Mikroautobusų pervežimas į Vokietiją: kaina ir kokybė – eksperto žinios

Įvadas

Per beveik dvidešimt metų, praleistų tarptautinių krovinių pervežimų industrijoje, teko matyti viską – nuo puikių, be trūkumo įvykusių operacijų iki situacijų, kurios verčia sukti galvą ir klausti, kaip tokia klaida galėjo įvykti. Vokietija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o mikroautobusų rinka yra ypatingai aktyvi. Kasdien tūkstančiai transporto priemonių kerta sienas, tačiau kiekvienas toks reisas yra ne tik paprastas važiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, kuriam reikalingas ne tik vairuotojo, bet ir organizatoriaus, kuris supranta smulkmenas, profesionalumas.

Kai klientas kreipiasi dėl mikroautobuso pervežimo į Vokietiją, dažniausiai domina du pagrindiniai dalykai: kiek tai kainuos ir ar sugebėsime tai padaryti kokybiškai. Šie du aspektai atrodo priešingi – dažnai manoma, kad mažesnė kaina reiškia prastesnę kokybę, o aukšta kokybė visada kainuoja brangiai. Tačiau mano patirtis rodo, kad tiesa yra kažkur viduryje ir priklauso nuo to, kaip sugebame suvaldyti logistikos grandines. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo žiniomis, padėsiančiomis suprasti, iš ko susiformuoja kaina, kodėl kokybės kompromisai gali paversti sutaupytus eurų į didelius nuostolius ir kaip pasirinkti patikimą partnerį, kuriam galima patikėti brangų turtą.

Mikroautobusų pervežimas turi savo specifiką, skirtingą nei paprastų keleivinių automobilių transportavimas. Čia svarbu ne tik techninė transporto priemonės būklė, bet ir teisiniai bei administraciniai niuansai, susiję su Vokietijos griežtais reikalavimais. Nesvarbu, ar pervežate naują "Mercedes-Benz Sprinter" iš salonų, ar naudotą "Volkswagen Transporter" iš aukciono, principiai išlieda tiek pat – reikia skaidrios plano, profesionalios komandos ir supratingumo. Štai irgi tobulas straipsnis, skirtas tiems, kurie nori suprasti šios srities gelmes ir išvengti dažniausių klaidų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Iš ko susiformuoja galutinė mikroautobuso pervežimo kaina į Vokietiją?

Kainos formavimasis logistikoje nėra atsitiktinis procesas, o tai yra vienas dažniausiai nepriimtinų kliencių dalykų, kol jiems aiškinama struktūra. Mikroautobuso pervežimo kaina į Vokietiją susideda iš kelių pagrindinių komponentų. Pirmasis ir akivaizdžiausias – kelio atstumas. Kuro kaina, kuri svyruoja rinkoje, tiesiogiai įtakoja tarifus. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Antrasis, tačiau ne mažiau svarbus elementas – yra Vokietijos kelių mokesčiai (MAUT). Mums, profesionaliems vežėjams, reikia įsigyti specialias vinjetes ar naudoti mokamus kelių ruožus, o šie mokesčiai, ypač sunkvežimiams arba didesniems mikroautobusų pervežimo platformoms, yra gana aukšti.

Be to, kainoje įskaičiuojamas vairuotojo darbo užmokestis. Tarptautinis reisas nėra vienos dienos darbas – tai laikas, praleistas kelyje, poilsio laikas (ką reglamentuoja griežti ES darbo laiko nuostatai), maitinimas ir nakvynė. Jeigu reisas vykdomas savivarčiu (su platforma), čia taip pat pridedamos techninės priemonės priežiūros ir amortizacijos išlaidos. Negaliu pamiršti ir administracinių išlaidų – draudimas, kuris privalomas kiekvienam krovininiui transportui, bei galimi priedai, jeigu reikia ypatingo kraunamojo arba vietos paieškos paskirtame taške. Taigi, kaina tai ne skaičius, išpūstas iš pirštų, o tiksliai suskaičiuota išlaidų suma, pridėjusi nedidelę maržą už paslaugos kokybę ir garantiją.

