Optimalus krovinių pervežimo grafikas: kada geriaiausia vykti į Vokietiją ir grįžti

Vokietija yra ir liks viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių keliauja tūkstančiai sunkvežimių, mikroautobusų ir vilkikų, vežančių įvairiausius krovinius – nuo mažmeninės prekybos produkcijos iki sudėtingų pramonės įrengimų. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvi dešimtmetis, galiu pasakyti viena: laikas – tai ne tik pinigai, tai ir ramybė. Dauguma klientų, kreipiančiųsi dėl pervežimo, dažniausiai klausia apie kainą, tačiau retai susimąsto apie tai, kaip išvykimo laikas gali paveikti šios kainos galutinę sumą ir, kas dar svarbiau, kroviniio pristatymo terminą.

Logistika – tai ne tiesiog vairavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas orkestras, kuriam reikalingas tikslumas. Vokietija yra pagrindinė Europos ekonominė širdis, o tai reiškia, kad jos keliai yra vieni perkrautiausių žemynje. Netinkamai pasirinkus išvykimo valandą ar savaitės dieną, vairuotojas gali praleisti valandas, o kartais ir dienas stovėdamas spūstyse ar laukdamas sandėliuose. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuoti tokį grafiką, kad krovinių pervežimas būtų ne tik efektyvus, bet ir ekonomiškai naudingas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, padėsiantis suprasti logistikos niuansus ir pasirinkti geriausią laiką kelionei.

1. Kodėl taip svarbu pasirinkti tinkamą išvykimo laiką į Vokietiją?

Pasirinktas išvykimo laikas tiesiogiai įtakoja visą transporto proceso eigą. Vokietijoje egzistuoja griežti darbo laiko apribojimai profesionaliems vairuotojams, o sandėlių darbo grafikai dažnai yra nestandartiniai. Jeivykstate netinkamu metu, rizikuojate, kad vairuotojas atvyks prie sandėlio, kai jis jau uždarytas, arba privers jį brangiai apmokamą poilsio laiką praleisti stovėdamas eilėje.

Be to, Vokietijos autostradose (Autobahn) darbo dienomis ryte ir vakare susidaro didžiuliai spūstys. Planuodamas išvykimą, pavyzdžiui, antradienio vidurnaktį vietoj pirmadienio ryto, mes ne tik sumažiname kuro sąnaudas dėl lygesnio važiavimo režimo, bet ir didiname tikimybę, kad kroviniys bus iškrautas laiku. Tai ypač aktualu, jei kroviniys turi būti pristatytas „just-in-time“ (tik laiku) sistemos principu, ką Vokietijos gamintojai dažnai reikalauja.

2. Kurios savaitės dienos yra geriausios išvykti iš Lietuvos?

Remiantis mano daugiamete patirtimi, optimaliausios išvykimo dienos yra antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis. Kodėl? Pirmadieniais visame logistikos pasaulyje vyksta „pribuvimas“ – po savaitgalio susikaupę užsakymai, sandėliai dirba didžiuliu tempu, o orentacijos skambučiai ir problemos dėl pavėluusių pristatymų iš ankstesnės savaitės sukuria chaosą. Išvykus pirmadienį, vairuotojas dažnai užkliūva į rytines spūsties bangas Lenkijoje ar Vokietijos pasienyje.

Penktadienis ir ypač šeštadienis taip pat nėra idealūs. Vokietijoje daugelis sandėlių dirba sutrumpintą darbo laiką penktadieniais (dažnai baigia darbą 13:00 ar 14:00 valandą), o šeštadieniais visiškai nedirba (išskyrus kai kurias mažmeninės prekybos paskirties zonas). Jei atvyksite penktadienio pavakare, vairuotojas gali būti priverstas laukti iki pirmadienio ryto, kas neš ne tik prastovų mokesčius, bet ir papildomą stresą. Antradienis–ketvirtadienis leidžia pasiekti tikslą darbo metu ir išvengti savaitgalių prastovų.

3. Ar verta važiuoti naktį, ir kokiais atvejais tai prasminga?

Naktinis vairavimas yra dviejų ašmenų kalvis. Viena vertus, naktį (ypač nuo 22:00 iki 05:00 valandos) eismo intensyvumas autostradose minimalus, o tai leidžia judėti greičiau ir vartoti mažiau kuro. Jeigu reikia pristatyti kroviniį į „busy“ (užimtą) sandėlį, kuris priima krovininius transporto priemones tik ankstyvą rytą (nuo 6:00 ar 7:00 valandos), naktinis važiavimas yra vienintelis būdas būti laiku.

Kita vertus, reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimus. Jei vairuotojas pradeda darbą ankstyvą rytą ir važiuoja visą dieną, jis negali tęsti kelionės naktį be 9 valandų poilsio (taisyklėse nurodytas kasdieninis poilsis). Planuojant išvykimą naktį, reikia įsitikinti, kad vairuotojas yra pilnai atilsęs. Taip pat reikia prisiminti apie pavojų – naktį padidėja rizika susidurti su laukiniais gyvūnais (ypač Vokietijos miškinguose regionuose) arba susidurti su vairuotojais, pažeidžiančiais poilsio režimą. Tačiau, jei kelionės trukmė viršija 10–12 valandų, naktinis etapas dažnai būtinai reikalingas, kad laikytumėmės grafiko.

