Optimali kelionės trukmė vykstant į Vokietiją: Logistikos eksperto vadovas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnere ir viena svarbiausių krovinių gabenimo kryptų. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, gabenančių viską – nuo mažmeninės prekybos prekių iki sudėtingų pramonės įrenginių. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, daug kartų esu girdėjęs tą patį klausimą i� verslo atstovų ir logistikos vadovų: „Kiek laiko užtruks krovinys nuo durų iki durų?“.

Atsakymas, kaip ir viskas tikroje logistikoje, nėra vienasareišmis. Optimali kelionės trukmė į Vokietiją nėra tiesiog atstumas, padalintas iš vidutinio greičio. Tai sudėtinga lygtis, kurioje vienodai svarbūs vairuotojo darbo laiko apribojimai, kelių infrastruktūros būklė, meteorologinės sąlygos ir netgi konkretus Vokietijos regiono, į kurį keliaujama, ypatumai. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tiktina įtakoja jūsų siuntos greitį, bei kaip suprasti, kokia trukmė gali būti laikoma realia ir optimalia.

Svarbu suprasti, kad logistikoje „optimalu“ reiškia ne tik „kuo greičiau“. Optimali kelionė – tai tokia, kuri yra saugi, ekonomiškai pagrįsta ir atitinka susitarusus terminus, nekeliant rizikos kroviniui ar vairuotojui. Dažnai bandymas „spausti“ iki fizinių ribų sukelia didesnių vėlavimų dėl techninių priekaištų ar įvykių kelyne. Todėl, kalbėdami apie optimalią trukmę, mes kalbame apie subalansuotą procesą.

Įvadas

Vykstant į Vokietiją, susiduriame su dviem pagrindiniais maršrutais: per Lenkiją („Suvalkų koridorius“) arba jūra – keltu. Kiekvienas iš šių variantų turi savo specifiką, lemiančią bendrą kelionės laiką. Pervežimų ekspertas žino, kad greitis priklauso ne tik nuo to, kaip greita važiuoja sunkvežimis, bet ir nuo to, kaip efektyviai valdomas vairuotojo poilsis, kiek laiko užtrunka krovinių manipuliavimas uoste ar pasienio punktuose (nors ir esant Šengeno zonai, bet kokie papildomi patikrinimai gali uždelsti).

Vokietija – tai šalis su išvystytia, tačiau dažnai perminta autostradų (Autobahn) sistema. Čia greičio ribos dažnai nėra, tačiau ir eismo intensyvumas yra vienas didžiausių Europoje. Be to, Vokietijos geografinis dydis lemia tai, kad važiavimas į Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą užtruks visai skirtingą laiką. Todėl, planuodami siuntą, būtina atsižvelgti ne tik į valstybių sienas, bet ir į konkretų tikslą.

Šiame straipsnyje mes plėtoime pagrindinius aspektus, lemiančius kelionės trukmę. Mes neapsiribosime sausumos keliais – aptarsime ir keltų, ir vairuotojo darbo režimo niuansus. Mano tikslas – padaryti tai, kas atrodo kaip juodoji dėžė (krovinių pervežimo laikas), skaidria ir suprantama jums, kaip klientui. Suprasdami procesus, galėsite realiau planuoti savo verslo procesus, išvengti nereikalingo streso ir pagerinti savo tiekimo grandinės efektyvumą.

DUK

1. Koks vidutinis laikas reikalingas krovininiui nuvežti iš Vilniaus iki Berlyno?

Vidutinis, realus laikas, įskaitant vairuotojo poilsį, svyruoja nuo 18 iki 24 valandų, jeigu kalbame apie vieno vairuotojo darbą. Atstumas automobilių skaičiuoklėse rodo apie 1000–1100 kilometrų. Teoriškai, važiuojant nuolat 80 km/h greičiu, tai užtruktų apie 13–14 valandų. Tačiau logistikoje egzistuoja griežti vairuotojo darbo ir poilsio reglamentai (EU 561/2006). Vairuotojas privalo daryti pertraukas po 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų vairavimo per parą privalo ilgiau pailsėti (11 valandų). Tai reiškia, kad net ir geriausiu atveju, kelionė neįmanoma be naktinio poilsio arba dviejų vairuotojų komandos. Dažniausiai šią kelionę atlieka vienas vairuotojas, tad įskaitant poilsį kelyje, krovinys pasiekia tikslą kitos dienos popietę arba vakare.

