Mikroautobusų nuoma į Vokietiją: patogus kelionės planavimas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena svarbiausių ir populiariausių kryptų lietuviams. Ne tik dėl gausybės darbo vietų, verslo susitikimų ar pramoninių parodų, bet ir dėl turistinio potencialo bei šeimos ryšių, kasmet tūkstančiai mūsų šalies gyventojų keliauja į šią šalį. Esantis srityje daugiau kaip dvidešimt metų, aš stebiu, kaip pasikeitė kelionės organizavimo kultūra. Ilgiausiai nėra tenkinamasi atsitiktiniais „autostop“ pasiūlymais ar nekomfortiškomis autobusų linijomis. Šiuolaikinis keliautojas vertina laiką, privatumą ir, svarbiausia, patogumą.

Tiesą sakant, grupinio kelionių planavimas gali tapti tikru logistikos iššūkiu, ypač kai kalbame apie tarptautinius maršrutus. Kaip susiderinti išvykimo laikus, kaip pervežti visą bagažą ir, svarbiausia, kaip nenuvilti nusipirkus pigų, bet techniškai nepatikimą transportą? Būtent štai čia į žaidimą įžengia profesionali mikroautobusų nuoma. Tai ne tik pasirinkimas nuo A iki B nuvažiuoti transporto priemonę – tai strateginis sprendimas, kuris gali nulemti visos kelionės kokybę. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėdamas jums suprasti, kaip efektyviai suplanuoti kelionę į Vokietiją, išvengti įprastų klaidų ir pasirinkti tinkamą mikroautobusą, kuris atitiks jūsų poreikius ir užtikrins saugumą greitaeigiuose Vokietijos autostradose.

Kelionės planavimas prasideda ne nuo bilietų įsigijimo, o nuo poreikių analizės. Ar keliaujate maža verslo grupe į parodą Hanovere? Ar galvojate išvykti didelės šeimos šventei į Miuncheną? Galbūt reikia pervežti sporto komandą į varžybas Berlyne? Kiekvienas šių scenarijų reikalauja skirtingo požiūrio prie mikroautobuso pasirinkimą. Svarbu ne tik vietų skaičius, bet ir bagažo erdvė, keleivių komforto reikalavimai bei vairuotojo (ar vairuotojų) kvalifikacija. Vokietijoje kelių eismo taisyklės ir techninės būklės reikalavimai yra griežti, todėl pasiruošimas turi prasidėti dar Lietuvoje. Toliau pateiksiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių jums suformuoti pilną išsamą vaizdą apie tai, kas laukia organizuojant tokę kelionę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl mikroautobuso nuoma yra geresnis pasirinkimas nei kelionė savo automobiliu arba lėktuvu?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas slypi ne tik piniguose, bet ir logistikoje. Lygindami su savo automobiliu, pastebime, kad, net jei turite didelę šeiminę transporto priemonę, 8-9 keleivių komfortai keliauti 1000 kilometrų yra abejotini. Mikroautobusai, skirti tarptautiniams pervežimams, yra konstruojami taip, kad keleiviai galėtų atsisėsti erdviai, ištiesinti kojas ir pailsėti. Be to, jeigu keliaujate dviem savo automobiliais, išlaidos du kartus padidėja (du degalai, dvi kelionės į Vokietiją, dėžės, greitieji keliai), o mikroautobusu keliaujate vienu maršrutu. Lyginant su lėktuvu, mikroautobusas suteikia visišką laisvę: jums nereikia prisiderinti prie oro uosto tvarkaraščio, riboti bagažo svorio ar nuvažiuoti į oro uostą, kuris paprastai yra už miesto. Mikroautobusu nuvykstate tiesiai iš jūsų kiemo iki pat galutinio tikslo Vokietijoje (pvz., viešbučio ar verslo centro durų). Taip sutaupoma nemažai nervų, ypač jeigu keliaujate su vaikais ar daug bagažo.

2. Kokius dokumentus reikia turėti vairuotojui, norint nuomotis ir važiuoti į Vokietiją mikroautobusu?

Dokumentų galimybių patikrinimas yra pagrindinis raktas į sklandžią kelionę, ir per savo dvidešimt metų praktikoje mačiau, kaip dažnai ši detalė nukelia nereikalingų problemų link. Pirmiausia, vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kateogorijos B (jeigu mikroautobuso masė neviršija 3,5 t ir vietų yra iki 9 įskaitant vairuotoją) arba D (jei kalbame apie didesnius autobusus). Tačiau Vokietijoje taip pat griežtai tikrinami transporto priemonės dokumentai. Būtina turėti techninį pasą (Registruotos transporto priemonės pažymėjimą) ir galiojantį civilinės atsakomybės draudimo polisą („Žaliasis kortelė“ arba Green Card). Jeigu mikroautobusas yra nuomojamas, būtinos nuomos sutartis ir įgaliojimas (Power of Attorney), kuris patvirtina, kad vairuotojas turi teisę valdyti šį transporto priemonę. Be to, jeigu mikroautobusas priklauso juridiniam asmeniui (įmonei), o vairuotoja fizinis asmuo, būtinas įmonės vadovo arba atsakingo asmens pasirašytas įgaliojimas, nurodantis kelionės tikslą, maršrutą ir transporto priemonės duomenis. Vokiečių policija dažnai sustabdo lietuviškus mikroautobusus, todėl visi šie dokumentai turi būti paruošti iš anksto ir prieinami be paieškos.

