Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Patarimai optimaliai kelionei mikroautobusu į Vokietiją: Eksperto Vadovas
Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik verslo kelionėms, bet ir turizmui, taip pat asmeniniam reikalui – nuo lankytinių giminaičių iki medicininių konsultacijų. Kaip žmogus, kuris pervežimų srityje dirbu jau daugiau kaip du dešimtmečius, stebiu, kaip pasikeitė šios rinkos standartai ir kiek daugiau dėmesio dabar skiriama ne tik tai, kad nuvežtume punktą B, bet ir pačiam kelionės procesui. Kelionė mikroautobusu – tai tarpinė grandis tarp privačiomis automobilis ir dideliu turistiniu autobusu. Ji siūlo laisvę, komfortą ir, svarbiausia, efektyvumą, tačiau tik tada, jei kelionė yra kruopščiai suplanuota.
Dauguma klientų mano, kad tiesiog pasiskambina vairuotojui, nurodo adresą ir viskas vyksta savaime. Tačiau iš tiesų, norint pasiekti optimalų rezultatą – tai yra, saugiai, laiku ir be nereikalingų nervų nuvažiuoti tūkstančius kilometrų – reikalinga žinių ir pasiruošimo. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie tokių detalių, kurios dažnai nutylimos, bet kurios lemia kelionės kokybę. Mes kalbėsime ne tik apie tai, ką reikia pasiimti su savimi, bet ir apie tai, kaip išvengti tipiškų klaidų, kurios gali padaryti kelionę brangia arba nepatogia. Vokietija – tai šalis su griežtais taisyklėmis, aukšta kultūra ir specifiniais keliais, todėl žinoti, kaip ten elgtis, būtina kiekvienam, norinčiam keliauti tobulai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje skiltyje suformulavau dešimt klausimų, kurie dažniausiai kyla klientams, planuojantiems kelionę mikroautobusu į Vokietiją. Atsakymai į juos paremti mano ilgamečia praktika ir žiniomis apie Vokietijos transporto sistemą.
1. Kaip tinkamai suplanuoti maršrutą, kad kelionėtruktų kuo mažiau laiko, būtų pigiau ir patogiau?
Maršruto planavimas – tai ne tik tiesi linija tarp dviejų taškų žemėlapyje. Vokietijoje yra labai tankus „Autobahn“ (automagistralių) tinklas, tačiau ne visada greičiausias kelias yra patogiausias ar pigiausias. Optimaliam maršrutui reikia atsižvelgti į keletą faktorių: dienos metą (vengiant piko valandų didmiesčiuose, tokiuose kaip Frankfurtas, Miunchenas ar Berlynas), savaitės dieną (penktadienio vakarai ir sekmadienio popietės – tai didžiausių spūsčių laikas) bei statybvietes. Vokietijoje keliai dažnai remontuojami, ir statybos zonose („Baustelle“) greičio ribojimai yra griežti, o jų pažeidimas baudžiamas labai didelėmis sumomis.
Be to, reikia svarstyti, ar mums būtina važiuoti tik po automagistralėmis. Kartais šalies keliai („Bundesstraße“) gali būti lėtesni, tačiau jie leidžia sutaupyti kuro mokestį, yra mažiau apkrauti ir siūlo gražesnį vaizdą. Taip pat svarbu numatyti degalinių stoteles kurui užpilti – Vokietijoje kainos svyruoja, o automagistralėse degalai dažnai brangesni nei už miesto ribų. Profesionalus vairuotojas visada turi paruoštos alternatyvos, jei pagrindiniame kelyje įvyksta eismo įvykis ar didelė spūstis.
2. Kokius dokumentus būtina turėti sau ir transporto priemonei, kad nebuvo problemų pasienio kontrolėje?
Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje, tai nereiškia, kad galima važiuoti be jokių dokumentų. Formaliai vidinės sienos kontrolės gali nebūti, tačiau policija Vokietijoje turi teisę sustabdyti transporto priemonę bet kurioje vietoje patikrinimui. Asmeniškai kiekvienas keleivis privalo turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens kodą (tačiau užsienyje asmens kortelė nėra visada priimtama kaip pagrindinis kelionės dokumentas, todėl pasas yra saugesnis variantas).
Transporto priemonei turi būti: vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos sertifikatas (techninis pasas), galiojantis draudimo „Green Card“ polisas (nors jis nebūtinas ES viduje, bet labai padeda greičiau nustatyti draudimo cover-all Europoje) ir, jei reikalinga, tarptautinė vežėjo licencija (priklausomai nuo vežimo pobūdžio). Jei mikroautobusu vyksta organizuota grupė (pavyzdžiui, darbuotojų komanda), verta turėti keleivių sąrašą su jų duomenimis. Jei mikroautobusas yra nuomojamas, būtina turėti notarialiai patvirtintą įgaliojimą nuomotojo vairuoti transporto priemonę užsienyje.
