Norite perkraustyti baldus į Vokietiją be vargo? Eksperto vadovas sėkmingam persikraustymui

Įvadas

Persikraustymas į užsienį, ypač į tokią šalį kaip Vokietija, yra svarbus gyvenimo etapas, kuris dažnai susijęs ne tik su džiaugsmu dėl naujų galimybių, bet ir su nemažu stresu. Per daugelį metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, daugybę kartų mačiau, kaip neapgalvota logistika gali sugadinti net pačius gražiausius planus. Vokietija yra viena pagrindinių lietuvių emigracijos kryptis, todėl baldų ir asmens daiktų pervežimas šia kryptimi yra itin aktyvus. Tačiau, norint, kad visa operacija vyktų sklandžiai ir be vargo, reikia ne tik pasikviesti vairuotoją su automobiliu.

Sėkmingas persikraustymas – tai tikslus planavimas, supratimas apie dokumentus, kainodaros principus ir tinkamas daiktų paruošimas. Dažnai klientai klysta manydami, kad viskas tvarkosi „kaip nors“ paskutinę minutę, tačiau tokia požiūrio strategija tarptautiniuose maršrutuose baigiasi prastai: praleistais terminais, sugadintais baldais ar netikėtais išlaidomis. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėsiančiomis jums išvengti šių kliūčių. Mes aptarsime viską nuo to, kaip teisingai suskaičiuoti krovinio tūrį, iki to, kokie dokumentai būtini Vokietijos muitinėje, ir, žinoma, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų kelionė į naująjį namą būtų kuo ramesnė.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai kainuoja baldų pervežimas į Vokietiją ir nuo ko priklauso kaina?

Vieno iš pirmųjų ir svarbiausių klausimų, kuriuo klausiate, yra kaina. Tačiau atsakymas „nuo ko priklauso“ čia labai aktualus. Tarptautiniame pervežime nėra vieno fiksuoto tarifui, nes kiekvienas krovinys yra unikalus. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys galutinę sumą, yra krovinio tūris (kubiniais metrais arba $m^3$) ir svoris, atstumas tarp siuntimo ir pristatymo vietų, bei prieigos prie objekto sąlygos.

Jei pervežate tik kelias dėžes arba vieną sofą, tai gali būti atliekama kaip „dalinis krovinys“ (angliškai part load). Tokiu atveju jūsų baldai keliauja kartu su kitų klientų siuntomis, o jums mokama tik už užimamą vietą automobilyje. Tai yra ekonomišiausias variantas. Jeigu kalbame apie viso buto ar namo išvežimą, reikės atskiro automobilio, kurio talpa yra nuo 20 iki 40 $m^3$. Taip pat į kainą įeina darbo jėgos – krovikų paslaugos Lietuvoje ir Vokietijoje. Verta paminėti, kad kaina gali skirtis priklausomai nuo to, ar reikia išnešti daiktus iš penkto aukšto be lifto, ar jie bus laukiami prie pat patalpų durų. Taip pat įtakos turi ir konkretus Vokietijos regionas – pervežimas į Miuncheną ar Berlyną gali kainoti šiek tiek daugiau dėl didesnio nuomos užmokesčio vairuotojams ar didesnio eismo intensyvumo, palyginti su mažesniais miestais.

2. Kaip teisingai suskaičiuoti mano baldų ir daiktų tūrį ($m^3$)?

Tikslaus tūrio skaičiavimo negalima pamiršti, nes nuo tiesiogiai priklauso transporto pasirinkimas ir kaina. Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai nuvertina savo turimų daiktų kiekį, manydami, kad „viskas įsipils į vieną vagoną“, tačiau realybėje užtenka dviejų. Norėdami suskaičiuoti tūrį, reikia atlikti paprastus, bet kruopščius matavimus.

