Nuo ko priklauso kelionės trukmė į Vokietiją mikroautobusu?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindiniu kryptimi lietuviams, kurie vyksta dirbti, gyventi arba tiesiog lankyti šeimos narius. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, daugybę kartų esu girdėjęs tą patį klausimą: „Kada aš būsiu vietoje?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas – atstumas padalintas iš greičio. Tačiau praktikoje viskas yra daug sudėtingiau. Kelionės trukmė į Vokietiją mikroautobusu nėra fiksuotas dydis, tai dinaminė vertė, priklausanti nuo begalės veiksnių, kurie gali pakeisti planus per valandą.

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, išsamiai aptarsime visas tas svarbias aplinkybes, kurios lemia, ar jūsų kelionė truks 12, ar 18 valandų. Suprasdami šiuos mechanizmus, ne tik tapsite kantriau keleiviais, bet ir galėsite geriau planuoti savo laiką bei lūkesčius. Kelionė mikroautobusu turi savi specifiką, skirtingą nei kelionė lengvuoju automobiliu ar traukiniu, todėl verta žinoti, kas vyksta „po gaubtu“.

DUK

1. Koks vidutinis kelionės laikas į pagrindinius Vokietijos miestus iš Lietuvos?

Vidutinis kelionės laikas yra orientyrinis, tačiau reikia skirti geografinius atstumus. Vokietija – didelė šalis, ir skirtumas tarp, tarkime, Berlyno ir Miuncheno, yra milžiniškas. Jei keliate į vakarines ar pietines Vokietijos dalis (pvz., į Miuncheną, Štutgartą ar Frankfurtą), turite tikėtis maždaug 14–17 valandų kelionės. Čia didžiausią įtaką daro ne tik pats kelias per Lenkiją, bet ir ilgas atstumas Vokietijos teritorijoje.

Vidurine Vokietijos dalimi (į Berlyną, Hanoverį, Brėmeną) važiuojama trumpiau – paprastai tai trunka nuo 11 iki 14 valandų. Šiaurinės Vokietijos kryptys (Hamburgas, Kiulis) taip pat užima maždaug 13–15 valandų. Tačiau šie skaičiai yra „idealūs“ – tai yra laikas, be didelių stagnacijų, techninių gedimų ir ilgesnių sustojimų. Visada verta šį laiką padidinti bent 1–2 valandoms, nustatant realų atvykimo laiką, ypač jei keliate šventiniu laikotarpiu.

2. Kaip maršruto pasirinkimas įtakoja važiavimo laiką?

Maršrutas – tai ne tik tiesi linija žemėlapyje. Pervežimo srityje dirbantys specialistai žino, kad optimalaus maršruto parinkimas yra menas. Iš Lietuvos į Vokietiją dažniausiai vėžiama per Lenkiją (per Ščečiną arba Varšuvą ir toliau į vakarus). Naujai nutiesti Lenkijos autostrados (pvz., A1, A2) žymiai sutrumpino kelionę, palyginti su tuo, kas buvo prieš 10–15 metų, kai tekdava važiuoti per miestus ir vengti duobių.

Tačiau net ir esant autostradoms, maršrutas gali skirtis priklausomai nuo konkretaus tikslinio taško Vokietijoje. Kartais trumpesnis atstumas žemėlapyje gali reikšti blogesnį kelių dangą ar daugiau greičio apribojimų (pvz., važiavimas per miestelius vietoje apvažiavimo). Be to, kai kurie vairuotojai gali pasirinkti maršrutą, kuris vengia mokamų ruožų Vokietijoje (nors sunkvežimiams ir mikroautobusams daug kur mokėti tenka vis tiek), tačiau tai gana nežymiai paveikia greitį, daugiau – kuro sąnaudas. Patirtis rodo, kad greičiausias ir saugiausias maršrutas visada yra pagrindinės autostrados, nepaisant jų eismo intensyvumo.

3. Ar eismo spūstys Vokietijoje ir Lenkijoje gali stipriai prailginti kelionę?

Tai, tikriausiai, dažniausia pasitaikanti priežastis, dėl kurios kelionė užtrunka ilgiau nei planuota. Vokietija yra žinoma savo automagistralėmis (Autobahn), tačiau jos taip pat pasižymi didžiuliu eismo intensyvumu. Ypač pavasario ir vasaros sezono metu, taip pat per šventes (Velykas, Kalėdos), „Stau“ – tai kasdienybė. Didžiausių miestų apvažiavimai (pvz., Berlyno žiedas, Kelno ruožas) gali užstrigti valandomis.

