Optimali kelionės trukmė pervežant į Vokietiją: Eksperto Vadovas

Įvadas

Pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė – nuo popierinių sąskaitų ir faksų iki realaus laiko sekimo sistemų ir elektroninių pristatymo dokumentų (EDR). Tačiau vienas klausimas klientų išlieka tas pats, nepriklausomai nuo technologijų pažangos: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti į Vokietiją?“.

Atsakymas, kaip ir dauguma dalykų logistikoje, nėra paprastas „vienas ar du“ sakinių atsakymas. Vokietija yra Lietuvos pagrindinė prekybos partnerė, tai didžiausia rinka mūsų eksportui ir vienas pagrindinių importo šaltinių. Kasdien Lietuvos ir Vokietijos keliais važiuoja tūkstančiai sunkvežimių. Tačiau „optimali kelionės trukmė“ – tai ne tik fizinis atstumas, kurį vairuotojas gali nuvažiuoti per tam tikrą laiką. Tai sudėtinis rodiklis, į kurį įeina ne tik vairavimo greitis, bet ir apkrovimo/iškrovimo procedūros, vairuotojo poilsio režimas, kelyje esančios spūstys, o ir svarbiausia – saugumas bei teisėtumas.

Daugelis klientų, ypač tie, kurie neseniai pradėjo verslą arba retai užsakinėja pervežimus, mano, kad jei atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 800 kilometrų, o sunkvežimis važiuoja vidutiniškai 80 km/h greičiu, tai kelionė turėtų trukti 10 valandų. Tokia skaičiavimo logika yra idealistinė ir realybėje dažnai sukelia nesusipratimų bei nusivylimų. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tik lemia krovinio kelionės trukmę, kaip ją tinkamai suplanuoti ir ką turėtumėte žinoti, kad jūsų prekės pasiektų paskirties vietą laiku ir be nereikalingų nervų.

Kalbėsime ne tik apie valandas ir kilometrus. Mes aptarsime logistikos procesų subtilybes, kurios dažnai lieka nematomos klientui, bet turi lemiamą įtaką terminams. Suprasdami šiuos mechanizmus, galėsite ne tik realiau vertinti savo tiekėjų pažadus, bet ir efektyviau planuoti savo verslo procesus. Optimali trukmė – tai balansas tarp greičio, kainos ir patikimumo. Sąžiningai pasakius, per 20 metų nemačiau „stebuklingų“ būdų, kaip sulaužyti fizikos dėsnius, tačiau mačiau, kaip profesionali planavimo strategija gali išvengti didžiulių problemų.

Sėskite patogiau – mes leidžiamės į tarptautinių pervežimų pasaulį, kur laikas yra pinigai, o kokybė – reputacija.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų apie pervežimus į Vokietiją. Atsakymai į juos paremti ilgamete praktika ir žiniomis apie šios šalies specifiką.

1. Koks vidutinis laikas reikalingas kroviniui pervežti iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis, arba galiauiau pasakius – standartinis laikas, kuriuo vadovaujasi dauguma ekspeditorių, yra nuo 24 iki 48 valandų nuo krovinio pasiėmimo momento. Tačiau čia svarbu suvokti skirtumą tarp „vairavimo laiko“ ir „viso proceso trukmės“.

Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kuris važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį Vokietijoje (pavyzdžiui, į Miuncheną ar Hamburgą), pačios kelionės trukmė yra apie 18–24 valandos. Tačiau reikia prisidėti laiką, skirtą apkrovimui Lietuvoje (paprastai 1–3 valandos, priklausomai nuo krovinio tipo), galimai techniniam pertraukimui arba papildomai patikrai, ir, žinoma, iškrovimui Vokietijoje. Vokietijos sandėliuose griežtai laikomasi terminų, todėl net ir atvykus anksčiau, sunkvežimis gali tekti laukti numatyto pristatymo laiko.

