Optimalus maršrutas keleivių kelionėms į Vokietiją greitai: Eksperto vadovas

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių ir lankomiausių kryptų ne tik verslo, bet ir turizmo srityje. Kasmet tūkstančiai lietuvių keliauja į šią šalį – vieni vyksta pirkti naudotų automobilių, kiti lankyti giminaičių, trečiai ieško darbo ar tiesiog nori pamatyti Berlyno ar Miuncheno architektūrą. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų ir per tą laiką nemažai keliavęs bei planavęs maršrutus. Galiu pasakyti viena: nors atstumas tarp Vilniaus ir, tarkime, Berlyno atrodo įveikiamas per vieną dieną, sėkminga ir greita kelionė priklauso ne nuo to, kaip giliai spaudiate dujų pedalą, o nuo kruopštaus logistinio plano.

Dauguma keliautojų klaidingai mano, kad greičiausia kelionė – tai tiesiog trumpiausias atstumas žemėlapyje. Tačiau praktika rodo kitą. Optimalus maršrutas yra kompleksinis sprendimas, į kurį įeina kelių kokybė, galimos spūstys, kainos (kuras ir mokesčiai), bei žmogaus fizinės galimybės. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ne tiesiog geografiniais taškais, o pateiksiu jums pilną sistemą, kaip pasiekti Vokietiją efektyviai, saugiai ir, svarbiausia, greitai. Mes aptarsime techninius maršruto niuansus, dokumentus, kurių reikia turėti, ir smulkmenas, kurios dažnai sukelia nereikalingas delsas. Kelionė prasideda ne tada, kai užvedate variklį, o tada, kai atidaryte žemėlapį.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra techniškai greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją automobiliu?

Techniškai greičiausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas veda per Lenkiją, naudojant „Via Baltica“ kelią ir toliau jungiantis su Vokietijos automagistralių tinklu. Pradedant nuo Vilniaus, judate link Kauno, toliau per Marijampolę ir Kybartus pasiekiate Lenkijos sieną. Po to sekantis etapas – važiavimas per Suvalkus, Lomžą iki Varšuvos. Varšuvoje labai svarbu tinkamai pasirinkti apvažiavimą (dažniausiai S2 ir S8 kelias), kad išvengtumėte miesto centre vykstančių spūsčių.

Iš Varšuvos kryptis nukreipiama į Lodzę, Vroclavą (Wrocław) ir toliau link Bautzeno arba Berlyno, priklausomai nuo tikslo Vokietijoje. Šis maršrutas yra apie 1000–1100 km, priklausomai nuu galutinio tikslo (Berlynas arba Miunchenas). Nors kelių kokybė Lenkijoje per pastaruosius metus gerokai pagerėjo (ypač automagistralės A2 ir A8), vis dar būtina atsižvelgti į remonto darbus. Jei jūsų tikslas yra pietinė Vokietija (Miunchenas, Niurnbergas), po Vroclavo verta sukti pro Prahą (Čekija), jei ten nėra didelių spūsčių, tačiau dažniausiai greičiau būna važiuoti per Vokietijos rytinę dalį (Dresdeną) ir toliau pietų kryptimi, nes Čekijos keliai, nors gražūs, dažnai būna apkrauti sunkvežimiais.

2. Ar verta rinktis alternatyvų maršrutą per Latviją ir Estiją, kad vėliau pervažiuoti per Švediją?

Tai klasikinis klausimas, kurį dažnai girdiu iš klientų, bijančių Lenkijos kelių ar kelių policijos. Atsakymas paprastas: jei jūsų tikslas – greitis, šis maršrtas nėra optimalus. Važiavimas per Latviją, Estiją, keltas į Švediją ir vėl keltas į Vokietiją (pvz., per Kylį arba Travemiundę) užtruks daugiau nei dvi paras, atsižvelgiant į keltų grafiką. Be to, šis maršrutas kainuos kur kas brangiau dėl keltų bilietų ir brangesnio kuro Švedijoje.

Lenkijos maršrutas yra tiesiausias ir, jei planuojate atidžiai, leidžia pasiekti Berlyną arba net Miuncheną per 10–12 valandų (su poilsio pertraukomis). Vienintelis atvejis, kai verta svarstyti keltą, yra tada, kai reikia pervežti keleivius, kurie negali ilgai sėdėti automobilyje, arba jei kelionės tikslas yra šiaurės Vokietija (Hamburgas, Liubekas), tuomet keltas iš Klaipėdos į Kylį gali būti geras pasirinkimas poilsiui derinti su kelione, bet ne greičiai.

