Patarimai planuojant saugias keliones mikroautobusu iš Vokietijos

Kelionės tarptautiniais maršrutais, ypač tose, kuriose susiduria skirtingų šalių kultūros, kelių dangos ir teisės aktai, visada reikalauja ypatingo dėmesio. Vokietija, būdama viena didžiausių ir ekonomiškai stipriausių Europos šalių, yra mums artima, tačiau joje veikiantys taisykės gali skirtis nuo įprastinių lietuviškų realijų. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, daug kartų esu matęs, kaip netikėtumai gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir kelionės saugumą. Nors šiame straipsnyje neakcentuosiu savo asmeninės biografijos, patirtis leidžia man žiūrėti į logistiką ne kaip į paprastą vežimą iš taško A į tašką B, o kaip į sudėtingą mechanizmą, kuriame kiekviena detalė turi savo reikšmę.

Planuojant kelionę mikroautobusu iš Vokietijos – būt tai grįžtant į Lietuvą, būt keliaujant į kitas šalis – svarbu ne tik pasirinkti patogų transportą, bet ir iš anksto įvertinti keliones saugumo aspektus. Mikroautobusų pervežimai turi savų niuansų, lyginant su paprastais automobiliais ar didžiaisiais autobusais. Čia susiduriate su tarpine transporto rūšimi, kurią taip pat griežtai reguliuoja Europos Sąjungos direktyvos. Šiame straipsnyje bandysiu padalytis tokia informacija, kuri padės Jums išvengti nereikalingų rūpesčių ir, kas svarbiausia, užtikrins, kad visi keleiviai sažiningai pasiektų galutinę tikslą.

Saugumas prasideda ne tuomet, kai užsiveda variklis, o dar prieš kelias savaites, kai tik pradedama galvoti apie maršrutą. Tai ir techninės būklės patikrinimas, ir vairuotojo rengimas, ir keleivių instrukcavimas. Dažnai klientai, užsakydami pervežimus, Kreipia dėmesį tik į kainą arba mikroautobuso išvaizdą, tačiau už kulisoų vykstantys procesai lemia tai, ar kelionė bus sklandi. Vokietijos keliai, nors ir puikiai išasfaltuoti, yra labai intensyvūs, o vietinės policijos reikalavimai transporto priemonėms yra vieni griežčiausių Europoje. Todėl, norint išvengti baudų ir pavojingų situacijų, būtina gerai išmanyti taisykles.

Šiame straipsnyje sužinosite, kaip tinkamai paruošti mikroautobusą, ką būtina žinoti apie dokumentus, kaip planuoti poilsį ir kodėl oro sąlygos gali lemiamai paveikti Jūsų kelionės grafiką. Tikimės, kad ši žinios padės Jums jaustis ramiau ir tiksliau suprasti pervežimų rinkos subtilybes.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius techninius reikalavimus turi atitikti mikroautobusas, išvykstantis iš Vokietijos, kad kelionė būtų saugi?

Techninė būklė yra pagrindas, ant kurio pastatomas visos kelionės saugumas. Profesionalus pervežėjas niekada neleis į kelią techninio defekto turinčio transporto. Prieš išvykstant iš Vokietijos, būtina atlikti pilną techninę apžiūrą. Svarbiausia yra ne tik tai, kad būtų užmegztas saugos diržas, bet ir važiuoklės būklė. Vokietijos automagistralėse (Autobahn) leidžiami dideli greičiai, todėl net menkos padangų ar stabdžių problemos gali tapti tragediškomis. Būtina patikrinti, ar padangos atitinka sezoną (Vokietijoje yra griežtas reikalavimas dėl žiemos padangų – „O bis O“ taisyklė, t. y. nuo spalio iki Didžiosios savaitės). Taip pat negali būti pamiršti šviesų, signalizacijos, stiklų valymo skysčių ir, žinoma, degalų lygio. Mikroautobusai, naudojami komerciniais tikslais, dažnai turi būti užtikrinti greičio ribotuvais, kurie neleidžia viršyti 100 km/h valandą, kas taip pat prisideda prie saugumo.

