Patarimai planuojant kelionę į Vokietiją mikroautobusu: naudinga

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių krypties ne tik verslo kelionėms, bet ir turizmui bei lankymuisi pas giminaičius. Šalis pasižymi puikia kelių infrastruktūra, tačiau tuo pačiu metu griežtais eismo saugumą reglamentuojančiais įstatymais. Kelionė mikroautobusu – tai puikus būdas susiburti didesnei kompanijai ir keliauti patogiai, tačiau toks transporto priemonės pasirinkimas neša ir specifinių reikalavimų, kuriuos būtina žinoti iš anksto.

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, dažnai matau, kad keliautojai daugiausia dėmesio skiria maršruto planavimui ar viešbučių rezervavimui, visiškai pamiršdami arba nežinodami teisinių ir techninių niuansų, susijusių su pačia transporto priemone. Tuo tarpu Vokietijoje vietinės policijos ir kontrolės institucijos nėra linkę į „nežinojimą“. Klaidų brangumas gali smarkiai pakenkti kelionės biudžetui bei nuotaikai.

Šiame straipsnyje mes sužinosime, į ką būtina atsižvelgti ruošiantis kelionei, kad ji būtų ne tik maloni, bet ir visiškai saugi bei legali. Mes aptarsime dokumentus, specifinius Vokietijos kelių taisykles mikroautobusams, mokesčius bei praktinius patarimus, kurie padės išvengti nereikalingų rūpesčių kelyje.

DUK

1. Kokius dokumentus būtina turėti vairuotojui ir keleiviams vykstant į Vokietiją mikroautobusu?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes dokumentų trūkumas gali baigtis ne tik bauda, bet ir kelionės nutraukimu. Vairuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (kategorija D1, jei mikroautobuso talpa iki 8 keleivių be vairuotojo, arba D, jei daugiau). Taip pat būtina transporto priemonės registracijos certifikatas (Techninis pasas). Jei mikroautobusas priklauso ne vairuotojui, būtina turėti notarialiai patvirtintą įgaliojimą valdyti transporto priemonę.

Daugeliu atvejų reikalingas „Tarptautinio draudimo“ (Green Card) polisas, nors Lietuvos draudiklių išduodami civilinės atsakomybės polisai dažnai galioja visoje Europoje, tačiau verta patikrinti, ar šalyje nurodyta Vokietija. Keleiviai privalo turėti asmens dokumentus (pasus arba asmens kodą kortelę). Jei kelionės tikslas ne tik turizmas, o, pavyzdžiui, prekyba ar verslas, gali prireikti ir papildomų dokumentų, įrodančių veiklos legalumą. Verta paminėti, kad jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos, gali būti reikalaujama vairuotojo kvalifikacijos kortelės (Driver Qualification Card), tačiau tai priklauso nuo konkretaus transporto priemonės naudojimo pobūdžio.

2. Ar reikia mokėti kelių mokestį už važiavimą Vokietijos autostradomis (vignetę)?

Tai vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų. Vokietijoje lengviesiems automobiliams ir standartiniams mikroautobusams, kurių bendroji leistina masė (BLM) neviršija 3,5 tonos, autostradose važiuoti nemokama. Nėra jokių vinietių, kaip, pavyzdžiui, Austrijoje ar Šveicarijoje. Tačiau dėmesio: jei jūsų mikroautobuso masė viršija 7,5 tonos (tai jau nebe mikroautobusas, o autobusas), tada taikomi mokesčiai pagal „Toll Collect“ sistemą.

Nepaisant to, kad važiavimas nemokamas, reikia atsiminti, kad daugelyje Vokietijos miestų yra įvestos „ekologinės zonos“. Jose važiuoti be specialios žalios spalvos dangos (Umweltplakette) draudžiama. Šios spalvos kainuos nedaug, tačiau jos nebuvimas gali baigtis 60–80 eurų bauda. Be to, kai kurie tuneliai ar speciūs tiltai (pvz., Hercogėnaušo tunelis Fichtelgebirge kalnuose) gali turėti atskirus mokesčius, todėl maršrą planuokite atidžiai.

3. Kokie yra greičio apribojimai mikroautobusams Vokietijoje?

Vokietija žymi savo autostradomis be greičio apribojimų, tačiau tai netaikoma visiems transporto priemonėms. Mikroautobusai, kurių masė viršija 3,5 tonos, autostradose dažnai ribojami iki 80 km/h (arba 100 km/h, jei įrengta greičio ribotuvo, kuris neleidžia viršyti 100 km/h). Jei mikroautobuso masė mažesnė už 3,5 t, galima važiuoti tuo pačiu greičiu kaip ir lengvaisiais automobiliais (rekomenduojamas 130 km/h, tačiau techniniu požiūriu riba nėra, jei nenurodyta kitaip).

