Optimalūs krovinių pristatymo terminai iš Vokietijos: Vadovas verslui ir logistikos supratimui

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonominės širdies dalimi. Kasdien tarp šių dviejų šalių – Lietuvos ir Vokietijos – keliauja tūkstančiai tonų krovinių: nuo žaliavų pramonei iki baigtinių vartotojų prekių, kurios ryte gali būti ant lentynų Vilniaus parduotuvėse. Dirbdamas logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, esu matęs, kaip ši rinka keitėsi, kaip augo greičiai ir kaip, nepaisant technologijų progreso, žmogiškasis faktorius ir geografiniai niuansai vis dar lemia sėkmę.

Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos išgirdu iš savo klientų, yra „Kada krovinius tikėtis?“. Atrodo paprasta, tačiau atsakymas nėra tik skaičius. Jis yra kompleksinis įvykis, priklausantis nuo begalės veiksnių. Šiame straipsnyje aš neapsiriboju sausais skaičiais. Siekiu paaiškinti, kaip susiformuoja those terminai, ką jie reiškia jūsų verslui ir kaip galite ne tik tikėtis, bet ir valdyti šiuos procesus. Suprasti optimalius pristatymo terminus iš Vokietijos reiškia suprasti pačią logistikos esmę – tai ne tik vairuotojo vairavimo greitis, tai sudėtingas orkestras, kur kiekvienas natas turi skambti laiku.

Kai kalbame apie optimalius terminus, turime omenyje ne tik „kaip įmanoma greičiau“. Optimalumas – tai balansas tarp greičio, kainos ir saugumo. Per daug skubinti reiškia rizikuoti avarijomis ar pažeidimais, o per lėtai – prarasti klientų pasitikėjimą ir rinkos dalį. Vokietijoje sukurta infrastruktūra leidžia pasiekti itin aukštą efektyvumą, tačiau Lietuvos geografinė padėtis ir specifiniai rinkos ypatumai reikalauja ypatingo dėmesio planuojant tiekimo grandines. Šiame tekste mes panagrinėsime visus aspektus, kurie lemia, kai jūsų krovinys palieka Hamburgo ar Miuncheno sandėlį ir keliauja link Lietuvos.

Įvadas: Kodėl laikas logistikoje – tai pinigai ir pasitikėjimas

Per daugiau kaip 20 metų praktikos esu pastebėjęs vieną nuolatinę tendenciją: klientų lūkesčiai dėl pristatymo greičio nuolat auga. Anksčiau, kai pradėd savo karjerą, savaitės pristatymo terminas iš Vakarų Europos buvo laikomas normu. Šiandien, kai e. prekyba ir „just-in-time“ (tik laiku) gamybos modeliai dominuoja rinkoje, savaitė gali atrodyti amžinybe. Tačiau, būdamas ekspertu, turiu būti ir realistas: fizikos dėsniai negali būti apeiti.

Vokietija pasižymi viena geriausių kelių infrastruktūrų pasaulyje. Autobanai („Autobahn“), nors dažnai asocijuojami su neribotu greičiu, yra tiksliai prižiūrimi ir planuojami. Tačiau būtent šioje šalyje susiduriame su intensyviausia eismą Europoje. Kasdieniniai spūstės ties Štutgartu, Fiurte arba Berlyno aplinkkeliais gali sukelti neplanuotas delsas, kurios tiesiogiai veikia pristatymo terminus.

Taigi, kas yra „optimalus“ terminas? Profesionalioje logistikoje mes skirstome terminus į kelias kategorijas. Yra standartinis terminas, kuris apima įprastus logistinius procesus be jokios priedėlės prie greičio. Yra „express“ arba skubusis pristatymas, kuris dažnai reiškia tiesioginį važiavimą be sustojimų. Ir galiausiai, yra ekonominis terminas, kai krovinys yra konsoliduojamas (kaupiamas) kartu su kitais krovinais, kad būtų užtikrinta mažiausia kaina, bet už tai aukojamas laikas.

