Mikroautobusų transportas į Vokietiją: skaidri kainodara visiems

Vokietija jau daugiau kaip dešimtmetį išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerė, o kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai krovinių pervežimų. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip pasikeitė rinka, koks atsirado konkurencijos sulūžimas ir, svarbiausia, kaip keitėsi kliento lūkesčiai. Anksčiau pakakti paskambinti, pasakyti „krovinius vežu“ ir sutarti ranka. Šiandien viskas kitaip – klientas nori suprasti, ne tik kiek kainos paslauga, bet ir iš ko ta kaina susideda.

Vienas dažniausiai pasitaikančių iššūkių, su kuriuo susiduria tiek siuntėjai, tiek gavėjai, yra neapibrėžtumas kainodaroje, kalbant apie dalinius krovinius arba nedidelius siuntimus, kuriems idealiai tinka krovininiai mikroautobusai. Šio straipsnio tikslas – ne tik papasakoti apie mikroautobusų transporto ypatumus maršrutu Lietuva – Vokietija, bet ir atskleisti, kaip suformuojama kaina, kad ji būtų skaidri, logiška ir be jokių staigmenų.

Mikroautobusų transportas (dažniausiai tai 3,5 tonų technika) užima unikalią nišą. Jis greitesnis už didžiuosius sunkvežimius, nes turi mažiau ribojimų važiavimo greičiame, tačiau talpesnis už paprastą furgoną. Tai idealus sprendimas, kai reikia pristatyti prekas greitai (express) arba kai krovinių kiekis netenkina pilnos mašinos konteinerio. Tačiau būtent šiose paslaugose klientai dažniausiai susiduria su neaiškiais „papildomais mokesčiais“. Mes siekiame tai keisti.

Įvadas

Kai kalbame apie logistiką, skaidrumas – tai ne tik gražus žodis, o verslo pagrindas. Esu dirbęs didžiausiose šalies transporto kompanijose ir mažuose, šeiminiuose pervežimo versluose, ir galiu pasakyti viena: ilgaamžiškumą lemia ne mažiausia kaina, o pasitikėjimas. Klientas, kuris moka už pervežimą, turi žinoti, ką jis moka: už degalus, už vairuotojo darbą, už kelių mokesčius Vokietijoje ar už užsakymo formavimo mokestį.

Mikroautobusų transportas į Vokietiją turi savus specifinius niuansus, kurie tiesiogiai įtakoja kainą. Vokietija – tai šalis su viena brangiausių kelių sistemų Europoje (MAUT mokesčiai), griežtais darbo laiko apribojimais ir aukštais reikalavimais vairuotojams. Visi šie elementai sudaro galutinę savikainą. Mūsų užduotis – šią savikainą perkelti klientui taip, kad jis matytų realią vertę, o ne paslėptas pajamas.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus aspektus, susijusius su krovinių gabenimu mikroautobusais į Vokietiją. Mes kalbėsime ne apie abstrakčius skaičius, o apie realius procesus: kaip formuojamas užsakymas, kodėl vienu atveju kaina gali būti viena, o kitu – kitokia, ir kaip išvengti situacijų, kai už krovinio iškrovą reikia mokėti dvigubai daugiau nei buvo planuota. Mano, kaip praktiko su dvidešimt metų patirties, nuomone, informuotas klientas – tai geriausias partneris logistikoje.

DUK

1. Iš ko tiksliai susideda mikroautobuso pervežimo kaina į Vokietiją?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Skaidri kainodara prasideda nuo sąskaitos faktūros struktūros. Profesionali logistikos kompanija kainą skaido į tris pagrindinius komponentus: nuomos (arba technikos amortizacijos), degalų ir darbo. Tačiau tarptautiniame reise (Lietuva – Vokietija) yra ir ketvirtas, labai svarbus elementas – kelių mokesčiai.

Vokietijoje veikia MAUT sistema, kuri mokesčius ima ne pagal maršruto ilgį kaip Lietuvoje (vietinėms transporto priemonėms), o pagal ašis ir aplinkosaugos klasę. Nors 3,5 tonų mikroautobusai dažnai išvengia pilno MAUT mokesčio (priklausomai nuo konkrečio maršruto ir svorio), vis tiek tenka mokėti už kai kurių tunelių, tiltų (pavyzdžiui, Herremo tunelis Hamburge arba Fehmarnsundo tiltas) naudojimą. Be to, kainoje turi būti įskaičiuotas vairuotojo dienuolis ir nakvynė. Jei pasiūlymas tiesiog sako „100 eurų“ be išsiskyrimo, tai pirmasis signalas, kad gali slėptis papildomi mokesčiai vėliau. Mūsų filosofija – rodyti, kiek eina į degalus (priklauso nuo rinkos kainos), kiek į vairuotojo atlyginimą ir kiek – į technikos priežiūrą.