Užmiestinio tipo keliuose (Bundesstraße) mikroautobusams, viršijantiems 3,5 t, greitis dažniausiai ribojamas iki 80 km/h. Gyvenvietėse visuomet galioja standartinis 50 km/h apribojimas, o daugelyje vietų – net 30 km/h. Labai svarbu sekti kelio ženklus, nes Vokietijoje griežtai stebimi greičio matavimo prietaisai, o baudos už viršytą greitį, ypač dideliems transporto priemonėms, yra labai aukštos.

4. Ar turiu taikytis tachografo reikalavimų vairuodamas mikroautobusą?

Tai klausimas, kuris sukelia daugiausia neaiškumų. Tachografo naudojimo reikalavimas priklauso nuo transporto priemonės kategorijos ir jos naudojimo pobūdžio. Jei mikroautobuso masė viršija 2,8 tonos (dažnai 9 vietų mikroautobusai jau pasiekia šią ribą) ir jis naudojamas komerciniais tikslais (t. y., gaunamas pajamas iš keleivių pervežimo), tada jis priskiriamas prie transporto priemonių, kurioms būtinas tachografas, ir taikomi poilsio bei vairavimo režimai (pvz., 4,5 valandos vairavimas, tada 45 min. poilsis).

Jei kelionė yra „nekomercinė“ (pvz., vairuotojas veža savo šeimos narius ar draugus be jokio atlyginimo), tachografo reikalavimai gali būti lengvesni arba jo gali ir nebūti reikalingo, tačiau ši situacija turi būti aiškiai įforminta dokumentuose. Jei jūsų mikroautobuse yra sumontuotas tachografas, juo reikia naudotis nepriklausomai nuo to, ar kelionė komercinė. Patariu visada pasikonsultuoti su ekspertais dėl jūsų konkretaus transporto priemonės tipo ir masės, kad išvengtumėte didelių problemų su policija.

5. Kokia privaloma įranga turi būti mikroautobuse vykstant į Vokietiją?

Vokietijos reikalavimai dėl transporto priemonių įrangos yra vieni iš griežčiausių Europoje. Visų pirma, mikroautobuse turi būti: * Avarinė sustojimo trinkelė (privaloma); * Pirmosios pagalbos rinkinys – turi būti galiojantis (patikrinkite galiojimo datą ant pakuotės); * Atšvaitų komplektas; * Lietpaltis – privalomas kiekviename automobilyje; * Avarinė liemenė – svarbiausia: ji turi būti ne bagažinėje, o vairuotojo pasiekiamoje vietoje (priešais sėdynę arba skydelyje).

Be to, nuo lapkričio 1 d. iki kovo mėn. pabaigos (arba esant slidžioms sąlygoms) privaloma naudoti žieminę padangą. Vasaros padangomis važiuoti uždrausta, baudos siekia 60 eurų, o jei dėl to trukdomas eismas – dar daugiau. Taip pat rekomenduojama turėti „U“ tipo liūties grandines (sniego grandines), jei keliaujate į kalnų regionus, nors jos nėra privalomos visoje šalyje.

6. Kaip elgtis su alkoholiu vairuotojui? Vokietijos įstatymai yra griežti?

Vokietijoje veikia „nulinio tolerancijos“ principas tik profesionaliems vairuotojams (tokiais gali būti laikomi ir komerciniu režimu vežantys mikroautobusų vairuotojai). Jei kelionė yra privati, galioja standartinė 0,5 promilės riba. Tačiau verta apgalvoti, ar verta rizikuoti. Profesionaliems vairuotojams riba yra 0,0 promilės.

Be to, Vokietijoje griežtai baudžiama ne tik vairavimas apsvaigus, bet ir vairavimas su psichotropinių medžiagų pėdsakais kraujyje. Policija turi teisę sustabdyti transporto priemonę bet kuriuo metu ir atlikti greitąjį tyrimą. Jei planuojate vakarieniauti alumi, geriau, kad tai būtų dienos pabaigoje ir vairuotojas visiškai atgriebtų ryte. Atminkite, kad mikroautobuso vairavimas reikalauja didesnio dėmesio nei automobilio, todėl net nedidelis alkoholio kiekis gali pabloginti reakciją.

7. Ar galiu važiuoti autobusais (Special lines) juostomis autostradose?

Tai naudingas patarimas, kuris gali padėti sutaupyti laiko. Vokietijos autostradose dažnai būna išskirtos juostos, pažymėtos ženklu „Bus“ (juoda autobuso forma geltoname fone). Šiomis juostomis leidžiama važiuoti ir mikroautobusams (jei jie viršija 3,5 tonos arba yra naudojami keleivių pervežimui), tačiau tai nėra automatiškai taikoma kiekvienam 9 vietų mikroautobusui.

