Nepavyksta rasti vietos mikroautobuse į Vokietiją? Eksperto patarimai ir sprendimai

Vokietija jau dešimtmečiais yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė ir viena populiariausių kryptų tiek verslui, tiek privatiems asmenims. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje daugybę kartų esu girdėjęs tą patį liūdną pasakojimą: „Reikia siųsti dėžę į Miuncheną arba pakrauti keleivį į Berlyną, bet visur sakoma, kad vietų nebėra“. Tai ne tik įprasta problema, bet ir logistikos realybė, su kuria susiduria kasdien.

Kodėl taip atsitinka? Kodėl, atrodo, visų mikroautobusų grafikai visada pilni, o kainos kartais šokuoja? Atsakymas slyps ne tiesiog tame, kad „vairuotojai tingi“, o sudėtingame logistikos tinkle, kurio paprastam vartotojui sunku įsivaizduoti. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip veikia mikroautobusų pervežimų rinka, ir pateiksiu veiksmingus patarimus, kaip būti aptarnautam net ir pačiais „pikais“.

Mikroautobusų (dažniausiai tai „Mercedes Sprinter“, „Ford Transit“ ar panašios klasės transporto priemonės) populiarumas lemiamas jų universalaus. Jie tinka tiek keleiviams (8+1 vietos), tiek kroviniams (kai išmontuojamos sėdynės). Tačiau būtent dėl to, kad šios transporto priemonės yra universalios ir talpios, jos tampa „karštu pyragu“, ypač kai kalbama apie ekonomiškus ir greitus pervežimus į Vokietiją.

Įvadas

Vokietijos kryptis yra unikali savo intensyvumu. Kasdien iš Lietuvos į Vakarus išvyksta šimtai sunkvežimių ir mikroautobusų. Tačiau, skirtingai nei dideli sunkvežimiai, kurie veža tūkstančius tonų prekių ir gali leisti sau važiuoti su daliniu užimtumu, mikroautobusų ekonomika remiasi maksimaliu užimtumu. Jei mikroautobuse yra 4 vietos kroviniui, o užsakyta tik viena, pervežėjas patiria nuostolį, atsižvelgiant į degalų kainas, Vokietijoje galiojančius mokesčius (Maut) ir vairuotojo darbo užmokestį.

Todėl, kai skambinate ir išgirstate „Vietų nebėra“, tai dažniausiai reiškia, kad konkretus maršrutas jau suformuotas pagal užsakymus, kurie buvo gauti prieš kelias dienas ar net savaites. Logistikos kompanijos stengiasi konsoliduoti siuntas taip, kad kiekviena kelionė būtų kuo pelningesnė. Tačiau tai nereiškia, kad situacijos be išeities. Esu matęs tūkstančius situacijų, kai net ir atrodančiai beviltiškas atvejis buvo išspręstas tinkamu planavimu ir supratimu, kaip veikia sistema.

Šiame straipsnyje mes ne tik išnagrinėsime, kodėl sunku rasti vietos, bet ir aptarsime alternatyvius sprendimus, dokumentacijos niuansus bei tai, kaip pasiruošti siuntai, kad ji būtų priimta be pailgėjusių paaiškinimų. Mano tikslas – padaryti tai, kas atrodo sudėtinga, suprantama ir prognozuojama.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda man esant situacijai, kai vietos mikroautobuse į Vokietiją nebėra. Atsakymai paremti ilgamečia praktika ir žiniomis apie rinkos mechanizmus.

1. Kodėl taip sunku rasti vietos mikroautobuse į Vokietiją, ypač paskutinę minutę?

Pagrindinė priežastis – maršrutų planavimas ir konsolidacija. Profesionalios pervežimo kompanijos formuoja maršrutus ne iš ryto į vakarą. Paprastai vairuotojas gauna užsakymus iš anksto, surinkdamas krovinius ar keleivius iš skirtingų Lietuvos miestų (pvz., Vilnius – Kaunas – Klaipėda), kad užpildytų mikroautobusą išvykimo metu. Jei Jūs skambinate paskutinę minutę, vairuotojas gali jau būti pasiekęs maksimalų svorį arba tūrio limitą. Be to, Vokietijoje griežtai kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas, todėl nėra galimybės tiesiog „užsukti“ paimti papildomo krovinio, jei tai nebuvo suplanuota, nes vėluos į paskirties vietą arba pažeis poilsio režimą.