2. Kodėl mikroautobuso transportas gali būti pigesnis už sunkvežimį, nors degalų sąnaudos didesnės?

Tai puikus klausimas, atskleidžiantis logistikos essenciją. Mikroautobusai (pvz., Ford Transit, Mercedes-Benz Sprinter, VW Crafter) iš tikrųjų degalų sąnaudos vienam kilometrui gali būti panašios ar net didesnės nei didelio sunkvežimio su euro 6 varikliu. Tačiau pigesnė kaina formuojasi dėl greičio ir lankstumo.

Mikroautobusas gali pristatyti krovinią greičiau. Jis nėra ribojamas 90 km/h greičio kaip dauguma sunkvežimių (jei techniškai leidžiama, galima važiuoti greičiau, kas trumpina kelionės laiką). Taip pat mikroautobusams nereikia planuoti poilsio pertraukų taip griežtai kaip sunkvežimių vairuotojams (tačiau vairuotojo darbo laikas vis tiek reglamentuojamas). Greitesnis pristatymas reiškia, kad vairuotojas spėja padaryti daugiau reisų per mėnesį. Be to, mikroautobusuose nereikia mokėti didelių kelių mokesčių (MAUT), kurie sunkvežimiams gali siekti šimtus eurų vienam reisui. Visos šios sąnaudos taupymo galimybės leidžia mums siūlyti konkurencingesnes kainas klientams, kuriems reikalingas „part load“ (dalinių krovinių) pervežimas.

3. Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos klientai dažnai sužino tik vėliau?

Deja, rinkoje to pasitaiko. Dažniausiai „pavogti“ pinigai slepiasi po „krovinio iškrovos“ arba „laukimo“ pavadinimais. Yra kompanijų, kurios brangiai apmoka vairuotojui laukimą, jei gavėjas pavėluoja net 15 minučių. Kitas niuansas – vietinės transporto priemonės (krovininiai liftai) naudojimas Vokietijoje. Kai kurie tarpininkai nenurodo, kad iškrovai Vokietijos miesto centre reikalingas specialus liftas, kuris kainuoja papildomai.

Skaidri kainodara reiškia, kad apie šias galimybes kalbame iš karto. Mes savo sąskaitose nenurodome „laukimo mokesčio“, jei nenurodyta iš anksto, o jei jis būtinas – susitariame prieš kelionę. Taip pat svarbu paminėti „paleidimo mokestį“ (dispatch fee). Jis taikomas, jei mikroautobusas važiuoja tik dėl vieno mažo siunto, ne užpildydamas kitos vietos. Tai normali logistinos praktika, bet ji turi būti aiškiai suformuluota pasiūlyme, o ne pridėta po fakto.

4. Kaip apskaičiuojamas krovinių tūris, ir kodėl tai svarbu mikroautobuse?

Mikroautobusas turi ribotą erdvę. Pavyzdžiui, standartinis 3,5 t mikroautobuso gultas (pavėsinė) yra apie 13–14 kubinių metrų, o ilgis – apie 4 metrus. Skirtingai nei tarpinėje ašyje sunkvežimyje, kurioje galima sukrauti daugiau svorio, mikroautobuse svarbiau yra tūris ir išmatavimai.

Klientas dažnai sako: „aš turiu 1 paletę“. Tačiau paletė gali būti 120x80 cm (europaletė) arba 120x120 cm, o jos aukštis gali siekti 2 metrus. Jei aukšta prekė, ji nebeatitinka standartinio mikroautobuso aukščio (dažniausiai 1,9–2,1 m), todėl gali reikėti aukštesnės technikos. Kainodara priklauso nuo to, kiek vietos užima krovinys – užimta vieta m² arba m³. Jei krovinys yra „kietas“ (pavyzdžiui, mašina dalimis ar statybinės medžiagos, kurias negalima sukrauti ant kitų), mokama už užimtą erdvę, o ne už svorį. Mes visada raginame klientus nurodyti tikslius išmatavimus – tai leidžia išvengti situacijos, kai atvykus paaiškėja, kad krovinis netelpa ir reikia siųsti antrą mikroautobusą.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti norint siųsti krovinius į Vokietiją, ir ar tai įtakoja kainą?

Dokumentų tvarkymas yra nemokama paslauga, tačiau neteisingi dokumentai gali kainuoti labai brangiai – baudomis arba sulaikymu pasienyje (nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje, muitinės kontrolė vis dar egzistuoja, ypač jei keliaujama per trečiąsias šalis arba vežami specialūs kroviniai).

Pagrindinis dokumentas yra CMR sąskaita-faktūra (tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas). Be to, būtina komercinė sąskaita-faktūra (invoice) ir pakavimo sąrašas (packing list). Jei krovinys yra pavojingas (ADR), reikalingos specialios leidimų knygelės. Dokumentų paruošimas neužtrunka ilgo, jei klientas pateikia duomenis laiku. Tačiau jei reikia „sutvarkyti“ dokumentus vairuotojui prieš pat išvykimą, tai gali sukelti vėlavimus. Mūsų kainodara įtraukia standartinį dokumentų tvarkymą. Mes niekada nebraižome papildomų mokesčių už CMR užpildymą, tai yra bazinė paslaugos dalis.