4. Kokius apribojimus turi sunkvežimiai Vokietijoje savaitgaliais ir šventėmis?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį turi žinoti kiekvienas eksporto į Vokietiją planuotojas. Vokietijoje galioja griežtas krovinių transporto judėjimo apribojimas (Fahrverbot). Jis draudžia sunkvesniems nei 7,5 tonos transporto priemonėms važiuoti viešaisiais keliais sekmadieniais ir šventinėmis dienomis nuo 00:00 iki 22:00 valandos. Tai reiškia, kad jei jūsų vairuotojas atvyks į Vokietiją šeštadienio vakare ir neiškraus krovininio, jis bus „užrakintas“ iki sekmadienio 22:00 val., praktiškai – iki pirmadienio ryto.

Šios taisyklės taikomos ir tam tikrom šventinėms dienoms (pvz., Velykos, Kalėdos, Velypės). Būtina tiksliai planuoti maršrutą taip, kad iškrovimas būtų atliktas prieš šventę arba kad transporto priemonė galėtų legaliai stovėti (ne kelio akivaizdoje) per draudžiamą laiką. Ypatingai atsargūs reikia būti per Velykas, kurios Lietuvoje ir Vokietijoje gali būti švenčiamos skirtingomis dienomis, kas sukuria papildomą painiavą planuojant grįžimą.

5. Kurios ypač užimtos vietovės Vokietijoje, kurias reikėtų vengti piko valandomis?

Vokietija didelė, bet kelių tinklas turi „gerkles“. Pirmiausia tai Riūro srityje (Ruhrgebiet) – didelis industrialinis regionas (įskaitant Dortmundą, Eseną, Diuseldorfą). Čia eismas tankus beveik visą parą. Taip pat labai problematiška yra Frankfurto prie Maino ir Štutgarto apylinkės dėl didžiulių sankryžų (Autobahnkreuz), kur viena autostrada susikerta su kita.

Munchenas ir jo apylinkės (Bavarija) taip pat gali sukelti nemažai problemų, ypač kai mieste vyksta renginiai (pvz., Oktoberfest) arba žiemos sezonu, kai turistai plūsta į Alpes. Planuodamas išvykimą, aš visada patariu vengti šių regionų pravažiavimo ryto (7:00–9:00) ir vakaro (16:00–18:00) piko valandomis. Jei maršrutas eina per šias vietas, geriau planuoti pertrauką (poilsio laiką) šalia jų, tačiau ne juose, arba pravažiuoti jas naktį.

6. Kaip veikia „Lenkiškas pasienis“ ir ką reikia žinoti apie kelią per Lenkiją?

Nors mes esame Šengeno erdvėje ir fizinės kontrolės nebėra, kelias per Lenkiją (A2 autostrada) vis dar yra vienas iš lėčiausių etapų kelionės į Vokietiją. Lenkijoje eismo intensyvumas taip pat didelis, o kelių kokybė (nors gerėja) vis dar prasilesnė nei Vokietijoje. Ilgi eismai prie Lenkijos mokesčio punktuų (brangiųjų autostradų vartų) gali suvalgyti daug laiko.

Patirtis rodo, kad pravažiavimas per Lenkiją geriausiai sekasi naktį arba anksti ryte (iki 6:00 valandos). Dieną, ypač priešais Varšuvą ar Poznanę, susidaro didžiulės spūstys. Be to, Lenkijoje taip pat galioja savaitgalių apribojimai sunkvežimiams, nors jie gali šiek tiek skirtis nuo Vokietijos (pvz., šventės gali būti kitokios). Visada reikia patikrinti, ar maršrutas per Lenkiją nenukrečia pro miestus, kurie turi sunkvežimių įvažiavimo apribojimus (ekologinės zonos).

7. Kuo skiriasi planavimas išvykimo iš Vokietijos atgal į Lietuvą?

Grįžimas turi savų niuansų. Pagrindinis skirtumas yra tame, kad Vokietijos sandėliai dažnai labai griežtai laikosi iškrovimo terminų. Jei krovinys yra paruoštas (paimtas iš siuntėjo) tik 14:00 valandą, vairuotojas nebegali pradėti kelionės taip, kad naktį pravažiuotų sunkiausias vietas, nes jis turi laikytis poilsio taisyklių.

Be to, grįžtant į Lietuvą, reikia atsižvelgti į tai, kad paskutinis etapas (Lietuvoje) dažnai būna lėtesnis dėl žemesnio kelių standarto arba darbo vietų (paskirties vietų) sandėlių darbo laiko. Jei grįžtate į Lietuvą penktadienį, būtinai įsitikinkite, kad paskirties vieta dirba šeštadienį arba planuokite atvykti anksti penktadienio rytį. Dažnai geriau iš Vokietijos išvykti trečiadienio vakare arba ketvirtadienio rytą, kad saugiai pasiektumėte Lietuvą iki penktadienio pabaigos.