Imkite kiekvieną baldą (spintą, sofa, stalą) ir išmatuokite jo ilgį, plotį ir aukštį decimetrais. Tada šiuos tris skaičius sudauginkite, ir gausite tūrį kubiniais decimetrais ($dm^3$). Tūris kubiniais metrais ($m^3$) gaunamas padalinus rezultatą iš 1000. Pavyzdžiui, jei spinta yra 200 cm ilgio, 60 cm pločio ir 220 cm aukščio, tai yra $2 \times 0,6 \times 2,2 = 2,64\,m^3$. Taip pat reikia įvertti dėžes su mažaisiais daiktais (drabužiais, indais, knygomis). Paprasta taisyklė: standartinė perkraustymo dėžė (pavyzdžiui, 50x40x40 cm) užima apie $0,08\,m^3$. Jei jūsų tūris siekia 10–12 $m^3$, tai jau reikalingas 3,5–5 tonų sunkvežimis su „liftu“ (kėbulu). Jei tūris mažesnis, gali užtekti ir krovininio mikroautobuso (pvz., Ford Transit). Geriausia yra sudaryti išsamų inventoriaus sąrašą su matmenimis ir nusiųsti jį pervežėjui – tai leis jam pasiūlyti tiksliausią kainą.

3. Ar reikia mokėti muito ar PVM pervežant asmeninius daiktus į Vokietiją?

Šis klausimas dažnai kelia didžiaulę baimę, tačiau geros naujienos yra tokios: jeigu pervežate asmeninius daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius ir kurių nebus parduodami (t. y. ne komercinės paskirties), Vokietijoje jums nereikės mokėti muito ar PVM.

Abi šalys – Lietuva ir Vokietija – yra Europos Sąjungos narės, todėl prekių judėjimas tarp jų yra laisvas. Tačiau yra vienas svarbus niuansas, apie kurį dažnai užmirštama: tai taip vadinamas „Transfer of Residence“ (gyvenamosios vietos keitimas) reglamentavimas. Nors ES viduje muitų nėra, Vokietijos muitinė gali pagalvoti, kad jeigu pervežate labai daug naujų daiktų (pavyzdžiui, 10 naujų televizorių ar neįpakuotų baldų su etiketėmis), tai gali būti komercinė veikla. Todėl būtina turėti daiktų sąrašą (inventorių) ir, jei reikalaujama, parodyti dokumentus, patvirtinančius, kad jūsų gyvenamoji vieta keičiama (pvz., darbo sutartį Vokietijoje, nuomos sutartį, išregistravimą iš Lietuvos). Jeigu pervežate transporto priemonę, ten gali būti specifiniai mokesčiai, tačiau baldams ir buitiniai daiktams įprastai mokesčių nėra. Svarbu iš anksto pasikalbėti su pervežėju, ar jis užtikrina reikiamų dokumentų parengimą muitinės kontrolės atveju.

4. Kaip turėčiau pasiruošti baldams prieš atvykstant pervežėjų komandai?

Pasiruošimas – tai pusė sėkmės. Profesionali pervežimo komanda atvyks greičiau ir efektyviau, jei jūs padarysite namų darbus. Pirmiausia, visus smulkius daiktus reikia surinkti į dėžes. Nenaudokite milžiniškų dėžių, kurios tūps po svorio – pilna dėžė su knygomis neturėtų sverti daugiau kaip 15–20 kg, kitaip krovikai neįveiks jų nešti, o dėžė gali plyšti.

Stambūs baldai (spintos, lovos, sekcijos) turi būti išmontuoti, jeigu įmanoma. Išmontuotos dalis užima mažiau vietos automobilyje ir mažiau tikėtina, kad jos bus pažeistos durų ar koridorių vingiuose. Visus išmontuotus elementus (sriegtus, raktus, varžtus) sudėkite į pažymėtus maišelius ir prisegkite prie atitinkamo baldo. Labai svarbu yra apsaugoti baldus. Naudokite putplasčio plokštes, burbulinę plėvelę, o ypač pažeidžiamas vietas (kampus, stiklus) užklijuokite storu lipduku. Jeigu neturite pakavimo medžiagų, dauguma pervežimo kompanijų gali pasiūlyti pakavimo paslaugą – tai kainuoja, tačiau sutaupo daug nervų ir apsaugo jūsų turtą.

5. Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Laiko apskaičiavimas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite. Jeigu užsakote ekspresinį pervežimą (tai yra, automobilis atvyksta tik prie jūsų ir veža tik jūsų krovinių), tai kelionė įprastai trunka 1–2 dienas. Pavyzdžiui, jei krovimas prasideda pirmadienį Lietuvoje ryte, trečiadienį arba ketvirtadienį rytą jūsų daiktai jau gali būti Vokietijoje (priklausomai nuo atstumo, pavyzdžiui, į Miuncheną keliaujama ilgiau nei į Berlyną).

Tačiau jeigu pasirinksite ekonomiškesnį variantą – dalinį krovinį – laikas gali padidėti iki 5–7 dienų, o kartais ir ilgiau. Tai susiję su tuo, kad vairuotojas turi surinkti kitus siuntimus, paimti kelis krovinius iš skirtingų miestų ir paskui juos išpildyti Vokietijoje. Be to, reikia atsižvelgti ir į vairuotojo darbo laiko apribojimus (po 4,5 valandos vairavimo būtina 45 min. pertrauka, po 9 valandų – 11 valandų poilsis) bei galimus eismo kamščius Lenkijoje ar Vokietijos autostradose. Planuodami persikraustymą, visada geriau numatyti laiko atsargą – nepadarysite klaidos jeigu daiktus atsiimsite savaitę po išvykimo iš Lietuvos.

6. Kokius dokumentus turiu paruošti, o ką užtikrina pervežėjas?

Dokumentų tvarka yra vienas pagrindinių elementų, užtikrinančių sklandžų pervežimą. Jums, kaip klientui, reikia turėti asmens dokumentą (pasą arba ID kortelę), kurį reikės parodyti pasirašant pervežimo sutartį arba perduodant raktus Vokietijoje. Taip pat rekomenduojama turėti daiktų sąrašą (inventorių), nors dažnai jį sudaro pervežėjas.

Pervežėjas turi paruošti ir pateikti jums tarptautinį krovinių pervežimo sutartį – CMR sąvartą. Tai pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad pervežėjas priėmė jūsų krovinių ir įsipareigojo juos pristatyti. CMR sąvartoje turi būti nurodytos adreso, siuntėjo ir gavėjo duomenys, krovinio aprašymas ir, labai svarbu, pristatymo būklė. Jeigu pervežimas apdraustas, draudimo polisas arba informacija apie draudimą taip pat turi būti pateikta. Jeigu pervežate brangius daiktų (pvz., paveikslus, antikvariatą, brangią elektroniką), juos būtina ypatingai pažymėti sąraše ir, pageidaujant, papildomai apdrausti.

7. Kas nutinka, jei pervežimo metu sugenda mano baldai?

Tai nemalonus dalykas, tačiau jis gali įvykti. Esu matęs viską – nuo nuplėštos odos sofoje iki sulaužytos spintos. Svarbiausia čia yra draudimas ir teisingai užpildyta CMR sąvarta. Pagal tarptautinius konvencijas, pervežėjas yra atsakingas už krovinį nuo to momento, kai jį priima, iki momento, kai jį perduoda gavėjui.

Jei pastebite pažeidimus pristatymo metu, jūs turite būti labai atidūs. Negalima pasirašyti CMR sąvartos be pastabų, jei matote, kad, pavyzdžiui, dėžė sutrūkinėjusi. CMR sąvartoje turi būti įrašyta „su pastabomis“ (angliškai with reservations), nurodant, kas konkrečiai pažeista. Tuomet turite 7 dienas (pagal CMR konvenciją) nuo pristatymo dienos parašyti oficialų pretenziją (reklamaciją) pervežėjui. Jeigu turite sudarytą draudimo sutartį, draudimo kompanija padengs žalą (atlygins remonto arba naujo baldo kainą). Jeigu draudimo nėra, atlyginimas vyksta pagal tarptautinius tarifus, kurie dažnai yra žymiai mažesni už realią baldo vertę. Todėl visada patariu pasirinkti pervežimą su draudimu.