2. Kaip teisingai suplanuoti vairuotojo darbo laiką ir poilsį, kad nebūtų pažeidžiami taisyklės?

Vienas dažniausių klaidų, kurias daro ne patyrę pervežėjai ar privatūs vairuotojai, yra vairuotojo nuovargio ignoravimas. Europos Sąjungos reglamentai (pvz., 561/2006) griežtai reglamentuoja vairavimo ir poilsio laikus. Pagal šias taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po šio laiko privaloma užtrukti 45 minučių pertrauką (kurią galima dalinti į 15 minučių ir 30 minučių). Per paros vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (du kartus per savaitę – 10 valandų). Savaitinis poilsis turi būti ne trumpesnis kaip 45 valandos (paprastai išplečiamas iki 24 valandų, jei atliekamos dvi savaitinės poilsio pamainos). Planuodami kelionę iš Vokietijos, atsižvelkite į šiuos apribojimus. Jei kelionė į Lietuvą trunka apie 16–18 valandų, be abejo, reikės dviejų vairuotojų arba tarpinės nakvyinės. Ignoruojant šias taisykles, ne tik rizikuojate gauti didžiules baudas nuo Vokietijos policijos, bet ir tiesiogiai keliate gyvybes dėl vairuotojo „mikro-miego“ rizikos.

3. Kokius dokumentus privalo turėti su savimi vairuotojas ir keleiviai pervežimo metu?

Dokumentų tvarka tarptautiniuose pervežimuose yra kritiškai svarbi. Vairuotojas privalo turėti sau galiojantį vairuotojo pažymėjimą (su tinkama kategorija – D1 arba D, priklausomai nuo mikroautobuso vietų skaičiaus ir svorio), CPV korteles (jei tai yra komercinis transportas) arba tachografo kortelę. Be to, transporto priemonėje turi būti techninio patikrinimo liudijimas (Vokietijoje tai TÜV arba AU pažymėjimas), transporto priemonės registracijos liudijimas ir civilinės atsakomybės draudimo „Green Card“ polisas. Keleiviai turėtų turėti asmeninius dokumentus (pasus arba ID korteles). Jei kelionę atlieka ne pervežimo įmonė, o fizinis asmuo, verta turėti ir raštišką leidimą nuo savininko vairuoti Transporto priemonę, jei ji neregistruota vairuotojo vardu. Šie dokumentai gali būti patikrinti bet kurioje pasienio kontrolės punktuose arba policijos reiduose, todėl jų trūkumas gali lemti kelionės stabdymą.

4. Kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms, tokioms kaip techninė gedimas ar avarija?

Nors niekas nenori galvoti apie blogiausią atvejį, patyręs ekspertas visada pasiruošęs scenarijui „kas jei“. Mikroautobuse privalo būti šiuolaikinė ir pilnai veikianti pirmosios pagalbos apyrankė, ugnies gesintuvas (kurio galiojimo laikas nesibaigęs) ir statinis trikampis. Vokietijoje, pavyzdžiui, automagistralėje esant avarijai ar gedimui, yra būtina užsidėti šviesą atspindintį liemenę, kuri taip pat turi būti įrangoje. Prieš išvykstant rekomenduojama turėti pasirašytą draudimo polisą, kuris apima techninę pagalbą kelyje (Assistance). Labai svarbu turėti su savimi kontaktus, į ką kreiptis gedimo atveju. Jei mikroautobusas priklauso pervežimo įmonei, ji turi turėti sudarytus sutarimus su techninės pagalbos paslaugų tiekėjais visame maršrute. Jei keliaujate savarankiškai, išsirinkite patikimą „Roadside Assistance“ paslaugų teikėją, veikiantį Vokietijoje ir kelyje į Lietuvą.

5. Kokius niuansus reikia žinoti apie Vokietijos eismo taisykles, keliaujant mikroautobusu?

Vokietijos eismo taisyklės yra griežtos, o jų neveikimas yra sistemingai stebimas. Vienas svarbiausių dalykų yra greičio apribojimai. Nors kai kuriose automagistralėse nėra bendrojo greičio ribojimo (tik rekomenduojamas 130 km/h), transporto priemonėms, kurių maksimali leidžiama masė viršija 3,5 tonos arba kurios turi priekabą, visada taikomas 80 km/h ribojimas (kai kuriais atvejais 60 km/h). Mikroautobusai, sveriantys daugiau nei 2,8 tonos su keleiviais, taip pat dažnai patenka į šią kategoriją. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į miestų zonos (Umweltzone), kuriose draudžiama važiuoti transporto priemonėms, neturinčioms atitinkamos žaliosios ar geltonosios spalvos aplinkos plaketės. Be to, Vokietijoje griežtai draudžiama naudoti mobilųjį telefoną be „hands-free“ sistemos, už tai taikomos didelės baudos, o jei tai kelia pavojų, gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas.