Taigi, jei užsakymate pervežimą ryte, realiausia, kad krovinys bus prie gavėjo durų kitos dienos popietę arba vakare. Jei užsakymate vėliau dieną, pristatymas gali užtrukti iki dviejų dienų. Verta atkreipti dėmesį, kad Vokietija yra didelė šalis – pristatymas į vakarinę pakraščio dalį (pvz., į Šiaurės Reinas-Vestfalija) nuo rytinių Lietuvos regionų gali trukti ilgiau nei į Berlyną.

2. Kodėl pervežimas į Vokietiją kartu trunka ilgiau negu numatyta, jei vairuotojas tiesiog važiuoja?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų šaltinių. Vairuotojas negali važiuoti 24 valandas per parą be pertraukų. Europos Sąjungoje galioja griežti socialinės apsaugos ir darbo saugos reglamentai (EC 561/2006), kurie riboja vairavimo laiką.

Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 minučių ir 30 minučių). Be to, per parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (galima pratęsti iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atsipalaiduoti bent 11 valandų (nepertraukiamas poilsis).

Dėl šių taisyklių net ir tolimiausios kelionės turi būti planuojamos su poilsio pertraukomis. Jei kelionė trunka ilgiau kaip 9 valandas, vairuotojas privalo padaryti pertrauką arba net pernakti. Kelionė į Vokietiją dažnai įeina į šią 9-10 valandų ribą (priklausomai nuo išvykimo vietos Lietuvoje), todėl poilsis yra neprivalomas tik trumpesniuose maršrutuose (pvz., į Rytų Prūsiją ar netolimą Berlyną iš Klaipėdos), tačiau dažniausiai reikalingas bent vienas ilgas poilsis arba keletas mažųjų pertraukų, kurios „suvalgo“ laiką.

3. Kaip atstumas Lietuvoje ir Vokietijoje veikia terminus?

Lietuva nėra maža šalis, tačiau Vokietija yra gerokai didesnė. Atstumas nuo Vilniaus iki Klaipėdos yra apie 300 km, o tai jau 3–4 valandos vairavimo. Jei krovinys surenkamas Klaipėdoje ir turi būti pristatytas į Miuncheną (Bavarija), bendras kelionės atstumas gali viršyti 1500 km.

Toks atstumas reiškia, kad vairuotojas praleis vairuodamas apie 16–18 valandų. Tai reikalauja bent vienos nakvynės kelyje. Optimali kelionės trukmė šiuo atveju bus apie 2 dienos (pirmą dieną išvykimas ir vairavimas su pertraukomis, nakvynė, antros dienos rytas – vairavimas iki paskirties vietos).

Be to, reikia prisimti, kad Vokietijoje yra daugiau nei 80 milijonų gyventojų, o kelių tankumas yra didžiulis. Net ir važiuodamas greitkeliais, vairuotojas gali užstrigti spūstyse prie didmiesčių (Frankfurtas, Štutgartas, Kelnas), statybų vietų arba dėl avarijų. Tokios spūstys gali prailginti kelionę nevalandomu būdu nuo 1 iki 5 valandų. Todėl, planuodamas terminą, aš visada pridedu „saugos laiko tarpą“ (buffer time), kuris apima tikėtinus nesklandumus.

4. Kuo skiriasi FTL (pilna mašina) ir LTL (dalinis krovinys) pervežimų trukmė?

Tai esminis dalykas, kurį klientai dažnai pamiršta. FTL (Full Truck Load) – tai kai užsakote visą sunkvežimį. Jis važiuoja tiesiai iš punkto A į punktą B. Čia trukmė priklauso tik nuo vairavimo laiko, apkrovimo/iškrovimo ir vienos nakvynės (jei reikia).

LTL (Less than Truck Load) arba dalinis krovinys – tai kai jūsų prekės važiuoja kartu su kitų klientų kroviniais viename sunkvežimyje. Čia kelionės trukmė gali padidėti dvigubai ar net trigubai. Kodėl? Nes sunkvežimis turi apvažiuoti tarpinius taškus – surinkti kitus krovinius arba juos išpakuoti.