2. Ar pigesnis pervežėjas visada reiškia prastesnę paslaugą?

Tai yra klausimas, į kurį atsakyti yra sudėtinga, tačiau remiantis mano daugiamete patirtimi, atsakymas dažniausiai būna teigiamas, nors yra ir išimčių. Rinka yra konkurencinga, ir kartais naujos kompanijos siūlo žemesnes kainas, norėdamos įsitvirtinti rinkoje ir sukaupti atsiliepimų. Tokiu atveju gali būti pasiekiama gera kokybė už palyginti mažesnę kainą. Tačiau jeigu kaina žymiai (pvz., 30–40 proc.) žemesnė nei rinkos vidurkis, tai turėtų įspėti.

Per maža kaina dažniausiai slepia kompromisus. Tai gali būti pasenęs transportas, kuris gada sugesti kelyje, netinkamas draudimas (pvz., tik pagrindinė civilinė atsakomybė, o ne krovinio draudimas), arba neteisėtai dirbantys vairuotojai, kurie gali pažeisti darbo laiko režimą. Pavojingiausia čia yra tai, kad jeigu įvykia incidentas, toks "pigus" pervežėjas neturi jokių rezervų padengti žalos, ir klientas lieka su sugadintu mikroautobusu be jokios kompensacijos. Be to, pigūs pervežėjai dažnai taupo laiką – jie gali atidėti reisą, surinkti pilną krovininę (t.y. važiuoti keliomis stotelėmis), kas tiesiogiai prailgina pristatymo terminą. Taigi, kokybė – tai ne tik tai, kaip mikroautobas atvyksta, bet ir tai, kiek laiko tai užtrunka bei kokia yra rizika.

3. Kokius dokumentus reikia parengti mikroautobuso pervežimui į Vokietiją?

Dokumentų tvarkymas yra pusė sėkmės tarptautiniame pervežime. Esant neteisingai parengtiems dokumentams, sienos kirtimo punktuose galima užstringti valandomis, o tai sukelia vėlavimus ir papildomus išlaidas. Pagrindinis dokumentas yra krovininė kvitų rinkinys, vadinamasis CMR sąrašas. Jis turi būti užpildytas labai tiksliai: nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio pavadinimas (šiuo atveju mikroautobuso markė, modelis, VIN kodas), svoris ir t.t. CMR kvitas yra pagrindinis įrodymas, kad sandoris įvyko.

Be to, būtina turėti techninį microautobuso pasą. Jeigu mikroautobus yra naudojamas (pvz., perkamas iš aukciono), svarbu, kad techninis passas būtų galiojantis, o jeigu ne – reikia specialių leidimų transportavimui (pvz., vokiškose plokštelėse "Ausfuhrkennzeichen" arba trumpalaikės registracijos liudijimai). Taip pat reikalingas galios įgaliotojo dokumentas, jeigu pervežimą užsakomas ne savininko, o trečiosios šalies (pvz., auto pardavėjo arba tarpininko). Jeigu mikroautobus yra naujas arba jį perka verslas, būtina PVM sąskaita-faktūra ir muitinės deklaracija (EX1 ar T1 dokumentai), patvirtinantis, kad prekė išvyksta iš šalies. Mano patirtis rodo, kad gerai iš anksto susitarti dėl dokumentų kopijų el. paštu išvengia daugybės streso pačiame reiso pradžioje.

4. Kaip apskaičiuojamas pervežimo laikas ir kiek laiko trunka kelionė?

Dauguma klientų pageidauja, kad jų turtas atvyktų "vakar". Tačiau realybėje yra tokia, kad kelionės trukmę apsprendžia ne tik fizinis atstumas, kuris, pavyzdžiui, iš Vilniaus iki Berlyno yra apie 800 km ir gali būti įveiktas per 8–9 valandas valdant automobilį. Tačiau mes kalbame apie krovininį transportą, o ne asmeninį važiavimą. Čia įsijungia Europos Sąjungos reglamentai dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko.

Vairuotojas privalo daryti pertraukas po 4,5 valandų vairavimo (45 min.) ir negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas per dieną (išskyrus išimtines situacijas, kurios leidžiamos tik vieną kartą per savaitę). Taip pat po 6 valandų vairavimo privaloma 45 min. pertrauka. Be to, jeigu reisas trunka ilgiau, reikalinga naktinė poilsio pertrauka (11 valandų). Taigi, techninis reisas į Vokietiją dažniausiai trunka 1–2 dienas, priklausomai nuo pakrovimo vietos. Jeigu reikia važiuoti į gilią Vokietijos provinciją (pvz., pietus arba Bavariją), kelionė gali užtrukti ir ilgiau. Taip pat reikia numatyti laiką paties pakrovimo bei iškrovimo procedūroms. Profesionalus logistas visada prideda laiko rezervą (paprastai vieną dieną) dėl nepageidaujamų circumstance'ų, tokių kaip užstrigimas sienoje, blogi orai arba techniniai trikdžiai.