3. Kokius mokesčius reikia mokėti kelyje (vinjetės, mokesčiai už važiavimą)?

Svarbu suprasti mokesčių struktūrą, kad nebūtumėte staigiai nustebinti prie užtvarų. Lietuva ir Latvija: Vinietių nėra, važiavimas nemokamas. Lenkija: Keliai daugiausia nemokami, tačiau automagistralės (A2, A8) yra mokamos. Mokesčiai renkami tiesioginiais mokėjimais prie užtvarų (bratokų). Rekomenduoju turėti su savimi banko korteles arba grynųjų eurų, nors daugiau vietų priima korteles. A2 kelias (Varšuva–Poznanė–Slenskas) yra pagrindinis greito kelio arterija, todėl čia teks sumokėti keletą kartų, bet šie mokesčiai nėra dideli (palyginti su Vakarų Europos standartais). Vokietija: Keleiviniams automobiliams važiavimas automagistralėmis (Autobahn) visiškai nemokamas. Nereikia įsigyti jokių vinietių. Tai vienas didžiausių privalumų. Tačiau verta prisiminti, kad kai kurie tiltai ar tuneliai gali būti mokami (pvz., keliaujant link Elbės tilto Hamburge arba tam tikrose atšakose), tačiau pagrindinis koridorius į Berlyną ar Miuncheną yra nemokamas.

4. Kaip elgtis su Lenkijos „užtavais“ (bratokais) ir kelių policija?

Esu matęs daugybę situacijų, kai vairuotojai išsisuka ne iš baimės, o dėl nežinojimo. Lenkijoje mokamose automagistralėse mokesčiai renkami tiesiogiai prie užtvarų. Pasiruoškite iš anksto: atsiskaitomas bilietas gaunamas įvažiuojant, o mokama išvažiuojant. Jei esate bevinietės transporto priemonės vairuotojas (kas nėra jūsų atveju, jei važiuojate keleiviniu automobiliu), sistema kitokia, tačiau keleiviniai automobiliai moka kaip ir lengvieji.

Dėl kelių policijos: Lenkijoje ji gali būti aktyvi, ypač prie miestų ir kaimų riboženklų. Visiškai pakanka laikytis greičio limitų (mieste 50 km/h, už miesto 90 km/h, automagistralėje 140 km/h). Jei nėra greičio matuotojo, lenkijos policija dažnai stebi per didelį atstumą tarp automobilių arba techninę būklę. Mano patarimas: nebandykite „peržengti“ raudonos šviesos sankryžose ir gerbti pėsčiųjų perėjų – tai dažniausios pažeidimų vietos. Jei vis tik sustabdo, ramiai elkitės, pateikite dokumentus. Vengkite kyšininkavimo bandymų, tai gali baigtis kur kas blogiau nei bauda.

5. Kur geriausia sustoti degalams ir pailsėti, kad neprarastumėte laiko?

Planuodamas maršrutą aš visada įtraukiu degalines ne kaip atsitiktinius taškus, o kaip privalomus sustojimus. Degalų kaina Lenkijoje ir Vokietijoje skiriasi. Paprastai degalai brangesni Vokietijoje, todėl, jei kainos jums svarbios, paskutinę kartą užpildykite degalų baką dar Lenkijoje, prieš pat sieną, arba tiesiogiai pervažiavus sieną Vokietijoje (pirmosios degalinės dažnai turi konkurencingas kainas norint pritraukti klientus).

Ką galiausia poilsio aikštelei? Lenkijoje „MOP“ (Miejsce Obsługi Podróżnych) aikštelės prie automagistralių yra geros kokybės, dažnai turi kavinių (pvz., „Piotr i Paweł“, „McDonald's“, „Coffee Heaven“). Jos yra saugios ir apšviestos. Vokietijoje „Rasthof“ aikštelės yra labai aukšto lygio, tačiau gali būti pilnos, ypač savaitgaliais arba atostogų metu. Mano patarimas: nelaukite, kol degalų indikatorius užsidegs (mažiau nei 1/4), ir nelaukite, kai smarkiai pavargsite. Sustokite pirmoje patogioje vietoje. 15 minučių pertrauka ir kava gali grąžinti dėmesingumą, kas iš tikrųjų padaro kelionę greitesnę, nes vengiate pavojingos ir lėtos pavargusios vairavimo.

6. Kaip Vokietijos automagistralių (Autobahn) greičio limitai veikia keleiviams?

Yra mitas, kad Vokietijoje galima važiuoti neribotą greitį visur. Tai netiesa. Nors yra ruožų be ribojimų (dažniausiai tarp miestų, pavyzdžiui, A9 kelias tarp Niurnbergo ir Miuncheno), didžiojoje dalyje automagistralių galimas greitis yra ribojamas 130 km/h (rekomenduojamas) arba net 120 km/h ar 100 km/t (privažiuojant prie miestų, remonto zonose arba sunkiai užstatytose vietose).