Svarbu paminėti, kad Lietuva, esanti Baltijos šalyse, turi savitąjį geografinį „kulną“. Mums tenka kirsti ne tik Vokietiją, bet ir Lenkiją. Lenkijos keliai per pastaruosius metus gerokai pagerėjo, tačiau A2 autostrados dalis arba vietiniai keliai vis dar gali tapti „butelių kakliukais“, ypač švenčių arba atostogų metu. Todėl, kalbėdami apie terminus iš Vokietijos, mes negalime žiūrėti tik į žemėlapį matomą atstumą kilometrais. Turime įvertinti tranzito šalis, muitinės procedūras (nors ir esant ES erdvei, jos egzistuoja) bei paties vairuotojo darbo laiko apribojimus.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis jums ne tik suprasti, kodėl krovinys vėluoja arba atvyksta laiku, bet ir kaip užtikrinti, kad jūsų verslo procesai nebūtų paveikti neišvengiamų iššūkių. Suprasti logistiką – reiškia kontroliuoti savo verslo ateitį.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje dalyje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų, bei išsamius atsakymus, pagrįstus ilgamečia patirtimi. Čia rasite praktinius patarimus, kurie padės jums orientuotis tarptautinių pervežimų pasaulyje.

1. Koks vidutinis krovinių pristatymo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis, arba standartinis, terminas priklauso nuo to, koks tipo pervežimas pasirinktas. Jeigu kalbame apie pilnąją mašinos apkrovą (FTL – Full Truck Load), kai krovinys užima visą sunkvežimį ir važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavęją be papildomų sustojimų, optimalus terminas yra 24–48 valandos. Tai reiškia, kad jei vairuotojas užkrauna krovinį pirmadienį ryte, jis gali būti Lietuvoje jau antradienio vakare arba trečiadienio ryte.

Tačiau jeigu kalbame apie dalinių krovinių pervežimą (LTL – Less Than Truck Load), situacija kitokia. Tokiu atveju krovinys turi būti nugabentas į konsolidacijos sandėlį Vokietijoje, ten surūšiuojamas ir pakrautas į mašiną, kuri važiuoja maršrutu, sustojdamas prie kitų gavėjų. Čia standartinis terminas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Verta paminėti, kad šie terminai yra „darbo dienos“, tai reiškia, jeigu krovinys iškeliauja penktadienį, savaitgalis nebus įskaičiuojamas į šį laiką.

2. Ar vietovė Vokietijoje (pvz., Miunchenas prieš Hamburgą) turi įtakos terminui?

Absoliučiai taip. Vokietija didelė šalis, ir atstumai joje yra reikšmingi. Krovinys, išsiųstas iš vakarinės dalies (pvz., Šiaurės Reinas-Vestfalija, netoli Olandijos sienos), į Lietuvą gali nukeliauti greičiau nei krovinys iš pietinės (Bavarija) arba pietryčių (Saksonija) dalies.

Pavyzdžiui, maršutas iš Miuncheno į Vilnių yra apie 1400 km, tuo tarpu iš Hanoverio – apie 1100 km. Skirtumas gali sudaryti nuo 4 iki 6 valandų grynojo vairavimo laiko. Be to, pietinė Vokietija (Alpių regionas) reiškia, kad vairuotojas gali tekti važiuoti kalnuotomis vietovėmis, kur, esant blogoms oro sąlygoms, greitis gali būti ribojamas. Taip pat, planuodamas maršrutą, vairuotojas turi atsižvelgti į tai, kad Lenkijoje kelsiantis per šalį, pietinis maršutas (pvz., per Vroclavą) gali būti labiau užtaisytas nei šiaurinis (per Gdanską arba Poznanę). Todėl, nustatydami terminą, visada reikia žinoti tikslią vietovę Vokietijoje.

3. Kaip vairuotojo darbo laikas (tachografo duomenys) veikia pristatymo terminus?

Tai vienas svarbiausių ir dažniausiai nepaisomų veiksnių. Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo ir poilsio laiko reglamentai. Vairuotojas negali vairuoti be perstojo. Taisyklės tokios: po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių nepertraukiamą poilsį, o po 10 valandų – iš viso 45 minučių (kurios gali būti padalintos). Po 9 valandų vairavimo (iš viso per dieną) vairuotojas privalo ilgiau ilsėtis – 11 valandų kasdieninio poilsio.

Kas tai reiškia praktiškai? Jeigu atstumas yra apie 1200 km, vairuotojas fiziškai negali įveikti jo per 12–13 valandų. Jam reikės mažiausiai vienos nakvynės kelyje. Dažniausiai vairuotojai nakvoja Lenkijoje arba Vokietijos/Lenkijos pasienyje. Tai automatiniškai prideda vieną dieną (arba mažiausiai 10–11 valandų poilsio) prie bendro termino. Negalima reikalauti nuo vairuotojo pažeisti šių taisyklių, nes tai ne tik nelegalu, bet ir labai pavojinga. Patirtis rodo, kad geriausias planavimas įvertina šią privalomą nakvynę kaip neatsiejamą kelionės dalį.

