Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Optimalus maršrutas keleivių transportui į Vokietiją ir atgal: Eksperto Vadovas

Vežame kiekvieną dieną

Optimalus maršrutas keleivių transportui į Vokietiją ir atgal: Eksperto Vadovas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Optimalus maršrutas keleivių transportui į Vokietiją ir atgal: Eksperto Vadovas  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Optimalus maršrutas keleivių transportui į Vokietiją ir atgal: Eksperto Vadovas nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Optimalus maršrutas keleivių transportui į Vokietiją ir atgal: Eksperto Vadovas, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Optimalus maršrutas keleivių transportui į Vokietiją ir atgal: Eksperto Vadovas, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Optimalus maršrutas keleivių transportui į Vokietiją ir atgal: Eksperto Vadovas

    Įvadas

    Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle suvokiau vieną pagrindinę tiesą: žemėlapis ir realus kelias – dažnai dvi skirtingos istorijos. Ypač kalbant apie maršrutus tarp Lietuvos ir Vokietijos. Tai vienas intensyviausių kelių mūsų regione, jungiantis ne tik dvi šalis, bet ir skirtingas kultūras, kelių infrastruktūras bei vairavimo tradicijas. Daugeliui klientų, kurie užsisako keleivių pervežimą arba planuoja savo kelionę, Vokietija atrodo kaip artimas ir logiškas taškas – tiesiai per Lenkiją. Tačiau kas nutinka tarp Vilniaus ir Berlyno, priklauso ne tik nuo atstumo kilometrais.

    Kai kalbame apie optimalų maršrutą, mes neįsivaizduojame tiesiausios linijos žemėlapyje. Optimumas šiuo atveju yra sudėtingas derinys: laiko taupymas, kuro sąnaudos, vairuotojo ir keleivių saugumas bei patogumas. Per dvi dešimtys metų mačiau, kaip pasikeitė kelių kokybė, atsirado nauji apkrovos taškai, o seni, įprasti keliai tapo nebeefektyvūs dėl didelio eismo intensyvumo. Šiame straipsnyje pasidalysiu ne teoriniais žiniomis iš vadovėlių, o praktine patirtimi, padėsiančia suprasti, kaip suorganizuoti sklandų pervežimą į Vokietiją ir atgal.

    Kadangi Vokietija yra strateginis partneris ir viena pagrindinių krypčių mūsų pervežimų geografijoje, kiekvienas kilometras turi būti suplanuotas atsargiai. Mes ne tiesiog vairuojame – mes valdome laiką ir emocijas. Keleivis, sėdintis užpakalinėje sėdynėje, neturi jausti nervingumo dėl staigių stabdymų ar neaiškių pasukimų. Todėl šiame vadove aptarsime ne tik pačią trasą, bet ir smulkmenas, kurios nulemia sėkmę.


    DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

    1. Koks yra pagrindinis ir patikimiausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją?

    Nors egzistuoja kelių variacijų, profesionaliai veikiantiems pervežėjams „aukso standartas“ yra trasas, vedančiai per „Via Baltica“ (A1) ir toliau per Lenkijos autostradų tinklą. Pradedame nuo Vilniaus (arba Kauno) važiuodami A1 magistrale link Kauno ir Marijampolės, tiesiaisiais keliais pasiekiantys Lenkijos sieną ties Kalvarija ar Lazdynais.

    Ties Lenkija situacija pasidaro įdomesnė. Ilgą laiką buvome įpratę važiuoti per Varšuvą, tačiau šiuo metu, atsižvelgiant į eismo intensyvumą Lenkijos sostinėje, dažnai renkamės maršrutą, kuris apeina didžiuosius miestus iš rytų arba pietų. Populiariausias ir efektyviausias kelias yra toliau per Suvalkus, Lomžą, važiuojant S8 greitkeliu, o vėliau įsijungiant į A2 autostradą. Nors A2 kerta Varšuvą, šiuo metu ji yra geriausiai išasfaltuotas ir greičiausias kelias, jeigu sugebame išvengti pikinio valandų eismo.

    Toliau maršrutas veda per Poznanę į Vokietijos sieną (Słubice-Frankfurt (Oder)). Įveikus sieną, tiesiai pasiekiamame Berlyno žiedą (Berliner Ring), o toliau maršrutas skirstosi priklausomai nuo galutinio tikslo – Munzenas, Hamburgas arba Diuseldorfas. Šis maršrutas laikomas optimaliausiu dėl geriausios dangos būklės ir didžiausio degalinių bei poilsio zonų pasirinkimo.