2. Ar yra skirtumas tarp keleivinio ir krovininio mikroautobuso pervežimo?

Taip, ir šis skirtumas esminis. Keleivinio mikroautobuso (8+1) tikslas – nugabenti žmones. Kroviniams tenka tik tas tūris, kuris telpa rankinėje bagažo dėžėje (paprasčiausiai lagaminą). Jei Jums reikia vežti didesnę siuntą (pvz., baldus, techniką, padangas), reikalingas krovininis mikroautobusas. Jis turi specialią įrangą kroviniui prifixuoti (juostos, grotelės). Dažnai klientai klysta, manydami, kad keleivinis mikroautobusas „kažkaip“ priims didelę dėžę. Taip nebus – tai saugumo reikalavimas. Todėl, ieškodami vietos, būtinai nurodykite, ką tiksliai vežate.

3. Kiek laiko iš anksto reikia rezervuoti vietą, kad būčiau tikras, kad pataikysiu?

Idealiu atveju – 3–5 dienos prieš planuojamą išvykimą. Tai „auksinis standartas“, leidžiantis dispečeriams sudėlioti mozaiką taip, kad Jūsų siunta tilptų į jau suformuotą maršrutą. Jei kalbame apie ypatingai pavasario ar rudenio šventes (Velykos, Kalėdos), rekomenduoju rezervuoti net savaitę iki šventės. Tačiau per savo 20 metų patirtį esu matęs, kad net ir tą pačią dieną pavyksta rasti vietą, jei Jūsų siunta yra lanksti (pvz., galima atiduuti vėliau ar paimti anksčiau).

4. Ką daryti, jei man reikia skubiai vežti siuntą, bet visur sakoma, kad vietų nėra?

Jei standartinis „konsoliduotas“ pervežimas (kai mikroautobusas renka daug smulkių siuntų) nebeįmanomas, yra du pagrindiniai sprendimai. Pirmas – ekspresinis pervežimas. Tai reiškia, kad Jums skiriamas atskiras vairuotojas ir mikroautobusas, kuris važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų. Antras – krovinių perkelimas tarp miestų. Galite siuntą nuvežti į didesnį hubą (pvz., Varšuvą ar Kauną), iš kurio dažniau išvyksta dideliai sunkvežimiai į Vokietiją. Nors mikroautobuso vietos gali ir nebūti, sunkvežimis vietą ras tikrai, tik pristatymas gali šiek tiek užtrukti ilgiau dėl perkrovimo.

5. Kaip formuojama kaina, kai vietų jau „nėra“, bet įmonė sutima vežti?

Tai klasikinis pasiūlos ir paklausos dėsnis. Jei dispečeris turi priverstinai keisti maršrutą, įtraukti papildomą vairuotoją arba atidėti kitą, mažiau pelningą užsakymą dėl Jūsų skubo, kaina paddidėja. Skubos mokestis (urgency fee) logistikoje yra normalus reiškinys. Taip pat įtakos turi krovinio svoris ir tūris. Jei Jūsų siunta užima vietą, kurią galėtų užimti trys mažesnės siuntos, turėsite sumokėti už „prarastą pelną“ – tai vadinama „už vietą metrais“.

6. Kokius dokumentus reikia parengti, kad siunta būtų priimta be problemų?

Kadangi Vokietija yra ES šalis, muitinės kontrolės viduje paprastai nėra, tačiau reikalingi komerciniai dokumentai. Būtina turėti prekių siuntimo lapą (CMR) arba sąskaitą-faktūrą (jei prekinė siunta). Privatiems asmenims dažnai užtenka paprasto siuntos aprašymo, tačiau jei vežate techniką ar brangius daiktus, verta turėti įrodymą, kad tai Jūsų nuosavybė (pvz., pirkimo kvitas), kad išvengtumėte nesusipratimų sienos kontrolės punktuose arba policijos patikrinimo metu. Be aiškios dokumentacijos vairuotojas gali atsisakyti priimti siuntą, bijodamas baudų.

