Optimalios kainos baldų pervežimui iš Vokietijos: Eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių prekių pirkimo vietų lietuviams. Čia galima įsigyti viską – nuo „IKEA“ ir „Höffner“ baldų iki unikalių vintage radinių antikvariniuose parduotuvėse arba „eBay Kleinanzeigen“ skelbimuose. Tačiau nupirkti baldus tik pusė darbo. Kyla logiškas klausimas: kaip juos saugiai ir, svarbiausia, pigiai bei optimaliai parvežti į Lietuvą?

Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo puikių sandėriukų, sukuriamų vokiškuose „Transporter“ tipo automobiliuose, iki didelių sunkvežimių, važiuojančių tuščiais grįžtant atgal. Kainos formavimas šioje srityje nėra alchemija, tai tikslus matematikos ir logistikos procesas. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to, kaip susiformuoja kaina, ką turėtumėte žinoti, kad nemokėtumėte per daug, ir kaip surasti tą pačią „auksinę vidurkio“ ribą, kai kaina atitinka kokybę.

Dažnai klientai sako: „Aš mačiau skelbime, kad kaina nuo 1 euro“ arba „Kodėl man paskaičiavo 300 eurų, jei atstumas tik 600 km?“. Atsakymas slypi detalėse. Optimali kaina – tai ne mažiausia galima kaina rinkoje. Optimali kaina yra ta, kuri užtikrina, kad jūsų nupirkti baldai atvyks nepažeisti, laiku ir be jokų papildomų nemalonių netikėtumų. Rinkoje egzistuoja „pilki“ vežėjai, kurie siūlo neįmanomai mažas kainas, tačiau vėliau pasirodo, kad jie neturi draudimo, arba jūsų baldai keliauja atvira priekaba lietaus. Tokia „ekonomija“ gali kainuoti dvigubai brangiau.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius veiksnius, lemiančius pervežimo kainą, atskleisime logistikos paslaptis ir pateiksime praktinius patarimus, kaip pasiruošti pervežimui, kad jis kainuotų kuo mažiau. Suprasdami procesą, galėsite ne tik kontroliuoti savo išlaidas, bet ir derėtis su vežėjais žinodami, apie ką kalbate.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai man užduoda kasdien. Atsakymai į juos padės jums susiformuoti pilną vaizdą apie baldų pervežimo iš Vokietijos procesą ir kainodarą.

1. Nuo ko priklauso galutinė baldų pervežimo kaina?

Tai bene sudėtingiausias klausimas, nes vieno formulės nėra. Per dvidešimt metų darbo esu nustatęs, kad kainą formuoja keturi pagrindiniai komponentai: atstumas, krovinio tūris (arba svoris), įkrovos/iškrovos sąlygos ir skubumas.

Pirmiausia, atstumas. Tai ne tik kilometrai nuo A iki B taško. Vokietijoje ir Lietuvoje yra kelių rūšių mokesčiai. Vokietijoje vežėjai turi mokėti „Maut“ (kelių mokesčius) už sunkvežimius, kurie yra vieni brangiausių Europoje. Tai įeina į kainos savikainą. Antra, krovinio tūris. Jeigu pervežate vieną kėdę, kaina bus didesnį už vieną kėdę, nes reikės skirti visą automobilį arba ieškoti dalinio krovinio (kai kelių klientų daiktai sudaro pilną mašiną). Jeigu pervežate pilną sunkvežimį baldų, kaina už kubą ženkliai sumažėja.

Trečia, įkrovos sąlygos. Ar yra liftas? Ar reikia nešti 5 aukštus pėsčias? Ar vokiečių pusėje yra galimybė priartėti prie pat patalpų? Jeigu vairuotojas praleis valandą nešdamas baldus laiptais, šis laikas turi būti apmokėtas. Ir galiausiai, draudimas. Profesionalios kompanijos kainoje visada turi CMR draudimą, kuris apsaugo jūsų turtą kelyje. Tai nedidelė, bet būtina kainos dalis, užtikrinanti ramybę.

2. Kas ekonomiškiau: dalinis krovinys ar atskiras automobilio užsakymas?

Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jeigu pervežate, pavyzdžiui, vieną sofos komplektą ar spintą, optimaliausias pasirinkimas bus dalinis krovinys (angliškai – Part Load). Tai reiškia, kad vežėjas suformuoja mašiną iš kelių klientų siuntų. Jūs sumokėsite tik už užimamą vietą (pvz., 2–3 kubinius metrus). Šiuo atveju kaina gali būti 2–3 kartus mažesnė už pilno automobilio nuomą.

