijatės mašina su kitais), kaina skaičiuojama pagal užimamą vietą. Čia naudojamas terminas „krovinių metras“ (LDM – Loading Meter). Vienas krovinių metras reiškia mašinos ilgio dalį, kurią užima jūsų prekės. Jei jūsų prekės užima 2 metrus ilgio ir 2,4 metro pločio (standartinis sunkvežimio plotis), jums mokama už 2 LDM. Taip pat kaina gali skirtis priklausomai nuo to, ar reikia „kelti“ krovinį (užkelti į mašiną specialiu krautuvu), ar jis jau yra paruoštas pakrovimui „iš šono“ (side loader).

Taip pat įtakos turi adresas. Pristatyti į didelį logistikos centrą, pvz., Duisburgo ar Hamburgo uoste, yra pigiau ir greičiau, nes ten yra gera infrastruktūra ir įranga. Jei reikia važiuoti į giliausiai Bavarijos kaimo vietovėje esantį smulkų sandėlį, kur sunkvežimiui sunku apsisukti, kaina gali būti padidinta dėl papildomo laiko ir techninių sunkumų. Taip pat svarbu ir krovinių svoris – sunkūs kroviniai (pvz., metalas) reikalauja mažiau vietos, bet daugiau kuro, todėl kainos modeliai gali skirtis.

5. Ar man reikia rūpintis custom’ais (muitinės procedūromis) siunčiant prekes į Vokietiją?

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) ir Šengeno zoną, situacija pasikeitė drastiškai. Vokietija ir Lietuva yra vienoje muitinės erdvėje, todėl standartinėms prekėms muitinės procedūros (deklaravimas) pasienio punktuose nėra atliekamos. Tai reiškia, kad mašina nepristabdoma, nereikia laukti dokumentų patvirtinimo, o prekės keliauja laisvai.

Tačiau „nereikia rūpintis“ nereiškia „nereikia turėti dokumentų“. Vis tiek būtina turėti tinkamą prekių sandėliavimo dokumentą (Tolko dokumentą), komercinę sąskaitą-faktūrą ir, labai svarbu, CMR kvitą. CMR (Convention relative au contrat de transport international de marchandises par route) yra pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina krovinio pervežimo sutartį. Jame turi būti tiksliai nurodytas siuntėjas, gavėjas, prekių pavadinimas, svoris ir kiekis. Be šio dokumento, jei keli policija sustabdytų mašiną, gali kilti didelių problemų.

Yra išimčių, kai muitinė vis dar aktualu. Jei pervežate prekes, kurios yra akcizuojamos (alkoholis, tabakas, degalai), arba jei prekės keliauja ne iš ES, o, tarkime, iš Baltarusijos per Lietuvą tranzitu į Vokietiją, tuomet reikalingi tranzito deklaravimai (NCTS procedūros). Taip pat, jei siunčiate prekes, kurios yra labai vertingos arba yra draudžiamų (pvz., ginklai), gali reikėti specialių leidimų. Bet 90 proc. mūsų klientų – tai įprasta prekyba tarp ES šalių, kur muitinė yra tik formalumas, susijęs su apskaita.

6. Kas nutinka, jei krovinys sugenda arba dingsta kelyje? Kaip veikia draudimas?

Tai yra tema, kurios niekas nenorima girdėti, bet kaip ekspertas privalu apie ją kalbėti. Nors mes pasistengiame, kad viskas vyktų sklandžiai, nelaimingi atsitikimai kelyje įvyksta – avarijos, gaisrai arba vagystės (ypač Vokietijoje, kurioje ypač piktnaudžiaujama laukiamais sunkvežimiais poilsio aikštelėse). Čia įsigalioja tarptautinės konvencijos, reglamentuojančios atsakomybę.

Pagal CMR konvenciją, pervežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai jis priima krovinį, iki jo išdavimo gavėjui. Standartinė atsakomybės riba yra apibrėžta SDR (specialių traukimo teisių) vienetais ir yra apie 8,33 SDR vienetus už krovinio kilogramą. Tai gali padengti nemažą dalį nuostolių, tačiau ne visada visą prekių vertę, ypač jei tai yra brangūs elektronikos arba juvelyriniai dirbiniai.