5. Ar mikroautobusas yra apdraudimas pervežimo metu?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų, dėl kuriuo verta pasidomėti iš anksto. Teisinėje prasme, krovinių pervežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą arba sugadinimą nuo to momento, kai jis priima krovinį, iki jo išdavimo. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR konvenciją), pervežėjas privalo turėti draudimą. Tačiau čia yra vienas esminis niuansas, kurį dažnai pamirštama paaiškinti klientams.

Standartinis pervežėjo draudimas dažniausiai apdraudžia atsakomybę už krovinį iki tam tikros sumos (pvz., 8,33 SDR vienam kilogramui svorio). Jeigu jūsų mikroautobus yra brangus (pvz., 40 tūkst. eurų), o jo svoris yra 3 tonos, standartinis draudimas gali neužtikrinti pilnos vertės atlyginimo. Todėl, jeigu pervežamas labai vertingas turtas, rekomenduojama pasidomėti papildomu krovinio draudimu (visaverčiu draudimu). Aš visada patariu savo klientams pasitikrinti draudimo poliso sąlyjas. Mūsų kompanija visada užtikrina, kad krovinys būtų apdraustas pagal aukščiausius standartus, tačiau rinkoje pasitaiko "kišenių" vežėjų, kurie sutaupo draudime. Jeigu įvyksta avarija ir mikroautobusas subliūkšta, be gero draudimo klientas gali gauti tik simbolinę kompensaciją, kuri nebus užteksta net daliniam remontui.

6. Kaip elgiamasi su nevažiuojančiais (techniškai sugedusiais) mikroautobusais?

Pervežimo situacija pasikeičia, kai mikroautobusas negali važiuoti savo eiga dėl techninės gedimo arba avarijos. Tokiu atveju negalima tiesiog užvesti variklio ir nuvažiuoti į Vokietiją. Čia reikalingas specialus techninis pervežimas. Yra du pagrindiniai būdai: pirmasis – tai mikroautobuso tempimas ant vilkiko (su ašimi), antrasis – pervežimas specialioje platformoje (savivarčioje arba su priekaba).

Tempimas yra pigesnis variantas, tačiau jis turi savo riziką. Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, yra griežti taisyklės dėl tempimo – tempantis automobilis turi būti tam pritaikytas (turi turėti atitinkamą svorį ir stabdžius), o tempiamas automobilis turi būti techniškai tinkamas (turi veikti vairo stiprintuvas ir stabdžiai, kad galėtų sustoti kartu su tempiančiu automobiliu). Jeigu mikroautobusas labai sugedęs, vienintelis saugus būdas yra platforma. Platforminis pervežimas yra brangesnis, nes reikalinga didelė techninė priemonė, kuri pati sveria daug, taigi kuro ir mokesčių sąnaudos didesnės. Be to, pakrovimas į platformą reikalauja specialios technikos (krano arba lygiavimo rampų). Visada rekomenduoju pasirinkti platformą, jeigu mikroautobuso techninė būklė keliaja abejonių, nes saugumas svarbiau už sutaupytus 100–200 eurų.

7. Kokie yra Vokietijos specifiniai reikalavimai transportuojant transporto priemones?

Vokietija yra šalis, kurioje tvarka ir techninė būklė yra dieviškai svarbi. Net jeigu mes tik pervežame mikroautobusą per Vokietijos teritoriją (tranzitu), arba jį ten pristatome, reikia laikytis griežtų taisyklių. Vienas iš pagrindinių dalykų – tai išmetamųjų dujų normos. Jeigu pervežamas mikroautobus yra senesnis ir neturi atitinkamo "Euro" standarto ženklinimo, gali kilti problemų įvažiuojant į tam tikras miesto zonas (Umweltzone), nors tai dažniau liečia važiuojančius transportus, ne pervežančius.