8. Kaip vairuotojo darbo laikas įtakoja pristatymo laiką?

Europos Sąjungos vairuotojų darbo laiko taisyklės (EC 561/2006) yra šventa šventė. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos (po to 45 min. pertrauka), o bendras dienos vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų (gali būti pratęstas iki 10 valandų ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę). Po 6 dienų vairavimo privalomas savaitinis poilsis.

Tai praktiškai reiškia, kad jei kelionė į Vokietiją (pavyzdžiui, į Miuncheną) trunka apie 18 valandų, vairuotojas negali ją atlikti per vieną etą. Jam reikės bent vienos 9 valandų pertraukos (poilsio). Todėl, jei užsisakote ekspresinį pervežimą „rytoj atvyks“, o atstumas yra didelis, būkite skeptiškas. Fiziškai tai neįmanoma be pažeidimų. Geriausias išvykimo laikas atsižvelgiant į šias taisykles yra toks, kad vairuotojas turėtų pakankamai laiko iki paskirties vietos darbo laiko pabaigos, nespėdamas pavargti ir pažeisti taisyklių.

9. Ar yra sezoninių skirtumų, kuriuos reikia atsižvelgti planuojant išvykimą?

Žinoma, taip. Žiemą (nuo lapkričio iki kovo) Vokietijoje galioja privalomo žieminės padangos naudojimo taisyklės. Be to, oro sąlygos gali drastiškai pakeisti planus. Sniegavas arba ledas ant A9 autostrados (Vokietijos vidurys–Miunchenas) gali sustabdyti eismą valandomis. Žiemą aš visada rekomenduoju planuoti išvykimą taip, kad vairuotojas turėtų 2–3 valandų „oro atsargą“.

Vasara yra kito tipo išbandymas. Vokietijoje vyksta daugybė statybų objektų, o autostradose dažnai vyksta kapitaliniai remontai (Baustellen), kur sužlunga viena eismo juosta. Vasarą taip pat padidėja turistų srautas (kempingai, priekabos), kas taip pat sulėtina sunkvežimius. Atostogų sezonu (liepa–rugpjūtis) reikia būti ypač atsargiems prie jūros pakrantės kelių (nors Vokietija neturi tiek ilgų pajūrių kaip Lietuva, keliai į Šiaurės jūrą ar per Daniją gali būti užimti).

10. Kokius patarimus duotumėte klientui, norinčiam užtikrinti, kad krovinys atvyks laiku?

Geriausias patarimas – komunikacija ir realumas. Nedarykite spaudimo vairuotojui pažeisti taisyklių. Jei jums reikia, kad krovinys būtų parduotuvėje antradienį ryte, planuokite išvykimą ne pirmadienį vakare, o dar ankstesnį savaitgalį arba sekmadienį (jei maršrutas leidžia).

Taip pat, pateikite kuo tikslesnį adresą ir kontaktinius telefonus. Vokietijoje daug sandėlių yra dideliuose pramoniniuose rajonuose, kur vienas adresas gali aptarnauti dešimtis skirtingų įmonių. Jei vairuotojas praranda 30 minučių ieškodas būtent jūsų sandėlio, tai gali lemti pavėlavimą.

Galiausiai, pasiklausykite savo logistikos partnerio patarimo dėl išvykimo laiko. Jei mes sakome, kad geriau išvykti trečiadienio popietę nei ketvirtadienio ryte, tai ne mūsų kaprizas, tai mūsų žinios apie tai, kas vyksta kelyje. Pasitikėjimas eksperto patirtimi sutaupo pinigus ir nervus.

Išvada

Apibendrinant, patogiausi išvykimo laikai į Vokietiją ir atback nėra atsitiktiniai – tai rezultatas, gaunamas analizuojant eismo intensyvumą, teisinius apribojimus, sandėlių darbo režimus ir vairuotojų galimybes. Nors kiekvienas užsakymas yra unikalus, bendrosios taisyklės lieka pastovios: vengkite pirmadienio ryto ir penktadienio vakaro išvykimo, taip pat stenkitės nevažiuoti pro didžiuosius Vokietijos miestus piko valandomis.

Sėkmingas logistinis valdymas reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir strateginio mąstymo. Pasirinkdami tinkamą išvykimo laiką, jūs ne tik sumažinate riziką užstrigti eismuose ar uždarytų vartų priešakyje, bet ir didinate savo verslo efektyvumą. Logistika – tai grandinė, o vienas silpnas ryšys (pvz., pavėluotas išvykimas) gali nutraukti visą procesą. Tikėkimės, kad šie patarimai padės jums planuoti jūsų siuntas tiksliau ir sėkmingiau.