2. Ar greičiau važiuoti per Lenkiją arba keltu iš Klaipėdos?

Vienareikšmio atsakymo nėra, tačiau dažniausiai, važiuojant į Vokietijos šiaurę (Hamburgas, Brėmenas) ar centrą, keltu Klaipėda–Kylas yra greičiau ir patogiau dėl vairuotojo poilsio kokybės. Kelionė keltu užtrunka apie 20–22 valandas (įskaitant įlaipinimą ir išlaipinimą), bet vairuotojas gali pilnai išsimiegoti kajutėje ir pradėti darbą Vokietijoje atsinaujinęs. Važiuojant per Lenkiją („Suvalkų keliu“), kelių kokybė, ypač važiavimo juostos, dažnai neleidžia vystyti didelio greičio, o Lenkijos pervežimų centruose (pvz.,Ščecinas, Poznanė) eismo intensyvumas gali sukelti dideles spūstis. Į Vokietijos pietus (Miunchenas, Niurnbergas) dažniau ekonomiškiau ir kartais laiškia būna važiuoti sausuma, nes vengiame perkėlos procedūrų.

3. Kokį vaidmenį vaidina vairuotojo darbo laikas (tachografas) nustatant kelionės trukmę?

Tachografas – tai pagrindinis laiko matuotojas logistikoje. Jis fiksuoja ne tik vairavimą, bet ir kitą darbą (pvz., krovinio užkrovimą) bei poilsį. Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be 45 minučių pertraukos. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Jeigu kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas, techniškai vairuotojas negali ją atlikti be pertraukos. Todėl net jei atstumas yra mažas (pvz., į šiaurės rytų Vokietiją), ir kelionė „GPS akimis“ trunka 12 valandų, realiai ji užtruks 24 valandas, nes vairuotojas tiesiog fiziškai neturi teisė vairuoti be naktinio poilsio. Tai svarbiausias veiksnys, dėl kurio siuntos niekada nevyksta taip greitai, kaip keleivinis automobilis.

4. Kaip eismo spūstys Vokietijoje ir Lenkijoje veikia pristatymo laiką?

Eismo spūstys (Stau) yra neapibrėžtasis dydis, kuris gali viską sugriauti. Vokietijoje, ypač ruožuose tarp Hanoverio ir Berlyno arba aplink Miuncheną, darbo dienomis ryte ir vėlavais popietėmis susidaro didžiulės spūstys. Avarija vienoje juostoje gali sustabdyti eismą valandoms. Lenkijoje situacija kitokia – čia dažniau problema būna ne spūstys dėl intensyvaus eismo, o lėtas eismas dėl prastos kelio dangos arba miestų centruose vykstančių remonto darbų. Esu matęs atvejų, kai kelionė užtruko 6 valandas ilgiau tik dėl to, kad vienoje vietoje Lenkijoje buvo keičiamas asfaltas ir eismas buvo nukreipiamas per gyvenvietę su daug šviesoforų. Planuodami optimalią trukmę, visada vertėtų įtraukti „rezervinį laiką“ bent 2–3 valandomis.

5. Ar metų laikas (žiema/vasara) turi įtakos kelionės greičiui?

Žinoma, ir tai įtaka yra esminė. Žiemą, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, Vokietijoje ir Lenkijoje dažni rūkai, dulksna ar sniegas. Vokietijoje automagistralėse greičio apribojimai gali būti mažinami nuo 130 km/h iki 80 km/h ar net mažiau dėl blogo matomumo. Be to, rūkų metu dažnai įvyksta grandininės avarijos, visiškai užblokuojančios automagistrales kelias valandas. Vasarą problema gali būti karščio sukeltas asfalto plūvimas arba didesnis eismo intensyvumas dėl atostogaujančių. Taip pat reikia atsižvelgti į žiemos padangų nuostatus Vokietijoje – jų nebuvimas galiai baigiantis sezono gali sukelti baudas ir priverstiną sustojimą, kas vėlgi prailgins kelionę.

6. Kiek laiko užtrunka krovinio pakrovimas ir iškrovimas (krovinių manipuliavimas)?

Dauguma klientų mano, kad laikas skaičiuojamas tik nuo rato sukimosi momentais. Tačiau profesionalioje logistikoje optimali kelionės trukmė apima ir laiką uoste ar sandėlyje. Vidutinis krovinio įkrovimas (palepimas) užtrunka 1–2 valandas, tačiau tai yra idealus atvejis. Praktikoje dažnai tenka laukti eilėje sandėlyje, laukti dokumentų apdorojimo arba sudėtingesnio krovimo (pvz., kranu). Jeigu krovinys yra dalinis (LTL – Less than Truck Load), vairuotojas gali turėti apsilankyti keliose vietose, o tai gali pridėti papildomą pusę dienos ar net daugiau. Vokietijoje sandėlių darbo laikas yra griežtai reglamentuotas – jeigu vairuotojas atvyksta vėlai, gali tekti laukti iki ryto, kas visiškai sumaišo laiko planą.