Prieš įvažiuodamas į tokią juostą, būtinai pažiūrėkite į ženklą prieš ją. Jei ant ženklo pavaizduotas tik autobusas, o ne lengvasis automobilis, mažesnių mikroautobusų (pvz., VW Transporter) ten važiuoti nebegalima, jei jie neatitinka masės ar naudojimo kriterijų. Jei įsivažiavote neteisėtai, gausite baudą ir galite sukelti eismo įvykį, nes šiose juostose automobiliai tikisi greičiau judančio transporto.

8. Kur leisti mikroautobusą miestuose? Ar sudėtinga rasti vietą?

Mikroautobusų parkavimas Vokietijos miestuose gali būti iššūkis. Įprastuose miesto parkavimo languose, skirtuose lengviesiems automobiliams, negalima statyti transporto priemonių, viršijančių 3,5 tonos arba 2 metrų aukščio (jei langas po stogu). Tokiu atveju Jums reikės ieškoti specialių stovėjimo aikštelių, pažymėtų ženklu „P“ su papildoma informacija apie leistiną ilgį ar svorį.

Daugelyje miestų yra skirtos zonos „P+R“ (Park and Ride) – šios aikštelės paprastai didelės, skirtos ir autobusams, ir mikroautobusams, jos dažnai būna miesto pakraštyje, netoli metro ar traukinių stočių. Nustatykite GPS navigaciją į „P+R“, kad išvengtumėte važinėjimo po siaurus senamiesčio gatves, kur mikroautobusas gali nepraeisti arba užkirsti kelią. Stovėjimas nelegalioje vietoje mieste kainuoja labai brangiai, o automobilis gali būti nuvarytas į specialią aikštelę.

9. Ką daryti, jei mikroautobuse sugenda ar įvykia avarija?

Pirmiausia, nepamirškite įjungti avarinio šviesos signalo (keturkampis) ir užsidėti liemenę. Vokietijoje tai nėra formalumas – tai saugumo reikalavimas. Jei įvykį sukeliate patys arba dalyvaujame avarijoje, būtina iškviesti pagalbą. Visų šalių vairuotojai privalo turėti „Euro“ draudimo, kuris apima techninę pagalbą. Skambinkite pagalbos numeriu, nurodytą draudimo polise.

Jei nusileidžiate nuo kelio dėl gedimo, statykite avarinę trinkelę už maždaug 100 metrų (už 50 metrų mieste). Jei automobilis nebevažiuoja, jį reikia nuvaryti nuo važiuojamosios dalies. Verta turėti Eurocontrol arba pan. techninės pagalbos paslaugų numerį iš anksto įrašytą telefone. Atminkite, kad stovėti autostrados važiuojamojoje dalyje be avarinio šviesos signalo yra draudžiama ir pavojinga.

10. Kaip tinkamai suplanuoti poilsio pertraukas ilgoje kelionėje?

Planuodamas maršrutą, atsižvelkia ne tik į atstumą, bet ir į vairuotojo fizinę būklę. Net jei jūsų mikroautobusui netaikomi griežti tachografo reikalavimai, rekomenduojama nedaryti ilgesnių nei 4–4,5 valandų maršrų be pertraukos. Vokietijoje autostradose yra daug patogių poilsio aikštelių (Rasthof) su restoranais, tualetais ir degalinėmis.

Planuokite pertraukas kas 2–3 valandas. Tai ne tik padės išlaikyti vairuotoją atidų, bet ir leis keleiviams ištiesti kojas. Jei keliaujate su vaikais, tai yra būtina. Naudokitės aplikacijomis, kurios rodo artimiausias poilsio zonas, nes jos Vokietijoje skiriasi – kai kurios tik su tualetais, kitos pilnai įrengtos. Gerai suplanuotos pertraukos užtikrina saugią kelionę.

Išvada

Kelionė į Vokietiją mikroautobusu gali būti nuostabi patirtis, suteikianti laisvę judėti ir lankyti įvairiausias vietas su visa kompanija. Tačiau, kaip matome iš ilgametės patirties, sėkmė slepiasi detaliuose. Rūpestingas dokumentų paruošimas, įrangos tikrinimas, žinių apie greičio ribojimus ir specifinius Vokietijos reikalavimus (tokius kaip ekologinės zonos ar žieminės padangos) privalas būti daromas dar iki išvykimo iš namų.

Nepaisyti šių taisyklių gali atnešti nemažai nemalonumų – nuo piniginių baudų iki kelionės nutraukimo. Tad, jei pasiruošę atsakingai, tikrinkite savo mikroautobusą, susiraskite gerą maršrutą ir kelkite į kelią ramia širdimi.