Lenkijoje situacija taip pat pasikeitė. Nors autostradų daugėja, tačiau prieš mokamus juostus (brankos) susidaro eilės, o sankryžose tarp senųjų ir naujųjų kelių eismas dažnai sužlunga. Jei įvyksta eismo įvykis – avarija ar techninė gedimas vienoje juostoje – tai sustabdo visą srautą, ir mikroautobuso vairuotojas privalo laukti. Tokios delsos gali „suvalgyti“ iki 3–4 valandų, kurias neįmanoma užtikrinti iš anksto. Vairuotojai, turintys daugiau patirties, stengiasi naudotis navigacinėmis sistemomis, kurios realiu laiku rodo spūstis, tačiau kartais apvažiuoti neįmanoma be didelių nukrypimų.

4. Kokį poveikį kelionės trukmei turi oro sąlygos?

Oro sąlygos – tas veiksnys, kurio negalima kontroliuoti, bet kuris gali visiškai sužlugdyti laikaraštį. Žiemos sezoną Lietuvoje, ypač Lenkijoje ir Vokietijos pietuose (kalnuotose vietovėse), sniegas, šlapdriba ar ledas priverčia važiuoti žymiai lėčiau. Nors mikroautobusai yra stabilūs, jų stabdymo kelias ant slidžaus kelio didesnis nei įprastų automobilių.

Vasarą pasitaiko kitokios problemos – liūtys, dulkių audros ar smarkus vėjas. Ypač pavojingas vėjas tuomet, kai mikroautobusas važiuoja tuščias arba mažai apkrautas – didelis šoninis vėjas gali nustumti transporto priemonę, todėl vairuotojas privalo sulėtinti. Taip pat rūkas yra dažnas reiškinys Vokietijos lygumose rudenį ir pavasarį. Esant blogam matomumui, greitis autostradose gali būti ribojamas iki 60 km/h arba net mažiau, kas automatiškai prailgina kelionę. Saugumas visada yra pirmiausia, todėl kiekvienas protingas vairuotojas pritaiko greitį prie oro sąlygų, o ne prie grafiko.

5. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio režimai veikia atvykimo laiką?

Tai vienas svarbiausių teisinių ir saugumo aspektų, apie kurį dažnai pamiršta keleiviai. Tarptautinių pervežimų vairuotojai yra susieti griežtais darbo laiko apribojimais (EG tachografų duomenys). Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (arba ją padalinti į dvi dalis: 15 min. + 30 min.).

Be to, po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atlikti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Jei kelionė yra ilga, pvz., į Miuncheną, vairuotojas gali tekti sustoti pernakvojimai viduryje kelionės. Tai reiškia, kad kelionė nebus „nuo ryto iki vakaro“, ji gali trukti dvi dienas su pernakvojimu. Nors mikroautobusai (jei jie turi iki 9 vietų su vairuotoju) kartais gali turėti šiek tiek lengvesnes taisykles nei sunkvežimiai, tačiau profesionalų kompanijos visada laikosi saugumo normų. Nuo to priklauso ne tik laikas, bet ir jūsų gyvybė kelyje.

6. Kiek laiko užtrunka techninės pertraukos ir keleivių aptarnavimas?

Kelionė mikroautobusu nėra tik vairavimas. Tai kompleksinis procesas, į kurį įeina ir keleivių poreikiai. Paprastai per ilgos kelionės (virš 10 valandų) daroma mažiausiai 2-3 sustojimai degalinėse. Šie sustojimai skirti ne tik degalams užpilti, bet ir vairuotojui bei keleiviams pailsėti, pavalgyti, nueiti į tualetą.

Viename tokiame sustojyme praleidžiama maždaug 20–30 minučių. Jei keleiviai pavėluoja grįžti iš degalinės (ką, deja, dažnai matau), tai visiškai stumia grafiką. Taip pat, jei kelionėje vyksta keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas kelyje (pvz., Kaune, Panevėžyje, o po to Lenkijoje), kiekvienas toks sustojimas užtrunka apie 10–15 minučių. Jeigu maršrute yra daug taškų, šis laikas susumuojas ir gali padaryti nemažą įtaką galutiniam atvykimo laikui. Profesionalios kompanijos visada skiria laiko rezervą šioms procedūroms, tačiau keleivių disciplina taip pat svarbi.

7. Ar kelių darbai (remontai) gali sukelti nenumatytas delsas?

Absoliučiai taip. Kelių remontai yra „blogio“ šaltinis, kuris veikia visus, ir lengvuosius automobilius, ir sunkvežimius. Vokietijoje, pavyzdžiui, autostradų remonto darbai („Baustelle“) vyksta beveik visą vasarą. Juose dažnai būna siaurinamos juostos (iki vienos ar dviejų), kas sukuria „butelio kaklio“ efektą.