7. Kuo skiriasi optimali trukmė siunčiant pilną sunkvežimį (FTL) palyginti su daliniu krovininiu (LTL)?

Tai vienas esminių dalykų, kurį reikia suprasti. Pilnas sunkvežimis (FTL – Full Truck Load) važiuoja tiesiai iš siuntėjo pas gavėją. Optimalus laikas čia priklauso tik nuo važiavimo greičio ir vieno ar dviejų sustojjimų kroviniui. Tuo tarpu dalinis krovinys (LTL) yra kaip autobusas – jis sustoja pakrauti ir iškrauti kitų klientų prekes. Jeigu jūsų siunta vyksta LTL būdu, kelionės trukmė gali padidėti 1–2 dienomis dėl tarpinių sandėlių (krovinių pervedimo centrų) apsilankymų. Vokietijoje yra daug tokių centrų, kur kroviniai perkraunami į kitus sunkvežimus patogesniam maršrutui. Taigi, jeigu skubate, visada rekomenduojama rinktis FTL arba ekspresinį pervežimą.

8. Ar „Just-in-Time“ (tik laiku) pristatymas įmanomas ir kiek jis kainuoja laiko atžvilgiu?

„Just-in-Time“ yra puiki koncepcija, bet ji reikalauja absoliučios tikslumo. Esu patvirtinęs, kad optimali „Just-in-Time“ kelionė nėra greičiausia, o geriausiai suplanuota. Norint pristatyti tiksliai 8:00 ryto, reikia ne tik važiuoti greitai, bet ir atvykti anksčiau, kad būtų galima susitvarkyti su dokumentais ir įvažiavimu į objektą. Dažnai tokie pristatymai reikalauja dviejų vairuotojų komandos, kad nebūtų stabdomas važiavimas poilsio metu, arba specialaus planavimo, vengiant spūsčių. Jeigu kalbame apie optimalią trukmę tokiam užsakymui, tai visada yra „maksimalus greitis su rezervu“, o ne „standartinis greitis“. Tai brangesnė paslauga, bet ji užtikrina, kad gamybos linija nestos.

9. Kaip techninė būklė ir priežiūra veikia kelionės trukmę?

Dvidešimt metų patirtis moko, kad techniškai tvarkingas automobilis yra greitesnis automobilis. Nėra nieko blogiau, kaip sustojimas šalia kelio dėl padangos praskilimo arba stabdžių gedimo. Vokietijoje, važiuojant greitais greičiais, padangų būklė ypaip svarbi – praskilęs gumos rato gali būti ne tik pavojus, bet ir ilgai trunkantis remontas, nes reikia laukti techninės pagalbos. Profesionalios transporto kompanijos atlieka reguliarius techninius aptarnavimus prieš kiekvieną ilgą kelionę. Optimali kelionės trukmė visada apima ir laiką, skirtą techninei patikrai prieš išvykstant – tai užtrunka valandą, tačiau gali sutaupyti dienų kelyje.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti optimalią kelionės trukmę?

Kliento vaidmuo yra labai svarbus, nors dažnai nepastebimas. Greičiausias būdas prailginti kelionę – yra pateikti neteisingus ar nebaigtus dokumentus. Jeigu vairuotojui tenka laukti sandėlyje, kol išrašomas CMR sąskaita faktūra arba taisomi adreso duomenys, prarandamos valandos. Taip pat svarbu tiksliai nurodyti adreso detales – Vokietijoje daugeliu atvejų sunkvežimiai negali važiuoti į miestų centrus arba tam tikromis gatvėmis dėl环保 zonų (Umweltzone) arba svorio apribojimų. Jeigu klientas iš anksto įspėja apie specifinius užvažiavimo apribojimus arba reikalaujamas leidimas, vairuotojas gali iš anksto suplanuoti maršrutą ir išvengti vėlavimų.

Išvada

Apibendrinant, optimali kelionės trukmė vykstant į Vokietiją nėra fiksuotas skaičius, kurį galima rasti internetiniuose atstumo skaičiuokliuose. Tai kompleksinis dydis, susidedantis iš važiavimo laiko, vairuotojo poilsio režimų, krovinių manipuliavimo procedūrų, maršruto pasirinkimo ir netgi orų prognozės. Kaip ekspertas su dvidešimt metų patirtimi, galiu teigti, kad sėkmingiausi pervežimai tie, kuriuose nebandoma „nugalėti fizikos“, o realiai įvertinamos galimybės.

Jei jūsų krovinys turi keliauti į Vokietiją, geriausia praktika yra pasitarti su logistika ne iš karto prieš išvykstant, o kiek įmanoma anksčiau. Tai leis parinkti geriausią maršrutą (sausuma ar jūra), užtikrinti, kad dokumentai būtų tvarkingi, ir paskaičiuoti realią atvykimo datą, įskaitant nepertraukiamas vairuotojo poilsio trukmes. Nors mes visada siekiame greičio, saugumas ir tikslumas visada yra prioritetai. Tik taip galime užtikrinti, kad jūsų verslas veiktos sklandžiai, o prekės pasieks paskirties vietą laiku ir nepažeistos.

Optimali trukmė – tai tarpusavio pasitikėjimo ir profesionalumo rezultatas. Žinant šias niuansus, jūs galite būti ramūs, net ir kai jūsų siunta yra tūkstančių kilometrų nuo jūsų.