Tačiau svarbiau yra tai, kad jeigu pervežame mikroautobusą, kuris yra registruotas (pvz., su vokiškais numeriais), jis privalo turėti galiojantį techninį apžiūrą (TÜV) ir draudimą. Jeigu techninis apžiūra pasibaigusi, tokiu mikroautobusu važiuoti Vokietijos keliais griežtai draudžiama, net jeigu jis yra tempimas arba pervežimas (išskyrus atvejus, kai jis yra pilnai uždengtas ir nekelia grėsmės). Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad pervežimo metu mikroautobuse nebūtų kokių nors nuotekų (tepalo, benzino) nutekėjimų, nes Vokietijoje už aplinkos taršą skiriamos labai didelės baudos. Mes visada tikriname, ar pervežamas transportas nuteka, prieš pradedant reisą.

8. Ar galima pervežti mikroautobuse daiktus (asmeninius daiktus, atsargines dalis)?

Tai dažnas klausimas, ypač tada, kai klientas perka mikroautobusą ir nori, kartu su juo atgabenti keletą dėžių su dalimis arba asmeniniais daiktais. Atsakymas yra "taip, tačiau su svarbiais išlygomis". Pagrindinė taisyklė tokia: krovinys turi būti užfiksuotas CMR dokumentuose. Jeigu mes deklaruojame, kad vežame "Mikroautobusą", o viduje randsime dėžę su brangiais įrankiais arba kompiuteriais, gali kilti problemų muitinėje arba su draudimu.

Draudimo kompanijos gali atsisakyti mokėti kompensaciją, jeigu įvyk incidentas (pvz., gaisras arba vagystė), o krovinys buvo deklaruotas neteisingai. Be to, jeigu asmeniniai daiktai yra nauji (nepanaudoti), jie gali būti traktuojami kaip prekė, reikalaujanti papildomų dokumentų (PVM, deklaracijos). Jeigu tai naudoti asmeniniai daiktai, paprastai tai ne problema, tačiau būtina tai užrašyti CMR kvite (pvz., "Mikroautobusas + 4 dėžės su asmeniniais daiktais, maža vertė"). Aš visada patariu klientams nekrauti mikroautobuso iki pilno "akių" daiktais, nebent tai yra sutarta iš anksto. Viršsvoris taip pat gali sukelti problemų, jeigu pervežimo priemonė turi svorio apribojimų.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir ką patikrinti prieš užsakant?

Rinkoje gausu pasiūlymų, tačiau pasitikėjimas – tai brangiausia valiuta. Prieš pasirašant sutartį arba mokant užsakymą, rekomenduočiau atlikti keletą patikrinimų. Pirmiausia, pažiūrėkite, ar pervežėjas turi tinkamą licenciją. Lietuvoje tai yra transporto licencija, leidžianti vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus. Galite tai patikrinti "Sodra" arba transporto ministerijos duomenų bazėse. Antra, patikrinkite kompanijos veiklos trukmę. Jeigu kompanija įkurta prieš mėnesį ir siūlo nepaprastai pigias paslaugas – tai rizikinga.

Trečia, skaitykite atsiliepimus internetu (Facebook, "Reklama.lt", Google Maps). Žinoma, rasi ir neigiamų, tačiau jeigu jų daug ir jie panašūs (pvz., "atsiliepė", "sugadino automobilį", "neatsiliepia į skambučius") – tai aiškus signalas. Ketvirta, klauskite apie draudimą. Paprasčiausias klausimas: "Kiek dydis jūsų krovinio draudimo poliso?" Jeigu atsakymas neaiškus arba vengiamas – ieškokite kito. Ir galiausiai, reikalaukite rašytinės sutarties arba bent jau užsakymo patvirtinimo el. paštu, kur būtų aiškiai nurodyta kaina, terminai ir atsakomybės. Mano kompanija visada pasirašo sutartis, nes tai apsaugo abejas šalis – ir klientą, ir mus.

10. Kas daro įtaką kokybei, išskyrus kainą?

Kokybė logistikoje – tai dauma detalių, kurios klientui dažnai nematomos, tačiau daro didelę įtaką rezultatui. Vienas iš pagrindinių kokybės komponentų yra komunikacija. Profesionalus pervežėjas visada laikosi susitarto laiko ir informuoja klientą apie reiso eigą. Jeigu vairuotojas užstrigo sienoje, jis praneša dispečeriui, o dispečeris nedelsiant skambina klientui. Tai leidžia klientui planuoti savo veiksmus ir nejausti nerimo.

Kitas dalykas – tai vairuotojo profesionalumas ir etika.