    2. Ar verta rinktis alternatyvų maršrutą per Plocką ar Lodzę, kad išvengti Varšuvos?

    Tai klausimas, su kuriuo susiduriame dažnai, ypač planuodami reisus šaltuoju metų laiku arba, kai žinome apie didelius eismo įvykius A2 autostradoje. Alternatyvinis maršrutas per Lietuvos (A5) link Lazdijų, toliau per Augustavas, tada per Lomžą ir įsijungiant į S8 link Varšuvos, yra geras variantas, tačiau čia reikia subtilumo.

    Jei siekiame visiškai apeiti Varšuvą, galima važiuoti S8 greitkeliu, kuris eina šiek tiek piečiau, arba rinktis kelią per Lodzę (S8/A2 jungtys). Tačiau mano patirtis rodo, kad, nors Varšuvos apvažiavimas (S2 požeminė dalis) yra brangus dėl mokesčių, jis sutaupo daug laiko. Alternatyvūs keliai per mažesnius miestus dažnai turi daug „greitėjimo“ kamerų, siaurų ruožų per gyvenvietes ir sunkvežimių eismo ribojimų.

    Esant dideliam eismui A2, maršrutas per S8 (apie Varšuvą iš pietų) gali būti gelbėjimo ratas, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad S8 vietomis turi šviesoforinių sankryžų, kas sulėtina judėjimą. Optimalus pasirinkimas priklauso nuo paros laiko – vėlų vakarą arba ankstyvą rytą geriau rinktis A2, o dienos metu, kai Varšuvoje susiformuoja spūstys, verta pagalvoti apie S8 apvažiavimą.

    3. Kiek laiko realiai trunka kelionė viena kryptimi?

    Teoriškai, navigacijos sistemos rodo apie 11–12 valandų nuo Vilniaus iki Berlyno. Tačiau mano 20 metų patirtis sako, kad reikia planuoti mažiausiai 14–15 valandų, jei kalbame apie saugų ir komfortišką keleivių pervežimą. Kodėl toks skirtumas?

    Pirma, mums neįmanoma važiuoti 130 km/h visą kelionę. Lenkijoje, net ir autostradose, yra daug vietų, kur greitis ribojamas 110 km/h ar net 100 km/h, o dirbantys šviesoforai ar remonto darbai gali visiškai sustabdyti eismą. Antra, būtina poilsio pausės. Profesionalus vairuotojas privalo daryti pertraukas kas 4,5 valandos, o keleiviai taip pat norės išlipti, pailsėti, pakeliauti kojas.

    Be to, sienos kirtimo procedūros, nors ir Šengeno erdvėje, gali užtrukti, jei atsitinka atsitiktinių patikrų. Taip pat reikia numatyti laiką degalų papildymui. Jei maršrutas eina pro didžiuosius Lenkijos miestus, piko valandomis (7:00–9:00 ir 16:00–19:00) galima prarasti po 1–2 valandas vien dėl spūsčių. Todėl, sakant klientams „vyksime apie 12 valandų“, aš visada palieku sau laiko rezervą, kad nereikėtų veržti paskutinėmis valandomis, kas padidina nepatogumą ir riziką.

    4. Kokius mokesčius reikia numatyti plenkant per Lenkiją ir Vokietiją?

    Tai vienas svarbiausių klausimų, kai apskaičiuojame kelionės kainą arba numatome išlaidas savo kelionei. Vokietijoje keleiviniai automobiliai (ne sunkvežimiai) dažniausiai gali važiuoti nemokamai, jeigu svoris neviršija 3,5 tonos (arba 7,5 tonos priklausomai nuo specifinių taisyklių, tačiau dauguma keleivinių mikroautobusų yra lengvieji). Tačiau reikia atidžiai sekti naujoves, nes Vokietija nuolat svarsto automobilių mokesčių (Pkw-Maut) įvedimą.