Pavyzdžiui, sunkvežimis gali važiuoti iš Kauno į Vilnių pasiimti papildomo krovinio, turi įveikti maršrutą per Lenkiją, sustoti Vokietijoje (pavyzdžiui, Berlyne) iškrauti dalį krovinių ir tik tada važiuoti į galutinę paskirties vietą (pavyzdžiui, Leipcigą). Tokiu atveju optimali trukmė gali būti ne 1–2 dienos, o 3–4 dienos. Jei jums svarbus greitis, visada rekomenduoju rinktis FTL arba ekspressines dalinio krovinio paslaugas, kurios brangesnės, tačiau garantuoja greitesnį pristatymą be nereikalingų sustojimų.

5. Ar savaitgalis ar šventės Vokietijoje veikia pervežimo trukmę?

Žinoma, ir tai yra vienas kritiškiausių veiksnių. Vokietijoje galioja griežti vairavimo draudimai savaitgaliais ir šventėmis. Sunkvežimiai, kurių bendroji leidžiama masė viršija 7,5 tonas, negali važiuoti sekmadieniais ir nustatytomis šventėmis (pavyzdžiui, Velykomis, Kalėdomis, Sekminėmis). Draudimas galioja nuo sekmadienio 00:00 val. iki sekmadienio 22:00 val.

Kas tai reiškia praktiškai? Jei jūsų krovinys išvyksta penktadienį ir kelionė trunka 20 valandų, vairuotojas gali atvykti į paskirties vietą šeštadienio vakare. Tačiau jei dėl spūsčių jis vėluoja ir atvyksta sekmadienio ryte, jis privalo sustoti ir laukti iki sekmadienio vakaro (arba pirmadienio ryto, jei tai leidžia taisyklės), kad galėtų įvažiuoti į sandėlį arba išvengti baudų.

Be to, dauguma Vokietijos sandėlių dirba tik darbo dienomis (pirmadienis-penktadienis) nuo 8:00 iki 16:00 ar 17:00 valandos. Nors vairuotojas gali fiziškai atvykti į vartus penktadienio vakare, jei jam nėra užsakyta iškrovimo paslauga arba jei sandėlis nedirba, krovinys bus pristatytas tik pirmadienį ryte. Planuodami pervežimą, visada tikrinkite kalendorių ir derinkite terminus su darbo laiku Vokietijoje.

6. Kokios vairuotojo poilsio taisyklės lemia ilgesnes pertraukas?

Be jau minėtų 4,5 valandų vairavimo ir 45 minučių pertraukų, yra ir savaitinio poilsio taisyklės. Po kiekvienų 4,5 vairavimo valandų turi būti 45 min. pertrauka. Bet kas nutinka, jei vairuotojas pradeda dirbti ankstyvą rytą (pvz., 4:00 val.)? Jis gali vairuoti iki 13:00 val., turi privalomą pertrauką, tada gali vairuoti dar 4,5 val. (iki 22:00 val.).

Tačiau yra ir dviejų savaičių taisyklė: per dviejų savaičių laikotarpį vairuotojas turi turėti bent du įprastus (45 valandų) poilsio laikotarpius, iš kurių vienas gali būti sumažintas iki 24 valandų (bet tada tas „trūkstamas“ laikas turi būti atlygintas kitą savaitę).

Kodėl tai svarbu jums? Jei vairuotojas artėja prie savaitinio poilsio limito, jis gali būti priverstas sustoti anksčiau, net jei iki paskirties vietos liko tik 100 km. Jis negali „nubražyti“ šių valandų. Todėl ilgesniuose maršrutuose arba jei vairuotojas jau važiavo kelias dienas prieš išvykdamas pas jums, kelionės trukmė gali būti prailginta dėl privalomo poilsio prieš išvykstant arba kelyje. Profesionalios transporto kompanijos visada stebi vairuotojų darbo laiką skaitmeninėje tachografo kortelėje, kad išvengtų pažeidimų ir vėlavimų.

7. Kaip apkrovimo ir iškrovimo procesai veikia bendrą laiką?

Daugelis klientų mano, kad apkrovimas trunka 15 minučių – tiesiog užkelti dėžes į mašiną. Realybėje tai sudėtingas procesas. Atvykus į sandėlį Lietuvoje, vairuotojas turi užregistruoti vartuose, pateikti dokumentus, laukti, kol bus paruoštas keltuvas arba krautuvas.