6. Kiek laiko trunka standartinis pervežimas ir kiek kainuoja ekspresinis reisas?

Standartinis pervežimas Lietuva – Vokietija (pvz., Vilnius – Berlynas ar Miunchenas) trunka 1–2 darbo dienas. Tai reiškia, kad siuntą paimame vieną dieną, o pristatome kitą. Tokio reiso kaina yra rinkinė, ji formuojama pagal eismo sąnaudas.

Ekspresinis reisas – tai kai krovinius reikia pristatyti tą pačią dieną arba per 12–24 valandas. Tokiu atveju mikroautobusas važiuoja be sustojimų (išskyrus privalomas pertraukas vairuotojui), o vairuotojui gali būti mokamas didesnis atlyginimas už nenumatytą darbo laiką arba savaitgalio darbą. Ekspreso kaina gali būti 50–80 proc. didesnė už standartinę. Čia klientas moka ne už techniką, o už laiką. Skaidri kainodara šiuo atveju reiškia aiškiai pasakyti: „Standartinis reisas kainuoja X, o jei reikia važiuoti šiandien naktį – kainuos Y, nes mums reikės permokyti vairuotoją ir panaudoti techniką ne pagal grafiką“.

7. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje, ir ar draudimas yra įskaičiuotas į kainą?

Tai kritiškai svarbu. Per dvidešimt metų esu matęs nenušluotų prekių dėl blogo prifixavimo. Mūsų mikroautobusuose visada naudojame profesionalią įrangą: atramines juostas (ratchet straps), apsauginius tinklus, o kartais net ir specialias atramines grotas tarp vairuotojo ir krovinio.

Draudimas – tai būtina sąlyga. Pagal CMR konvenciją, pervežėjas yra atsakingas už krovinį nuo jo priėmimo iki perdavimo. Standartinė atsakomybė yra apribota (pagal SDR vienetus), tačiau mūsų pasiūlymuose visada įskaičiuojamas „viso rizikos“ draudimas (All Risk) arba bent jau padidinta atsakomybė. Svarbu suprasti: jei krovinys vertas tūkstančius eurų, jis turi būti apdraustas. Draudimo poliso kaina yra nedidelė (priklauso nuo krovinio vertės, paprastai 0,2–0,5 %), bet ji įeina į mūsų pasiūlymo struktūrą. Mes niekada nekeliaume klausimo „ar norite drausti“ – mes tiesiog draudžiame, nes negalime važiuoti su nedraudžiu kroviniais. Tai garantija klientui, kad jei atsitiks avarija, gaus pinigus atgal.

8. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku, ir ar tai papildomai mokama?

Anksčiau, prieš 15–20 metų, sekimas buvo galimas tik telefonu „Kur tu?“. Šiandien technologijos leidžia mums pasiūlyti GPS sekimą. Visi mūsų mikroautobusai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis.

Klientas gauna nuorodą arba prisijungimo duomenis, kur gali matyti, kur yra jo krovinis. Tai leidžia planuoti savo darbą – kada reikia būti sandėlyje ar parduotuvėje. Ši paslauga mums nieko nekainuoja papildomai, todėl mes ją suteikiame nemokamą. Skaidrumas čia reiškia, kad klientas mato tą pačią informaciją, kurią matuo dispečeris – nėra jokių paslėptų sustojimų ar nukrypimų nuo maršruto be žinios. Tai taip pat padeda išvengti ginčų, kai pasakysime, kad „vairuotojas užstrigo spūstyje“, o GPS rodys, kad jis tiesiog stovėjo poilsio zonoje.

9. Kas nutinka, jei gavėjas Vokietijoje atsisako priimti krovinį arba jo nėra vietoje?

Tai vienas blogiausių scenarijų logistikoje. Vokietijos klientai yra labai disciplinuoti, tačiau klaidos įvyksta. Jei atvykstant prie gavėjo paaiškėja, kad jis nepasiruošęs, neturi pinigų (jei mokama pristatyme) arba sandėlis uždarytas, prasideda problemos.

Mūsų kainodaroje numatyta standartinė laukimo politika. Pirmąją valandą (arba 30 minučių, priklausomai nuo susitarimo) laukimas yra nemokamas. Vėliau taikomas valandinis mokestis, kuris atsiskaito su vairuotoju. Jei krovinio neįmanoma pristatyti ir reikia vežti atgal į Lietuvą arba laikyti sandėlyje Vokietijoje, visos šios išlaidos krenta ant užsakovo pečių. Mes visada raginame klientus susisiekti su gavėju iš anksto ir patvirtinti pristatymo laiką.