4. Ar metų laikas ir oro sąlygos gali stipriai paveikti pristatymą?

Taip, ir tai ne tik apie sniegą. Žiemos sezonas, t.y. nuo lapkričio iki kovo, Vokietijoje ir Lenkijoje gali sukelti nemažai problemų. Netgi nedidelys sniegas, su kuriuo Lietuvoje susidorojame per valandą, Vokietijoje gali sukelti didžiulių spūsčių autobanuose, nes ten ne visada taip greitai išbarstomi keliai. Avarijų rizika šaltuoju metu didėja, o viena avarija autobane gali užblokuoti eismą valandomis.

Tačiau vasara taip pat turi savo niuansų. Vasarą Vokietijoje ir Austrijoje dažnai vyksta keliais remonto darbai. Autobanų ruožai gali būti susiaurinti iki vienos juostos, kas sukuria didžiulius „kamuolius“. Be to, vasarą yra didesnė rizika perkaitinti padangas, kas gali priversti vairuotoją stabdyti. Taip pat, reikia atsižvelgti į feodralines šventes Vokietijoje (pvz., Karnavalas pietuose), kai eismas gali būti ypatingai intensyvus. Optimalus planavimas visada įtraukia „rezervinį laiką“ dėl oro sąlygų, ypač rudenį ir žiemą.

5. Kas vyksta, jeigu krovinys nėra paruoštas laiku siuntėjo sandėlyje?

Tai klasikinė problema, vadinama „Loading time delay“. Dažnai klientai mano, kad terminas prasideda tada, kai pasirašoma sutartis, tačiau logistikoje terminas dažniausiai skaičiuojamas nuo to momento, kai vairuotojas atvyksta į siuntėjo sandėlį ir pradeda krauti.

Jei vairuotojas atvyksta į sandėlį, o krovinys dar nėra surinktas, arba sandėlyje nėra kranininko/krautojo, prasideda laukimo laikas. Dauguma sutarčių numato 1–2 valandas nemokamo pakrovimo/iškrovimo laiko („free time“). Jeigu šis laikas viršijamas, vairuotojui gali būti mokamas kompensacija už laukimą, o tai gali padidinti galutinę sąskaitą. Bet svarbiausia – tai sukelia vėlavimą. Jei vairuotojas turėjo važiuoti toliau po 2 valandų, o laukė 5 valandų, jis gali netikti į numatytą poilsio vietą laiku, o tai vėliau lemia dar vieną sustojimą arba vėlavimą prie gavėjo. Mano patarimas: visada suderinkite tikslų „Ready time“ (paruošimo laiką) su siuntėju ir informuokite logistikos partnerį iš anksto.

6. Kokios yra skubaus („Express“) pervežimo galimybės ir kiek tai kainuoja?

Jei jums reikalingas krovinys „vakar“, mes naudojame ekspresinius pervežimus. Tai reiškia, kad mašina parenkama taip, kad ji galėtų važiuoti be nereikalingų sustojimų, o jei reikia, ir su dviem vairuotojais („Team driving“). Du vairuotojai leidžia mašinai judėti be ilgesnių sustojimų poilsio – vienas vairuoja, kitas ilsisi.

Tokiu atveju atstumas iš Vokietijos gali būti įveiktas per 18–20 valandų. Tačiau ši paslauga kainuoja 2–3 kartus brangiau nei standartinis pervežimas. Ją taip pat riboja fizinės galimybės – pavyzdžiui, jei krovinys turi būti paruoštas tik sekančią dieną, net su dviem vairuotojais jūs negalite sušokti laiko. Ekspresas – tai ne tik greitis, tai ir specialus planavimas. Jeigu jūsų verslui kritiškas yra kiekvienas valanda, ši investicija pasiteisina, tačiau ji turi būti planuojama kaip paskutinis priemonės arba specifiniems, labai brangiems kroviniams.

7. Ar muitinės procedūros daro įtaką, kai krovinys keliauja iš Vokietijos (ES šalies) į Lietuvą (ES šalį)?

Teoriškai, abi šalys yra Europos Sąjungos narės, todėl nėra tarptautinės muitinės kontrolės sienoje, kaip buvo anksčiau. Tačiau praktikoje yra svarbių niuansų. Pirmiausia, tai susiję su ** muitinės saugumo procedūromis**. Kroviniai, keliaujantys tarp ES šalių, taip pat gali būti patikrinami, ypač jei keliauja iš trečiųjų šalių ir tiesiog tranzituoja Vokietiją, arba jei yra įtarimų dėl prekių kilmės (akcizų prekės, tabakas, alkoholis).