7. Ar yra tam tikri Vokietijos miestai, į kuriuos sunkiau patekti nei į kitus?

Taip, geografija vaidina didelį vaidmenį. į Berlyną, Hamburgą, Miuncheną (didmiesčius) maršrutų daugiausia, nes ten yra didžiausia paklausa. Tačiau jei reikia vežti į mažesnį miestelį, pvz., Bavarijos gilumoje arba Reino krašte-Pfalce, tenka tiksliai planuoti. Mikroautobusas negali „važinėti po kaimus“, jei ten nėra kitų užsakymų. Tokiu atveju gali tekti susitarti dėl pristatymo iki artimiausio didesnio miesto arba mokėti už išvykimą „nuo kelio“.

8. Kaip vairuotojo poilsio laikas veikia mano siuntos pristatymą?

Europos Sąjungos reglamentai (EHK) griežtai reglamentuoja vairuotojo darbo laiką. Vairuotojas turi turėti 45 minučių poilsį po 4,5 valandos vairavimo ir 11 valandų kasdieninio poilsio. Jei Jūsų siunta į Vokietiją keliauja 18–20 valandų, vairuotojas tikrai turės sustoti. Tai reiškia, kad „ryto išvykimas“ gali reikšti pristatymą tik kitą dieną vakare. Nereikėtų kaltinti vairuotojo už lėtumą – jis tiesiog laikosi įstatymų, kad visiems būtų saugu. Suprantant šiuos grafikus, lengviau planuoti savo laiką.

9. Ar verta rinktis mažesnes, ne tokius žinomas pervežėjų kompanijas, jei didelės neturi vietų?

Tai dviejų ašmenų kalvis. Didelės kompanijos turi didelį autoparką, todėl tikimybė, kad atsiras laisvas mikroautobusas, yra didesnė, net jei dabar vietos nėra. Jos gali peradresuoti užsakymą kitam vairuotojui. Mažos kompanijos gali būti lankstesnės kainų atžvilgiu ir gali „įsibrauti“ į grafiką dėl mažesnės biurokratijos, tačiau jos turi mažiau resursų. Mano patarimas: kreipkitės į patikimus, vidutinio dydžio logistikos paslaugų teikėjus, kurie specializuojasi būtent Lietuva-Vokietija maršrutuose – jie turi optimalų balansą tarp resursų ir lankstumo.

10. Kokios yra dažniausios klaidos, kurias daro klientai užsakydami pervežimą?

Dažniausia klaida – netikslus krovinio aprašymas. Klientas sako „maža dėžė“, o atvyksta vairuotojas ir mata, kad tai yra 60 kg šaldytuvas, kuris netelpa pro duris arba užima per daug vietos. Tai sukelia konfliktą ir vėlavimus. Antroji klaida – pasitikėjimas „žodžiu“, be dokumentų. Ir trečioji – laiko planavimas taip, tarsi Vokietijoje nėra eismo įvykių ar remonto darbų keliuose. Visada palikite laiko rezervą (dieną-dvi), ypač jei siunta svarbi verslo procesui.

Išvada

Nepavykus rasti vietos mikroautobuse į Vokietiją, nereikia panikuoti arba manyti, kad situacija beviltiška. Logistika – tai ne statinis procesas, o nuolat judantis organizmas, kuriame visada galima rasti angą, jei žinai, kur ieškoti ir kaip elgtis. Mano daugelio metų patirtis rodo, kad dauguma „neįmanomų“ pervežimų tampa įmanomais, kai klientas ir ekspertas bendradarbiauja atvirai.

Sėkmės raktas yra planavimas. Kuo anksčiau pranešate apie savo poreikius, tuo didesnė tikimybė, kad Jūsų siunta bus įtraukta į optimalų maršrutą ir kaina bus konkurencinga. Jei reikia skubos, būkite pasiruošę sumokėti už greitį arba pasirinkti alternatyvius sprendimus, tokius kaip ekspresas arba krovininio transporto dalis.

Galiausiai, visada verta pasitikėti profesionalais. Geras logistikos brokeris ar pervežėjas ne tik pasakys „nėra vietų“, bet ir pasiūlys sprendimą: galbūt reikia pakelti siuntą iki Kauno, galbūt reikia palaukti vienos dienos, arba galbūt reikia pakeisti krovinio pakavimą, kad jis tilptų į likusią erdvę. Vokietija yra arti, ir su teisingu požiūriu bei žiniomis, kelionė į šią šalį gali būti sklandi net ir tada, kai pirmiausia atrodo, kad vietos nebėra.