Mano dvidešimt metų patirtis sako, kad net jei matote ženklą su nubrodytu greičiu (neribotas), rekomenduoja nevažiuoti greičiau nei 140–150 km/h, jei neturite sportinio automobilio ir didelės vairavimo patirties. Vokietijos eismas labai intensyvus, greiti vairuotojai važiuoja kairiąja juosta, tačiau jie turi gerą refleksą. Jei važiuojate lėtai kairiąja juosta – tai pavojinga ir baudžiama. Taisyklė paprasta: dešinė juosta eismui, kairė – lenkimui. Jei kairėje juostoje jus „vygsta“ iš galo – nedelsdami užsukite į dešinę. Tai ne etiketas, tai saugumas.

7. Kokius dokumentus būtina turėti sauje, kad nepraleistumėte laiko pasienyje ir patikrose?

Nors Lietuva, Lenkija ir Vokietija yra Schengeno zonoje ir vidinės sienos techniškai nėra, dokumentų tikrinimas gali įvykti bet kur, ypač arti sienos. Turėkite patogioje vietoje: 1. Asmeninį tapatybės dokumentą (pasą arba ID kortelę). Vairuotojui būtina ir vairuotojo pažymėjimas. 2. Transporto priemonės registracijos sertifikatą (techninį pasą). Jei automobilis ne jūsų, verta turėti notarišką sutartį arba raštišką savininko sutikimą važiuoti šiuo automobiliu (ypač jei važiuojate ne vienas). 3. Draudimo polisą („Zelena karta“). Nors elektroninės sistemos sujungtos, popierinis liudijimas visada greitai išspręs situaciją įvykus įvykiui. 4. Vokietijos aplinkosaugos spalvotąją ženklo lipduką (Umweltplakette). Tai labai svarbu. Jei planuojate važiuoti į Vokietijos miestų centrus (pvz., Berlyną, Miuncheną, Štutgartą), jums būtinas šis lipdukas ant priekinio stiklo. Jį galima įsigyti degalinėje Vokietijoje (arba internetu iš anksto). Be jo įvairi į miesto centrą gali baigtis 100 eurų bauda. Nors tai ne tiesiogiai paveikia kelionės greitį, tai gali sugadinti dieną atvykus į vietą.

8. Kaip veikia navigacinės sistemos ir ar jas visada galima pasitikėti šiuo maršrutu?

Šiuolaikinės navigacijos (Google Maps, Waze, „TomTom“) yra nepakeičiamos pagalbininkės, tačiau kaip ekspertas aš visuomet pasakiau: naudokite protą. Navigacijos dažnai siūlo trumpesnius maršrutus per vietinius kelius, kad „sutaupytų“ 5 minutes. Lenkijoje ir Rytų Vokietijoje vietiniai keliai gali būti prastos būklės (vengulės, siauri ruožai), o jų greitis bus žymiai mažesnis nei automagistralėje.

Mano rekomendacija: nustatykite navigaciją į režimą „išvengti vietinių kelių“ arba pasirinkite maršrutą, kuris prioritetas duoda automagistralėms. Taip pat verta pasitikrinti eismo informaciją iš anksto. Jei navigacija praneša apie spūstį Varšuvoje, kartais verta apsvarstyti aplinkkelį, nors jis ir gali atrodyti ilgesnis. Waze programėlė gerai veikia Lenkijoje pranešant apie policiją ir spūstis, tačiau ne visada tiksliai įvertina sunkvežimių srautus, kurie gali sulėtinti judėjimą greičiau nei numatyta.

9. Kokia taktika naktinės kelionės atveju? Ar tai tikrai greičiau?

Daugelis mano klientų klausia, ar neverta išvažiuoti naktį, kad išvengtų spūsčių. Atsakymas priklauso nuo jūsų vairavimo įgūdžių. Taip, naktį (ypač nuo 22:00 iki 5:00 val.) eismas Lenkijoje ir Vokietijoje yra gerokai mažesnis. Sunkvežimiai dažnai stovi poilsio aikštelėse, todėl automagistralės tampa laisvesnės. Tai gali leisti nuvažiuoti maršrutą 1–2 valandomis greičiau.

Tačiau yra ir „pavojų“. Naktį mažiau degalinių kai kuriose atkarpose gali būti uždarytos (ypač mažesnės Lenkijoje). Taip pat didelis rizikos faktorius – mieguistumas. Monotoninės automagistralės, naktinis režimas ir pilonas keltas gali sukelti mikromiegą. Jei nesate įpratę vairuoti naktį, geriau praleisti naktį viešbutyje (pavyzdžiui, prie Varšuvos arba Lenkijos-Vokietijos sienos) ir išvažiuoti ryte. Vien avarija dėl užmigimo sustabdys kelionę nevalandomai ilgiau nei bet kokia spūstis. Jei visgi važiuojate naktį, stenkitės kas 2 valandas bent 15 minučių išlipti iš automobilio ir pavargti kojas.

10. Ką daryti, jei įvyklyje (automobilio gedimas ar avarija) užsienio šalyje?

Tai niūrus klausimas, bet būtinas. Esu matęs, kaip žmonės prarandą valandas bandydami išsirinkti numerį pagalbos linijai.