Be to, jei įmonės nėra akredituotos AEI (Aplinkosauginės priežiūros ir inspekcijos) arba turi kitų specialių reikalavimų, gali būti reikalingi papildomi dokumentai. Visgi, lyginant su pervežimais iš ne ES šalių (pvz., iš Kinijos per Vokietiją), procedūros yra daug paprastesnės. Dažniausiai vienintelis „sustojimas“ yra fizinis pasienio ženklas, bet be dokumentų patikros. Tačiau visada būtina, kad prekių sandėliavimo apskaitos dokumentai (važtaraščiai, prekių sąrašai) būtų užpildyti be klaidų, nes netikslumai gali sukelti neplanuotus patikrinimus.

8. Kaip krovinio tipas (pavojingi, šaldomi, permatai) veikia terminą?

Standartinis krovinių pervežimas („Dry cargo“) yra paprasčiausias ir greičiausias. Tačiau jeigu kalbame apie šaldomus krovinius („Reefers“), situacija pasidaro sudėtingesnė. Šaldymo mašinos (refeineriai) reikalauja nuolatinio priežiūros. Prieš pakrovimą turi būti atlikta „pre-cooling“ (išankstinis atvėsinimas) procedūra, kuri gali užtrukti keletą valandų. Taip pat vairuotojas turi dažniau tikrinti temperatūrą ir užtikrinti, kad mašinos agregatas veikia tinkamai. Kartais tai gali šiek tiek sulėtinti važiavimą (mažesnis greitis dėl kuro taupymo arba techninių apribojimų).

Pavojingi krovinių pervežimai (ADR) turi griežtai apibrėžtus maršrutus. Jie negali važiuoti pro tunelius, kai kuriuos miestus arba arti vandens telkinių be specialių leidimų. Tai gali priversti vairuotoją rinkti ilgesnį kelią, kas tiesiogiai prailgina pristatymo terminą. Permatų krovinių pervežimas reikalauja ypatingo saugumo ir užtikrinimo, kad krovinys nebus pažeistas, todėl kartais gali būti naudojamos mažesnės mašinos dėl greitesnio iškrovimo. Visada reikia tiksliai nurodyti krovinio tipą, nes tai lemia ne tik kainą, bet ir laiką.

9. Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda arba patiria avariją?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriama retai, bet jį reikia numatyti. Esu matęs, kaip techninė gedulo situacija gali sustabdyti tiekimo grandinę. Jei vairuotojo sunkvežimis sugenda Lenkijos viduryje, jo reikalaujamas remontas gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo gedalo sunkumo.

Ką mes darome šiuo atveju? Profesionali logistikos kompanija turi „Plan B“. Tai gali būti krovinio perkėlimas į kitą mašiną („transshipment“). Tai reiškia, kad mes randame artimiausią laisvą sunkvežimį, atvažiuojame prie sugedusios mašinos, perkrauname krovinius ir važiuojame toliau. Ši procedūra brangi ir užtrunka laiko (pridėti 12–24 valandas), tačiau ji leidžia išgelbėti situaciją. Jei jūsų krovinys yra labai svarbus, verta pasidomėti, ar jūsų logistikos partneris turi tokią „transshipment“ paslaugą savo protokoluose.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti optimalų pristatymo terminą?

Dauguma klientų mano, kad visa atsakomybė gulėta ant pervežėjo pečių. Tačiau mano ilgametė patirtis rodo, kad aktyvus kliento dalyvavimas gali sutrumpinti terminus. Pirmiausia, tikslūs duomenys. Nurodykite ne tik adresą, bet ir kontaktinį asmenį sandėlyje, kuris žino apie atvykstantį krovinį. Antra, dokumentų tvarka. Užtikrinkite, kad visi EXW arba FCA sąlygų reikalaujami dokumentai yra paruošti iš anksto.

Trečia, ir galbūt svarbiausia – derinimas. Jeigu žinote, kad jūsų sandėlyje bus didelė eilės arba vyks inventarizacija dieną, kai planuojamas krovinio atvykimas, praneškite apie tai pervežėjui iš anksto. Mes galime suderinti vairuotojo atvykimo laiką (pvz.,