Tačiau čia yra ir savas „nukrypimas“. Daliniai kroviniai reikalauja lankstumo. Jeigu vežėjas renka siuntas iš penkių skirtingų miestų, jūsų baldai gali atvykti ne rytoj, o po 3–5 dienų. Jeigu jums reikia, kad baldai būtų pas jūsų konkrečiu laiku (pavyzdžiui, remonto pabaigoje), teks užsisakyti atskirą automobilį (angliškai – Dedicated Transport). Tada kaina bus fiksuota ir, žinoma, aukštesnė, tačiau jūs turite garantiją, kad mašina važiuoja tiesiai į jūsų adresą ir niekur neužsuka. Mano patirtis rodo, kad jeigu krovinis svyruoja apie 8–10 kubinių metrų, verta pagalvoti apie atskirą mašiną – skirtumas tarp dalinio ir pilno kainos gali tapti nebe toks akivaizdus, o patogumas – žymiai didesnis.

3. Kaip teisingai išmatuoti baldus, kad gauti tikslią kainą?

Viena dažniausių klaidų, dėl kurių kaina paskaičiuota telefonu pasikeičia vietoje – yra neteisingi matmenys. Klientai dažnai sako: „Spinta, maždaug 2 metrai pločio“. Logistikoje „maždaug“ neegzistuoja. Kainą skaičiuojame pagal kubinius metrus (ilgis x plotis x aukštis).

Pavyzdžiui, jeigu spinta yra 2,0 m ilgio, 0,6 m pločio ir 2,2 m aukščio, jos tūris yra 2,64 kubo. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad spinta negali būti sukrauta ant kitos spintos (jei ji nėra išmontuota). Todėl kartais skaičiuojame ne tik fizinį tūrį, bet ir „užimamą vietą“ (loading meters). Jeigu spinta yra ilga ir ji užima visą mašinos plotį, gali tekti sumokėti už visą „užimto ploto metrą“, net jei aukščio ji užima nedaug.

Mano patarimas: prieš kreipiantis į vežėją, pasiimkite matuoklį ir užrašykite tiksliusius kiekvieno daikto matmenis centimetrais. Taip pat nurodykite, ar daiktas gali būti apverstas, ar jis yra subyrantis. Jeigu baldus išmontuosite (nuimsite duris, stalviršius), tai sumažins jų tūrį ir, žinoma, pervežimo kainą. Išmontuota virtuvės komplektacija užima mažiau vietos nei surinkta, o tai leidžia taupyti šimtus eurų.

4. Kodėl kaina svyruoja priklausomai nuo to, iš kurio Vokietijos miesto vežama?

Vokietija – didelė šalis, ir geografija čia labai svarbi. Jeigu perkate baldus iš Miuncheno (pietuose) arba Hamburgo (šiaurėje), kaina gali skirtis net 30–40 proc. palyginti su Berlynu arba Frankfurte.

Kodėl taip atsitinka? Visų pirma, rinka. Į Berlyną arba Hanoverį važiuoja daugiau lietuvių vežėjų, ten yra didesnė konkurencija, todėl kainos yra žemesnės. Be to, čia dažniau susiformuoja daliniai kroviniai – lengviau rasti mašiną, kuri jau ten važiuoja. O jeigu reikia važiuoti į gilias Vokietijos vietoves, pavyzdžiui, į Badeną-Viurtembergą arba Bavarijos kaimus, tenka skaičiuoti tuščią važiavimą (deadhead). Vežėjas turi uždirbti tiek važiuodamas į Vokietiją, tiek grįžtant, todėl tolimi ir retai lankomi maršrutai kainuoja brangiau.

Taip pat svarbu ir specifinis miesto tipas. Senamiestyje (pvz., Kelne arba Miuncheno centre) sunkvežimiui dažnai būna sunku priartėti prie namo dėl „Umweltzone“ (ekologinės zonos) arba siaurų gatvelių. Gali tekti naudoti mažesnį automobilį su „kranu“ (keliamuoju dėklu), kuris yra brangesnis nei įprastas sunkvežimis. Todėl, perkant baldus, ne tik kaina parduotuvėje svarbu, bet ir geografinė padėtis.

5. Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą? Kokių pavojų reikėtų išvengti?

Esu patyręs, kad pigiausias pasiūlymas dažniausiai būna brangiausias iš visų. Tai skamba prieštaraujant, tačiau paaišškinsiu kodėl. Rinkoje yra daug vadinamųjų „keliaujančių vairuotojų“, kurie važiuoja savo asmeniniais automobiliais su priekaba. Jie siūlo neįtikėtinai mažas kainas, tačiau neturi nei profesinio transporto verslo licencijos, nei CMR draudimo.

Kas nutinka, jeigu toks vairuotojas užkerta riedmenį Vokietijos autostradoje arba, kas blogiau, paslysta su jūsų brangia sofos komplektu laiptuose? Jūs liekate be nieko. Jis neturi turtinių atsakomybių draudimo, o jo asmeninis automobilis nėra pritaikytas saugiam baldų pervežimui (nėra užtvarų, tvirtinimo juostų, gali būti nešvarus). Be to, jeigu jį sustabdo Vokietijos policija dėl neteisėto komercinio pervežimo, jūsų krovinys gali būti konfiskuotas.

Optimali kaina yra ta, kuri yra rinkos lygio. Jeigu vidutiniškai pervežimas iš Berlyno kainuoja 200–300 eurus, o jums siūlo 100 eurų – tai signalas. Tikrinkite, ar vežėjas turi įmonę, ar pateikia sutartį, ar yra draudimas. Už papildomus 50–100 eurų užsisakius profesionalų, jūsų miegas bus ramus. Mano praktikoje buvo atvejų, kai klientai po to skambdavo mums prašyti gelbėti jų baldus, kuriuos „pigiausi“ vežėjai paliko gatvėje arba sugadino.

6. Kaip įtakoja kainą tai, kad baldai gali būti paimti iš parduotuvės (pvz., IKEA), o ne iš namų?

Tai labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamirštama. Paimti baldus iš privačių namų ir iš prekybos centro – du skirtingi procesai. Paimdami iš namų, vairuotojas dažnai turi padėti išnešti baldus pro duris, nuleisti laiptais, užtikrinti, kad nieko nebraižoma grindims. Tai reikalauja laiko ir fizinės jėgos, todėl įkrovos/iškrovos darbas gali būti įkainojamas atskirai (valandinis tarifas) arba įtrauktas į bendrą kainą.

Tuo tarpu, jeigu perkate baldų salone (pvz., „Poco“, „IKEA“), ten veikia kitos taisyklės. Didelės parduotuvės turi savo krautuvus su „vilkikais“ (forklift). Vairuotojas tiesiog privažiuoja į rampą, ir parduotuvės darbuotojai užkrauna prekes į mašiną. Tai yra žymiai greičiau ir paprasčiau. Tačiau čia yra vienas niuansas: dauguma parduotuvių (ypač Vokietijoje) nemoka už prekių pakavimą į transporto priemonę, jeigu tai nėra nurodyta akcijoje.

Be to, jeigu užsakote pervežimą iš parduotuvės, būtinai patikrinkite, ar prekė yra sandėlyje. Vokietijos parduotuvės dažnai taiko „Lieferzeit“ (pristatymo laiką) 2–4 savaitėms. Jeigu užsakysite vežėją atvykti anksčiau nei jūsų baldai bus paruošti, teks sumokėti vairuotojo laukimo mokestį, kuris Vokietijoje gali būti gana aukštas. Optimalus variantas – derėtis su vežėju, kad jis paimtų prekes tada, kai jos jau bus paruoštos, ir jums nereikėtų skubėti.

7. Ar apdraudimas įeina į kainą, ir kiek jis kainuoja?

Apie draudimą kalbėti niekada nepakanka. Profesionalus tarptautinis pervežimas turi būti apdraustas pagal CMR konvenciją. Standartinė draudimo suma, kurią dažniausiai įtraukia į savo kainą atsakingos kompanijos, yra apie 10–20 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vieneto už kilogramą. Tai apytiksliai 12–24 eurai už kilogramą.