    Lenkija yra kita istorija. Čia veikia elektroninės mokesčių rinkimo sistemos (viaTOLL). Nors dauguma lengvųjų automobilių mokėti neturi, jei naudojame keleivinį mikroautobusą, kurio svoris viršija 3,5 tonos, būtina turėti specialų įrenginį (viaBOX) arba registruoti maršrutą internetu. Jei svorio riba viršijama, mokesčiai gali būti nemaži – priklauso nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės kategorijos.

    Be to, reikia atsiminti apie vokišką „vignette“ (Umweltplakette) – ekologinę ženką, kuri būtina daugumai miestų centrų (pvz., Berlynas, Miunchenas). Jei maršrutas eina per „žaliąją zoną“, be šios lipduko gauti baudą. Jos kaina simbolinė, bet problema ta, kad ją įsigyti reikia iš anksto (degalinėse arba internetu), nes vietinių parduotuvių centre beveik nebėra.

    5. Kaip elgtis su degalų kainomis – kur geriau užpildyti?

    Degalų kainų skirtumas tarp šalių gali padaryti įtaką biudžetui, ypač kai važiuojama dideliu, ne visai ekonomišku mikroautobusu. Paprastai degalai brangiausi Lietuvoje, mažiau brangūs Lenkijoje, ir pigiausi Vokietijoje (ypač didelėse degalinių grandinėse toli nuo autostradų).

    Visgi mano patarimas nėra važiuoti tuščiu baku iš Lietuvos, tikėdamiesi užpildyti pigiau Vokietijoje. Atstumas yra didelis, o Lenkijoje, nors degalai ir brangesni už Vokietijos, jų kokybė didelėse degalinėse (Orlen, Shell, BP) yra aukšta. Rekomenduoju užpildyti baką prieš pat sieną Lietuvoje (jei ten taikomos nuolaidos) arba tiesiai ją kirtus Lenkijoje, kur dažnai kainos truputį mažesnės nei prieš sieną.

    Vokietijoje geriausia užpildyti toliau nuo sankryžų ant autostradų (Rasthof). Degalinės, esančios pačioje sankryžoje (Autohof), dažnai turi mažesnes kainas nei tiesiogiai ant autostrados esančios stotelės. Taip pat verta naudotis degalinių lojalumo programomis, jei dažnai važiuojame į Vokietiją – tai per metus sutaupo nemažai pinigų.

    6. Kokio tipo poilsio zonos yra geriausios šiame maršrute?

    Keleivių pervežime poilsio kokybė nulemia kelionės įvaizdį. Lietuvoje ir Lenkijoje situacija skiriasi. Lenkijos autostradų poilsio zonos (MOP) pastaraisiais metais patobulėjo. Didesnėse stotelėse (prie A2 ir A8) rasite ne tik tualetus ir greitą maistą, bet ir gerai įrengtas erdves vaikams, picerijas, netgi pirtis.

    Aš visada siūlau stoti „MarcPol“ ar „Piotr i Paweł“ tipo degalinėse, kurios dažnai yra šiek tiek toliau nuo pačios autostrados, bet siūlo šviežią maistą ir ramesnę aplinką. Vokietijoje standartas yra dar aukštesnis. „Rasthof“ ir „Autohof“ kompleksai dažnai turi restoranus su meniu, ne tik užkandžiais. Jeigu kelionė trunka ilgiau nei 12 valandų, verta suplanuoti vieną ilgesnį sustojymą Vokietijoje, kur keleiviai galėtų properly pavalgyti karštą patiekalą, o ne tik sučiupti sumuštinį.

    Svarbu ir tai, kad Vokietijoje daugelis poilsio zonų yra labai švarios ir saugios, kas leidžia atsipalaiduoti keleiviams, ypač važiuojantiems naktį. Naktiniai sustojimai planuojami tik gerai apšviestose ir aptarnaujamose vietose, vengiant mažų, atokiuų aikštelelių priešmiesčiuose.

    7. Kaip susidoroti su vairavimo kultūros skirtumais Lenkijoje ir Vokietijoje?

    Tai viena svarbiausių savybių, kurią turi profesionalus vairuotojas. Lenkijoje vairavimo kultūra pastaraisiais metais pagerėjo, tačiau ji vis dar yra agresyvesnė nei Lietuvoje ar Vokietijoje. Lenkijos keliai (ypač vietiniai) gali būti neprognozuojami – galite rasti traktorių greitkelyje ar vairuotojus, važiuojančius netiksliai greičio juostose. Čia reikia ypatingo dėmesio ir „defenzyvaus“ (ginančio) vairavimo.