Lenkijoje situacija panaši – intensyviai statomos naujos atkarpos, todėl nukrypimai į senus kelius arba techninės eilės prieš remonto zonas yra įprasti dalykai. Jei remontas vyksta naktį, gali būti uždarytas kelias ir nukreipiamas eismas apvažiavimo keliais, kurie yra ilgesni ir prastesnės kokybės. Navigacijos sistemos kartais per vėlai gauna informaciją apie naujus remontus, todėl vairuotojas gali netikėtai užstrigti. Tai vienas tų veiksnių, kurio neįmanoma prognozuoti iš anksto, o jo įtaka trukmei gali svyruoti nuo 15 minučių iki valandos.

8. Kaip sienos kirtimas (net ir Schengo erdvėje) veikia greitį?

Nors Lietuva, Lenkija ir Vokietija yra Schengo erdvėje ir teoriškai sienos neturėtų būti, praktikoje situacija kitokia. Prieš įstojant į Schengo erdvę arba šiuo metu dėl migracijos krizių, kartais vykdomos papildomos kontrolės. Netgi įprastose kontrolėse, jei eilės didelės, sustojimas gali užtrukti.

Be to, nelegalios migracijos problema šiaurės rytų pasienyje (tarp Lenkijos ir Vokietijos) pastaraisiais metais padidino muitinės ir policijos kontrolę. Mūsų mikroautobusai dažnai sustojami patikrai. Pareigūnai gali patikrinti dokumentus, bagažą ar netgi paprašyti keleivių išlipti. Tokių procedūrų trukmė priklauso nuo pareigūnų kruopštumo ir eilių. Nors tai neįvyksta kiekvieną kartą, visada reikia būti pasiruošusiam, kad toks sustojimas gali „suvalgyti“ 30–60 minučių, o retais atvejais ir daugiau.

9. Ar mikroautobuso techninė būklė ir paruošimas lemia kelionės greitį?

Techninė būklė – tai pagrindas, be kurio nėra saugios kelionės. Ilgai šioje srityje dirbantiems žmonėms yra aišku: gerai prižiūrimas transportas reiškia ne tik greitį, bet ir užtikrintą nuvykimą. Prieš išvykstant į tokią ilgą kelionę, mikroautobusas privalo būti patikrintas – padangos, tepalai, skysčiai, padangų slėgis.

Jeigu techninė būklė neprižiūrėta, gali kilti problemų kelyje – nuo paprasto peršalimo iki padangos plyšimo. Tokios situacijos ne tik pristabdo kelionę laikui, reikalingam remontui, bet ir sukelia didelį stresą. Patikimi pervežėjai investuoja į techninę priežiūrą, todėl jų mikroautobusai važiuoja stabiliai ir gali leistis didesniu greičiu (leidžiamu) be baimės, kad kažkas nutiks. Taigi, rinkdamiesi pervežėją, verta pasidomėti jo transporto parko amžiumi ir būkle, nes tai tiesiogiai įtakoja tai, ar atvyksite laiku, ar stovėsis kelio viduryje.

10. Ar kelionės pradžios laikas (naktis vs diena) turi reikšmės?

Taip, laikas, kai pradedama kelionė, gali daryti didelę įtaką trukmei. Naktį (pvz., nuo 22:00 iki 06:00) eismas autostradose yra daug mažesnis. Tai leidžia vairuotojui važiuoti tolygiai, be stabdymų ir priešpriešinių manevrų. Todėl naktinės kelionės dažnai būna trumpesnės laiko atžvilgiu, nors fiziškai vairuotojui gali būti sunkiau dėl natūralios miego poreikio (todėl svarbu laikytis poilsio režimų).

Dienuje, ypač nuo 07:00 ryto iki 18:00 vakaro, eismo intensyvumas išauga keliskart. Priešpiečiai (nuo 14:00 iki 17:00) yra ypatingai „spūstingi“ miestuose ir prie jų. Jei kelionė prasideda ryte, tikėtina, kad didžiąją dalį kelio Vokietijoje teks važiuoti intensyviame eisme. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje naktimis (nuo sekmadienio į pirmadienį ar prieš šventes) gali būti draudžiamas sunkiųjų transporto priemonių eismas, nors tai mažiau liečia keleivinius mikroautobusus, tačiau vis tieke sumažina bendrą eismo apkrovą kelyje.

Išvada

Apibendrinant, kelionės trukmė į Vokietiją mikroautobusu nėra pastovi vertė, kurią galima sužinoti iš paprasto skaičiuotuvo. Tai sudėtingas lygtis, kurioje susidaro atstumas, eismo sąlygos, oro reiškiniai, techninė būklė, žmogiškasis faktorius ir netgi biurokratinės procedūros. Kaip žmogus, kuris šiuose keliuose praleido daugiau nei dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: ramybė ir kantrybė yra geriausi keleivio draugai.

Planuodami kelionę, visada vertėkite atsižvelgti į „rezervinį laiką“.