Ką tai reiškia praktiškai? Jeigu pervežate 200 kg svorio sofą, ir ji dingsta arba visiškai sugadinama, gausite atlyginimą pagal šią sumą. Tačiau jeigu pervežate brangų antikvarinį sekretoriuką, kurio vertė 5000 eurų, o jis sveria tik 100 kg, standartinis draudimas nebus pakankamas (jis padengs tik apie 2000 eurų vertę). Tokiu atveju reikia užsisakyti papildomą vertės draudimą.

Tai gali padidinti galutinę sąskaitą 1–2 proc., bet tai yra būtina, jeigu pervežate brangų inventorių. Mano patarimas: visada pasidomėkite, kokia draudimo suma nurodyta sutartyje. Jeigu vežėjas sako „mes apdraudę“, bet negali parodyti dokumento arba pasako „viskas bus gerai“, geriau ieškoti kito pasiūlyjo. Rizika neapsimoka, ypač kai kalbame apie baldus, kurie dažnai būna jautrūs mechaniniams pažeidimams.

8. Kaip paruošti baldus, kad kaina nebūtų padidinta dėl papildomų darbų?

Vienas paprasčiausių būdų sumažinti kainą (arba bent jau išvengti jos padidinimo vietoje) yra tinkamas paruošimas. Vairuotojai dažnai dirba pagal valandinį tarifą, kai atvyksta į vietą. Jeigu jis praleidžia valandą bandydamas išmontuoti sudėtingą vitriną, kuri nebuvo paruošta – tai kainuoja.

Prieš atvykstant transportui, būtinai: 1. Išmontuokite, kas įmanoma. Nulkelti stalviršius, nuimti duris, išimti stalčius. Tai ne tik sumažina tūrį, bet ir sumažina sugadinimo riziką. 2. Pašalinkite turinį. Spintose ir stalčiuose neturi būti jokių daiktų. Tai ne tik padidina svorį (kas gali pakeisti kainos kategoriją), bet ir gali sukelti subyrėjimą. 3. Uždenkite. Naudokite burbuliukų plėvelę arba storą kartoną. Jeigu vairuotojas matys, kad baldai yra pažeidžiami, jis gali reikalauti papildomo užpakavimo, kas yra papildoma paslauga.

Jei klientas viską padaro už vairuotojo, įkrova trunka 15 minučių. Jeigu vairuotojas viską turi daryti pats – trunka valandą. Skirtumas laike – pinigai. Todėl, norėdami optimalios kainos, elkitės protingai ir pasirūpinkite daiktais iš anksto.

9. Ar metų laikas ar savaitės diena įtakoja kainą?

Taip, tikrai. Logistika – tai verslas, kuriam svarbi paklausa. Brangiausia yra savaitgalis (šeštadienis, sekmadienis) ir šventės. Dauguma vežėjų dirba penkią dienas per savaitę, o darbo užmokestis už darbą poilsio dienomis Vokietijoje ir Lietuvoje yra didesnis (naktinis ir savaitgalio tarifai). Jeigu galite, derėkitės dėl įkrovos ar iškrovos darbo dienomis – tai gali sutaupyti 10–15 proc.

Taip pat yra sezoniniai svyravimai. Pavasaris ir ruduo (ypač rugsėjis–spalis) yra perkraustymo sezonai. Tada paklausa didelė, todėl kainos kyla. Žiema (sausis–vasaris) yra ramesnis laikotarpis, tuomet galima gauti geresnes nuolaidas, nes vežėjai nori užpildyti savo mašinas.

Taip pat verta atsižvelgti į degalų kainų svyravimus. Nors pervežimo kainos dažnai yra fiksuotos, dideli degalų kainos šuoliai gali lemti tai, kad vežėjai atsargiau vertins savo paslaugas. Tačiau ilgoje eilėje optimaliausias laikas užsisakyti pervežimą yra 2–3 savaitės iki norimos datos. Tada galite rinktis ir laiką, ir geriausią kainą, neįsileidžiant į skubos premiją.

10. Kokias papildomas paslaugas galima užsisakyti, ir ar jos vertos pinigų?

Kartą klientas paklausė: „Ar galite ne tik parvežti, bet ir surinkti?“. Žinoma, galime. Papildomos paslaugos, tokios kaip baldų surinkimas, išnešimas į konkretų kambarį, pakavimo medžiagų išvežimas, senų baldų išvežimas, padidina galutinę kainą, tačiau suteikia didžiulį komfortą.