3. Kas reikėtų žinoti apie Vokietijos aplinkos zonas (Umweltzone) ir reikalingas vėliavėles?
Tai vienas dažniausių painiavos šaltinių. Vokietija yra labai rūpinasi aplinka, todėl daugelyje miestų įvestos aplinkos zonos („Umweltzone“). Į jas galima važiuoti tik su tam tikros kategorijos transporto priemonėmis, turinčiomis specialią vėliavėlę („Plakette“) priekiniame stikle. Yra keturios spalvos: raudona, geltona, žalia ir mėlyna. Daugumoje miestų reikalinga žalia vėliavėlė.
Prieš išvykstant būtina patikrinti, ar mūsų mikroautobusas turi šią vėliavėlę. Jei jos nėra, arba ji yra netinkamos spalvos, įvažiavus į zoną gresia didelė bauda (nuo 80 eurų), o transporto priemonė gali būti iškviesta atgal iš miesto. Modernūs mikroautobusai, kurie atitinka Euro 6 ir aukštesnius emisinius standartus, paprastai neturi problemų gauti žaliąją vėliavėlę. Svarbu prisiminti: ši taisyklė taikoma ne tik didiesiems miestams, tokiems kaip Berlynas ar Miunchenas, bet ir daugeliui mažesnių miestelių. Planuodami maršrutą, reikia įsitikinti, ar mūsų kelias neveda per „Umweltzone“ be vėliavėlės.
4. Kaip organizuojamos poilsio pertraukos ir kiek laiko iš tikrųjų trunka tokia kelionė?
Pagal ES reglamentas vairuotojų darbo laiką yra griežtai reglamentuojamas. Vairuotojas negali vairuoti be pertraukos ilgiau kaip 4,5 valandos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į dvi dalis: 15 min. + 30 min.). Tai nėra rekomendacija, tai įstatymas, kurio laikomasi be išimčių. Todėl, jei kelionė į Vokietiją trunka, pavyzdžiui, 12 valandų, tai reiškia, kad bent 2 valandas bus skiriama poilsio pertraukoms.
Dėl šios priežasties negalima žadėti klientams, kad nuvažiuos 1000 km per 10 valandų. Tai fiziškai neįmanoma legaliai. Optimali kelionės strategija numatyti pertraukas patogiuose poilsio vietuose („Rasthof“), kur yra restoranai, tualetai ir galimybė pailsėti. Aš visada stengiuosi rasti poilsio vietas, kurios ne tik būtų šalia automagistralės, bet ir siūlytų geresnį maistą nei standartiniai greito maista užeigos. Taip pat verta atsižvelgti į keleivių poreikius – jei grupėje yra senyvo amžiaus žmonių ar vaikų, pertraukas gali tekti daryti dažniau.
5. Kokios yra bagažo pervežimo taisyklės ir ką daryti, jei daiktų per daug?
Vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama, yra bagažo talpa. Standartinis 8-9 vietų mikroautobusas turi tam tikrą bagažinės skyriaus tūrį. Jei kiekvienas keleivis pasiims po du didelius lagaminus, rankinę bagažą bei papildomus paketus (dviračius, įrangą), vieta gali trūkti. Tai ne tik komforto, bet ir saugumo klausimas. Perkrauta transporto priemonė blogiau valdoma, ilgiau stabdo, o padangos gali perkaisti.
Prieš išvykstant reikia aptarti bagažo kiekį. Jei planuojama vežti daug daiktų (pavyzdžiui, persikraustymui ar sporto renginiui), gali tekti išsinuomoti mikroautobusą su priekaba. Tačiau Vokietijoje su priekaba važiuojant mikroautobusu yra savotiškų niuansų – didžiausias leidžiamas greitis gali būti ribojamas (dažniausiai 100 km/h automagistralėje), o priekabos masė negali viršyti tam tikrų ribų. Be to, jei vairuotojas neturi patirties vairuoti su priekaba, tai gali padaryti kelionę lėtesnę. Visada geriau suspėti iš anksto ir, jei reikia, paprašyti didesnės talpos transporto.
6. Kaip pasiruošti keliui atsižvelgiant į metų laiką? Ar yra skirtumai tarp žiemos ir vasaros kelionių?
Vokietijos klimatas nėra toks ekstremalus kaip Skandinavijoje, tačiau jo ypatumus būtina žinoti. Žiemos metu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo mėnesio pabaigos (arba atsižvelgiant į oro sąlygas), Vokietijoje galioja įstatymas, reikalaujantis, kad transporto priemonė būtų paruošta žiemos sąlygoms. Tai reiškia ne tik „žieminės“ padangos (su M+S žymėjimu), bet ir galimybė naudoti sniego grandines. Jei įvykus eismo įvykiui arba užstrigus sniego audroje paaiškėtų, kad neturite tinkamų padangų, ne tik gausite baudą, bet ir, jei dėl to kiltų rizika, draudimas neatsakytų.