6. Kaip teisingai suskirstyti bagažą mikroautobuse, kad nepaveiktų saugumo?

Bagažo tvarkymas dažnai yra nepaisoma, tačiau labai svarbi saugumo sritis. Mikroautobuso centre svorio pasiskirstymas yra kitoks nei lengvajame automobilyje. Visi lagaminai turi būti tvirtai užfiksuoti bagažinėje, kad staigus stabdymas ar posūkis nepriverstų jų ristis ir sužaloti keleivių. Niekada neturėtumėte dėti sunkių daiktų ant viršutinių lentynų virš keleivių galvų – ten gali būti tik lengvi drabužiai ar rankinės bagažo. Jei mikroautobusas turi priekabą, svarbu užtikrinti, kad apkrova būtų tolygi, o krovinys užfiksuotas, kad nešoktų. Perkrautas mikroautobusas ne tik padidina stabdymo atstumą, bet ir gali sukelti padangų sprogimą ar važiuoklės gedimą, ypač važiuojant dideliu greičiu Vokietijos keliais. Visada patikrinkite techninę passporto leidžiamą maksimalią apkrovą ir neviršykite jos.

7. Kodėl svarbu pasirinkti patirtį turintį vairuotoją (arba pervežimo įmonę) ir ką tiksliai reiškia „patirtis“?

Patirtis – tai ne tik metai, praleisti vairuojant, bet ir žinių apie specifinius maršrutus kiekis. Patyręs vairuotojas žino ne tik trumpiausią kelią, bet ir saugiausią. Jis žino, kur Vokietijoje dažnai vyksta policijos reidai, kur yra pavojingi posūkiai, kuriose kelyje dažnai pasitaiko gyvulių (ypač miškų ruožuose). Jis moka skaityti kitų vairuotojų elgesį ir numatyti pavojingas situacijas anksčiau, nei jos įvyksta. Pasirinkdamas pervežimo įmonę, kuri veikia rinkoje jau daugelį metų, Jūs gaunate ne tik vairuotoją, bet ir visą logistikos pagalindą. Tokios įmonės turi patirtį sprendžiant problems, pvz., pasieniečių užkardymus, techninius gedimus ar netikėtus orus. Naujokai šiose situacijose dažnai panika ir praranda laiką, o ekspertas veikia šaltai ir sklandžiai.

8. Kaip oro sąlygos, ypač žiemos metu, veikia kelionės planavimą iš Vokietijos?

Vokietijos klimatas gali būti permainingas, o kalnuotose vietovėse (pvz., Bavarijoje ar Hesene) oras gali pasikeisti per minutes. Žiemą sniegas ir ledas ant automagistralių yra įprastas reiškinys, todėl kelionės planavimas turi būti lankstus. Reikia skirti papildomą laiką kelionei, kad nereikėtų skubėti slidžiu keliu. Be to, kaip jau minėjau, Vokietijoje yra privaloma vairuoti su žieminėmis padangomis, esant sniego ar ledo dangai, o net ir esant šaltai orai be sniego, policija gali baudžia už nepriderintas padangas. Patirtis rodo, kad dažnai būna taip, kad Vokietijoje oras dar geras, bet artėjant prie Lenkijos ar Čekijos sienų jau gniaužia šaltis. Todėl reikia pasiruošti visais atvejais – turėti grandines (jei maršrutas eina per kalnus), skysčių, kurie nešąla iki -20 laipsnių, ir šiltų drabužių atvejuui, jei reikėtų laukti pagalbos šaligatyje.

9. Kaip užtikrinti keleivių komfortą, kad jie nejaustų nuovargio ir streso?

Saugumas ir komfortas yra susiję. Nukrępti keleiviai gali trukdyti vairuotojui arba sukelti panikos situaciją. Ilgos kelionės (pavyzdžiui, iš Miuncheno į Vilnių) reikalauja tinkamo mikroautobuso parinkimo. Jis turi būti erdvus, su patogiomis, atlenkiamomis sėdynėmis, dirbtinėmis vėdinimo angomis arba kondicionieriumi. Būtina numatyti pakankamai sustojimų maistui ir tualeto poreikiams. Rekomenduojama, kad sustojimai būtų ne kas valandą, bet kartą per 3–4 valandas, kad vairuotojas ir keleiviai galėtų pajudėti. Verta pasirūpinti ir pramogomis – Wi-Fi prieiga, galimybė įkrauti telefonus ar netgi paprasta vaizdo medžiaga.