Todėl visada rekomenduoju savo klientams pasidomėti, ar jų prekės yra apdraustos už „viso rizikos“ draudimu (All Risk). Toks draudimas dažniausiai apima ir transportavimo riziką. Jei įvykė incidentą, klientas turi nedelsiant pranešti pervežėjui (paprastai per 7 dienas) ir pateikti nuostolio aktą (protokolą). Mes, kaip profesionali kompanija, turime savo draudimą, tačiau aiškus sutarimas dėl atsakomybės ir vertės darbo pradžioje išvengia nesusipratimų teisme. Viskas turi būti užrašyta sutartyje.

7. Kaip aš galiu stebėti savo krovinio buvimo vietą realiu laiku?

Anksčiau, prieš penkiolika ar dvidešimt metų, stebėjimas buvo primityvus – skambinome vairuotojui ir klausdavome: „Kur tu esi?“. Šiandien tai atrodo prieštaraujančia efektyvumui. Moderni logistika naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios integruotos tiesiai į sunkvežimių kompiuterius.

Kai užsakote paslaugas mums, dažniausiai gaunate nuorodą prie sekimo sistemos. Ten galite matyti ne tik mašinos vietą žemėlapyje, bet ir jos greitį, kuro lygį, o svarbiausia – numatomą atvykimo laiką, kuris atsinaujina realiu laiku, atsižvelgiant į eismo sąlygas. Tai leidžia jūsų sandėlininkams ar pirkėjams geriau planuoti savo darbą.

Be to, Vokietijoje yra gana gera išsivysčiusi infrastruktūra, todėl stebėjimas yra tikslus. Tačiau reikia suprasti, kad jei mašina yra dideliame prekybos centre arba poilsio aikštelėje, kur signalas gali būti silpnas, GPS gali šiek tiek nukrypti. Bet paprastai mes siunčiame pranešimus automatiškai – kai krovinys paimtas, kai pasiekė tarpinį sandėlį Vokietijoje ir kai iškrautas. Toks proaktyvus pranešimas suteikia klientui ramybės.

8. Ar galite pervežti nestandartinius (permatus) krovinius į Vokietiją?

Taip, tikrai. Tai viena sudėtingiausių, bet įdomiausių logistikos sričių. Npermati kroviniai tai yra tokie, kurie netelpa į standartinio tentinio sunkvežimio (13,6 metro ilgio, 2,4 metro pločio, 2,5 metro aukščio) rėmus. Tai gali būti ilgos sijos, dideli industriniai agregatai, vėjo turbinos sparnai arba netgi namai statybose.

Tokiuose atvejuose negalime naudoti standartinių kasdienių reisų. Reikia specialios technikos – žemos grindų puspriekabių (low-loaders), platformų arba mašinų su prailgintomis ašimis. Procesas prasideda ne nuo pakrovimo, o nuo leidimų gavimo. Reikia gauti specialią leidimą važiuoti nustatytais maršrutais, kadangi tokia mašina gali užimti dvi eismo juostas arba nepraeiti po keliais tiltais.

Vokietijoje šie leidimai griežtai kontroliuojami. Mūsų užduotis – iš anksto apskaičiuoti maršrutą, išvengti miestų centrų ir žemų tiltų. Toks pervežimas kainuoja žymiai brangiau, tačiau be jų neįsivaizduojama statybų ar pramonės plėtros. Jei planuojate tokią operaciją, svarbu pateikti tikslius krovinio matmenis ir svorį dar prieš planuojant pervežimą, nes net maža paklaida (pavyzdžiui, 5 cm aukštyje) gali padaryti maršrutą neįmanomu.

9. Kokias papildomas paslaugas (priedus) siūlote be paprasto pervežimo?

Logistika neapsiriboja tik taško A ir taško B susiejimu. Per daugelį metų supratome, kad klientams reikalingi sprendimai „iš rankos“, todėl plėtojame papildomas paslaugas, kurios padeda sumažinti kliento operacines klaidas.

Viena populiariausių paslaugų yra „krovinių konsolidavimas“.