8. Ar galiu pervežti ir automobilį kartu su baldais?

Taip, tai yra ganėtinai dažna praktika. Daugelis persikraustančiųjų nori nupirkti naują automobilį Lietuvoje (kur jis gali būti pigesnis ar patogiau įsigytas) arba pervežti savo senąjį automobilį į Vokietiją. Tokiu atveju reikia specialaus automobilio – autovežio, kuris turi vietos ir kroviniui viršuje (pakeleivų kabinoje arba specialiame dėže), ir automobiliui apačioje.

Arba, jeigu automobilis mažas (pvz., „smart“ arba mažas sedanas), kartais jį įmanoma įkrauti į didelį sunkvežimį su liftu kartu su baldais, jeigu liktų pakankamai vietos. Tačiau čia reikia ypatingo atidumo: automobilis turi būti tvirtai užfiksuotas (surištas) ir apsaugotas, kad judant sunkvežimiui jis nepraslystų ir nepraritų į baldus. Taip pat reikia nepamiršti, kad automobilio pervežimas gali reikalauoti papildomų dokumentų (techninio paso, draudimo „žalos trečiesiems asmenims“ galiojančio Vokietijoje) ir, jei automobilis naujas, gali būti taikomi mokesčiai (pvm), nors asmeninio naudojimo atveju dažnai taikomi išimtys.

9. Ar įmanoma pervežti daiktus į Vokietiją, jei aš ten negaliu būti asmeniškai?

Žinoma, tai įmanoma ir yra dažnai pasitaikantis atvejis. Dažnai klientai išvyksta anksčiau, pradeda dirbti, o baldus lieka pervežti vėliau. Tokiu atveju viskas vyksta pagal tą pačią schemą, su keliais pakeitimais.

Lietuvoje jūs (arba jūsų atstovas – giminaitis, draugas) pasirašo CMR sąvartą ir perduoda raktus nuo buto vairuotojui. Vokietijoje reikia pasirūpinti, kad kas nors būtų pasiruošęs priimti krovinių. Tai gali būti naujasis buto savininkas (jei jūs dar nuomojatės), darbuotojas arba draugas. Jeigu nieko nėra, reikia iš anksto susitarti su pervežėju – dažnai jie gali pristatyti krovinius į sandėlį laikinai saugoti, kol jūs atvyksite, tačiau tai papildomai kainuoja. Taip pat galite pateikti vairuotojui notariškai patvirtintą pavedimą (power of attorney), leidžiantį jums atstovauti, tačiau dažniausiai užtenka paprasto telefono susisiekinėjimo patvirtinimo, kad asmuo Vokietijoje yra tikėtinas ir jis gali priimti siuntą.

10. Kodėl verta rinktis profesionalią pervežimo kompaniją, o ne „vairuotoją iš skelbimo“?

Šis klausimas yra labai svarbus, ypač kalbant apie tarptautinius pervežimus. Skelbimuose pasitaiko pigių pasiūlymų nuo privačių vairuotojų, kurie važiuoja tuščiais automobiliais atgal. Nors kaina gali atrodyti viliojanti, rizikos čia didžiulės. Profesionali kompanija turi ne tik automobilį, bet ir atsakomybę.

Profesionalai užtikrina: 1) Krovinių draudimą (privačiai asmuo dažnai neturi jokio draudimo arba jis nepadengia krovinio vertės); 2) Krovikų paslaugas (privačiai asmuo ne visada turi komandą, todėl teks kelti patys); 3) Teisinį saugumą (sutartys, CMR sąvartos, aiškūs atsakomybę apibrėžiantys punktai); 4) Patirtį ir įrangą (kaip užfiksuoti krūvį, kad jis nenulūžtų kelyje). Be to, jei su privačiu vairuotoju įvyksta avarija arba jis dingsta su jūsų baldais, teisiškai gauti atlyginimą yra labai sunku ir brangu. Profesionali kompanija dirba pagal standartus, o mano 20 metų patirtis rodo, kad taupant ant pervežimo kainos, dažnai galima prarasti daugiau priduodant brangius baldus.