Jei krovinys yra kruopščiai pakartotas (pvz., dalinis krovinys), vairuotojas gali praleisti 2–4 valandas tiesiog laukdamas, kol bus surinkti kiti kroviniai į tą pačią mašiną. Tai yra normalu LTL pervežimuose.

Vokietijoje iškrovimas gali būti dar griežtesnis. Vokiečiai yra žinomi savo preciziškumu, todėl dažnai reikalaujama, kad vairuotojas būtų tiksliai laiku (Just-in-Time principas). Jei vairuotojas atvyksta 10 minučių anksčiau, jis gali būti nusiųstas laukti aikštelėje. Jei atvyksta vėlai, gali būti nukeltas į eilės galą, kas gali reikšti pristatymo atidėjimą kitai dienai.

Be to, pačiame iškrovime gali užeiti valanda ar dvi, jei tai didelis partijos kiekis arba jei reikia rankiniu būdu iškrauti prekes. Visas šis laikas – nuo momento, kai vairuotojas atvyksta į vartus, iki momento, kai jis pasirašo pristatymo dokumentus (CMR) ir išvažiuoja – yra įskaitomas į bendrą terminą. Todėl, kai ekspeditorius sako „2 dienos“, jis dažniausiai turi omenyje, kad vairavimo laikas yra mažiau, o likęs laikas skirtas šioms procedūroms.

8. Ar oro sąlygos (žiema) žymiai prailgina kelionę į Vokietiją?

Lietuvoje ir Vokietijoje klimatas panašus, tačiau žiemos sąlygos gali sukelti didelių nesklandumų, ypač važiuojant per Lenkiją arba Vokietijos kalnuotas rajonus (Bavarija, Schwarzwaldas). Sniegas, šlapdriba, ledo audros gali priversti vairuotojus važiuoti žymiai lėčiau nei leidžiamas greitis.

Be to, yra speciali situacija – vairuotojų saugumo reikalavimai. Kai kelyje yra prastas oras, vairuotojai dažnai pasirenka sustoti ir laukti, kol oras pagerės, nei rizikuoti avariją su 24 tonų sunkvežimiu. Tai yra ypatinga, jei važiuojama A6 ar A9 autostradomis Vokietijoje, kurios gali būti užšalusios arba užsnigtos.

Taip pat reikia prisimti apie „žiemos padangų“ reikalavimą. Vokietijoje nuo lapkričio iki balandžio mėn. visi sunkvežimiai privalo turėti žieminės padangas visais ratais. Jei mašina yra ne paruošta, policija gali ją sustabdyti ir neleisti toliau važiuoti iki kol bus pakeistos padangos. Tai užtrunka kelias valandas ir prailgina kelionę. Taigi, žiemos sezonu visada verta planuoti šiek tiek ilgesnę kelionės trukmę – ne dėl to, kad mašina lėtai važiuoja, o dėl neprognozuojamų sąlygų.

9. Kuo skiriasi standartinis pervežimas nuo „ekspreso“ pervežimo?

Standartinis pervežimas (Standart) dažniausiai reiškia, kad krovinys bus surinktas per 1–2 dienas, o tada pristatytas per 2–4 dienas (priklausomai nuo maršruto). Tai yra ekonomiškiausias variantas.

Ekspreso pervežimas (Express) yra paslauga, kurios tikslas – pristatyti kroviniį kuo greičiau, dažnai per 24 valandas arba net mažiau (priklausomai nuo atstumo). Kaip tai pasiekiamama? 1. Nenaudojamas tarpinis sandėlis: Krovinys nėra kombinuojamas su kitais. Jis yra imamas tiesiogiai iš siuntėjo. 2. Du vairuotojai: Ilguose maršrutuose gali būti siunčiamas sunkvežimis su dviem vairuotojais. Kai vienas vairuoja, kitas ilsisi. Taip išvengiama 9 valandų dienos limito ir 11 valandų poilsio pertraukos. Mašina gali važiuoti be sustojimo (išskyrus degalų įpylimą) beveik visą parą. 3. Prioritetas: Tokios siuntos yra prioriteto eilėje.