    Įveikus sieną ir patekus į Vokietiją, atmosferos pasikeičia. Vokiečiai yra disciplinuoti, tačiau jų greitis autostradose (Autobahn) gali būti gąsdinantis. Nors dauguma ruožų turi greičio ribojimą (130 km/h rekomenduojamas, bet daug kur ribojamas 120 ar 100 km/h), yra vietų, kur greičio nėra. Čia didžiulę reikšmę turi dešinės juostos disciplina – niekada nevažiuoti dešiniaisiais, jei laisva. Jei įsijungsiate į kairę juostą ir ten važiuosite per lėtai, greitai už jus užliks „vokiškas ratas“ ir gausite šviesų signalą.

    Mano patirtis rodo, kad geriausia strategija yra laikytis greičio, leidžiamo elektroninėms lentoms, ir niekada nevaržyti eismo. Vokietijoje labai griežtai stebima automobilių techninė būklė – nuo padangų (žiemos padangos privalomos nuo spalio) iki techninių prietaisų.

    8. Ar yra sezoninių ypatumų, kuriuos būtina žinoti?

    Žinoma, labai svarbu. Žiemą maršrutas per Lenkiją gali tapti iššūkiu. Nors keliai valomi gerai, staigus sniego audros gali sukelti spūstis, ypač ties S8 ar A2 sankryžomis. Rekomenduoju visada turėti šiukšliadėžę, žibintus ir vandens butelius automobilyje.

    Vasara yra kita ekstremalumo pusė. Ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai vokiečiai ir lenkai vyksta atostogauoti, eismas ant A2 ir A10 (Berlyno žiedas) gali būti itin tankus. Būtent tuo metu alternatyvūs keliai tampa aktualesni. Taip pat reikia atsižvelgti į statybas – Lenkijoje statybų sezonas trunka beveik visus metus, o darbų intensyvumas vasarą didžiausias.

    Taip pat reikia atminti apie ilgasias savaitgalius ir šventes (pvz., Velykos, Kalėdos, Vokietijos Vieningumo diena). Tuo metu sunkvežimių eismas gali būti ribojamas (Vokietijoje ir Lenkijoje), kas mums, keleiviniams pervežėjams, suteikia pranašumą, tačiau reikia būti atsargiems, nes keliais gali daugiau važiuoti lengvieji automobiliai, kurie vairuoja mažiau disciplinuotai nei profesionalūs vairuotojai.

    9. Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas ir keleiviai?

    Nors šiuo metu sienų kontrolės tarp ES šalių (Lietuva-Lenkija-Vokietija) praktiškai nėra, dokumentų turėjimas yra privalomas ir griežtai tikrinamas atsitiktinėse patikrose arba įvykus nesusipratimui. Vairuotojas privalo turėti galiojančius vairuotojo pažymėjimus (įskaitant „95“ kodą, jei reikia), transporto priemonės registracijos sertifikatą ( TECHNINĘ PASSIJ ), draudimo „Žaliąją kortą“ (nors ES viduje ji nebūtina, bet turi turėti tarptautinę draudimo polisę).

    Taip pat būtina turėti tachografo kortelę (jei transporto priemonė to reikalauja) ir paskutinių išsiųstų duomenų ataskaitas. Įmonės turi turėti Europos bendrijos draudimo bendrovės išduodamą civilinės atsakomybės draudimo polisą.

    Keleiviai turi turėti asmeninius dokumentus (pasus arba asmens tapatybės korteles). Nors tai yra vidinės ES zonos, policija turi teisę patikrinti asmens tapatybę. Jeigu kelionėje dalyvauja vaikai, keliaujantys su vienu iš tėvų, būtina turėti raštišką sutikimą iš kito tėvo (nors dažnai tikrinimas retas, bet teisinės nuomonės gali skirtis, o Vokietijoja tai taikoma griežčiau).

    10. Kaip planuoti grįžtamąjį maršrutą – ar jis skiriasi nuo kelionės į Vokietiją?

    Grįžtamojo maršruto planavimas dažnai yra klaidingai ignoruojamas, manytant, kad važiuosiu taip pat, kaip atvažiavau. Tačiau eismo intensyvumas gali būti visiškai kitoks.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.