Vasaros problema dažniausiai yra karščio bangos ir oro kondicionieriaus veikimas. Vokiečių automagistralėmis važiuojant dideliu greičiu, kaitantis asfaltas kartais sukelia vadinamuosius „mirages“ efektus, kurie gali sutrikdyti vairuotojus. Taip pat vasarą dažnai vyksta remonto darbai, todėl nukrypimai iš maršruto yra dažnesni. Nepriklausomai nuo sezono, visada reikia turėti automobilio apšvietimo priemones (liemenes, švyturėlius), jei tektų išlipti iš automobilio automagistralėje.
7. Ką daryti, jei įvyksta techninė gedimas ar eismo įvykis Vokietijoje?
Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau būti pasiruošusiam – tai mūsų darbas. Jei mikroautobusas sugenda Vokietijoje, veiksmai turi būti greiti ir tikslūs. Pirmiausia, reikia užtikrinti saugumą: įjungti averijos signalus, užsidėti šviesos atspindėtojus (liemenes) ir statyti averijos ženklą už 100–150 metrų (automagistralėje – už 150 m). Jei įvykis įvyko automagistralėje, visi keleiviai privalo palikti transporto priemonę ir užlipti už apsauginio atitvaro.
Tada skambinama pagalbos tarnybai. Profesionalios transporto kompanijos turi draudimą, kuris apima techninę pagalbą užsienyje (Kasko su pagalba užsienyje). Svarbiausia – niekada nepabandyti taisyti sunkios technikos pačiam automagistralės pakraštyje, jei neturite tam įgūdžių ir saugos priemonių. Jei įvykia eismo įvykis su kitu dalyviu, būtina užpildyti Europinį eismo įvykio pranešimą („Europrotokolas“), nors Vokietijoje policija dažnai atvyksta į vienetą net ir nedideliems įvykiams, kad užfiksuotų aplinkybes.
8. Kaip susitvarkyti su mokėjimais kelyje (degalai, mokesčiai, maitinimas)?
Vokietija nėra labai brangi šalis degalams atsižvelgiant į vidutinius Europos standartus, tačiau kainos svyruoja. Mikroautobusams (iki 3,5 t, o kartais ir iki 7,5 t, priklausomai nuo specifikos) Vokietijoje nereikia mokėti kelių mokesčio (vignette), priešingai nei Prancūzijoje ar Austrijoje. Tačiau kai kurie tuneliai ar tiltai gali būti mokami (pvz., Herrenalber tunelis netoli Badeno-Badeno), todėl verta turėti grynųjų pinigų arba kortelę, kurią priima mokėjimo terminalai.
Mokėjimai degalinėse dažniausiai priimami kortelėmis, tačiau mažesnėse stotelėse gali tekti mokėti grynais. Restoranuose ir parduotuvėse kortelės standartas. Verta paminėti, kad Vokietijoje dar sutinkami vietiniai „EC Card“ mokėjimo būdai, tačiau tarptautinės kreditinės kortelės (Visa, Mastercard) priimamos visur. Jei kelionė organizuojama kaip „viskas įskaičiuota“, tuomet visus išlaidas padengia užsakovas, tačiau asmeninėms išlaidoms rekomenduoju turėti keletą dešimčių eurų grynųjų mažomis monetomis (pvz., tualetams, kuriems kai kur reikia mokėti 50 ar 70 centų).
9. Kokius patogumus galima tikėtis moderniame kelionės mikriuke?
Senos kartos „Volkswagen Caravelle“ ar „Mercedes Vito“, kuriuos mes atsimename iš 2000-ųjų, jau seniai paseno. Šiuolaikiniai kelionėms skirti mikroautobusai yra tikri biurai arba svetingos salės ant ratų. Standartas, kurį aš laikau minimaliu profesionaliai kelionei, yra: ergonomiški, sukuriantys nugarą sėdynės (su rankų atlošais), individualių ventiliacijos angų („Nozzles“) sistema, galimybė paslėpti stalo lentynėlę.
Be to, būtinas efektyvus oro kondicionierius (ne tik vėdinimas, bet ir šaldymas vasarą). Daugelis klientų dabar klauso apie Wi-Fi prieigą ir elektros lizdus (USB ar 230V) kiekvienai sėdynei – tai jau ne prabanga, o būtinybė, kad verslo klientai galėtų dirbti kelyje. Taip pat svarbi garso izoliacija – ilgose kelionėse triukšmas iškeliauja, todėl gerai izoliuotas salonas leidžia ramiai kalbėtis arba užmigti. Kai kuriuose modeliuose yra galimybė pakelti grindį („Low entry“), kas labai palengvina įlipimą senyviems žmonėms arba tų, kurie turi daug bagažo.
10. Kaip užtikrinti saugumą ir komfortą keleiviams, jei kelionė trunka ilgiau kaip 8 valandas?
Ilgos kelionės išbando ne tik vairuotoją, bet ir keleivius. Norint užtikrinti aukštą komforto lygį, reikia ne tik gerą automobilį, bet ir „minkštą“ vadybą. Pirmiausia, vairuotojo stilius.