3. Ar reikia specialių vairuotojo pažymėjimų (tarptautinių) arba darbo laiko apskaitos priemonių (tachografo)?

Tai labai techninis, tačiau esminis klausimas, apie kurį dažnai net nesusimąstoma. Jeigu nuomojamas mikroautobusas yra iki 3,5 tonų masės ir turi iki 9 sėdimų vietų (vairuotojo neįskaitant), jis laikomas įprastu lengvuoju automobiliu. Tokiu atveju nereikia tachografo, taip pat netaikomos griežtos sunkiosios transporto priemonių vairuotojų poilsio ir darbo laiko taisyklės. Vairuotojas gali vairuoti pagal įprastas B kategorijos taisykles. Tačiau, jeigu masė viršija 3,5 t arba vietų yra daugiau (pvz., 10-15 keleivių), situacija keičiasi. Tokie mikroautobusai priskiriami prie autobusų arba sunkiųjų transporto priemonių. Tuomet vairuotojas turi turėti D kategoriją, o transporto priemonė privalo būti įrengta tachografu (jei ji neįtraukta į išimčių sąrašą). Mano patarimas: jeigu planuojate ilgas keliones (virš 8-10 valandų per dieną) net ir su B kategorijos mikroautobusu, rūpinkitės antru vairuotoju. Nors įstatymai gali neleisti tai privalomu, fiziologiniai ryžiai ir saugumo principai liepia daryti pertraukas kas 2 valandas arba keisti vairuotojus. Vokietijos autostradose režimas yra intensyvus, nuovargis čia yra priešas nr. 1.

4. Kaip suskaičiuoti kelionės išlaidas ir kokių papildomų mokesčių reikėtų tikėtis Vokietijoje?

Kelionės biudžeto planavimas turi būti detalus, kad išvengtumėte nep malonių staigmenų. Pagrindinė išlaida – tai nuomos kaina, kuri paprastai skaičiuojama už dieną arba už kilometrą. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Prie išlaidų būtina pridėti degalus. Vokietijoje degalų kainos svyruoja, tačiau paprastai yra šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje. Taip pat reikia atsižvelgti į kelių mokesčius. Nors didžioji dalis Vokietijos autostradų (Autobahn) lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams iki 3,5 t yra nemokamos, egzistuoja mokami tuneliai (pvz., Herrentunnel netoli Liubecko) arba kai kurie specialūs maršrutai. Be to, jeigu jūsų maršrutas eina per miestus, reikės įsigyti „Umweltplakette“ – ekologinę etiketę, leidžiančią važiuoti į „žaliasias“ zonas (Umweltzone). Be šios etiketės įvažiavimas į daugelį Vokietijos miestų centre griežtai draudžiamas ir baudos yra didelės. Taip pat numatykite lėšas parkavimui – Vokietijos miestuose tai gali būti brangu (ypač miestuose centruose arba prie viešbučių). Ir, žinoma, visada reikia turėti „pinigų kilpą“ nenumatytiems atvejams – techninėms breakdown'ams arba staigiems kelių mokesčiams.

5. Ką būtina žinoti apie Vokietijos „žaliasias zones“ (Umweltzone) ir ekologines etiketes?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama planuojant kelionę į miestus tokius kaip Berlynas, Miunchenas, Kelnas ar Štutgartas. Vokietija kovoja su oro tarša, todėl daugelyje miestų įvestos ekologinės zonos. Į jas gali važiuoti tik tie automobiliai, kurie turi specialią etiketę (vok. Plakette) priekiniame stikle. Etiketės būna keturių spalvų: raudona, geltona, žalia ir nėra (draudžiama). Lietuvoje registruotiems, techniškai tvarkingiems mikroautobusams, kurie atitinka Euro 4 ir aukštesnius standartus, paprastai išduodamos žaliosios etiketės. Svarbiausia – šią etiketę reikia įsigyti prieš įvažiuojant į miestą. Jas galima nusipirkti daugelyje degalinių Vokietijoje, taip pat internetu arba kartais sugeba padėti patikimos nuomos kompanijos Lietuvoje, įsigijusios ją iš anksto. Jeigu bandysite įvažiuoti be etiketės, gaudote 100 eurų baudą. Mano patirtis rodo, kad policija šiose zonose stebi labai aktyviai, todėl nerašykite „įvykio“ scenarijaus – pasirūpinkite etikete iš anksto. Tai nedidelė investicija (apie 5–10 eurų), kuri užtikrina ramybę.

6. Kaip pasirinkti tinkamą mikroautobuso modelį ir kiek vietų reikia grupėi?

Čia dažnai padaroma klaida – žmonės renkasi mikroautobusą tik pagal sėdimų vietų skaičių, ignoruodami bagažą. Standartinis 9 vietų mikroautobusas (pvz., VW Transporter arba Mercedes Vito) gali talpinti 9 keleivius, tačiau jeigu kiekvienas keleivis turi po didelį lagaminą, bagažo skyrius tiesiog netilps. Tokiu atveju reikės rinktis ilgesnę mikroautobuso versiją (LWB) arba netgi sumažinti keleivių skaičių, kad tilptų bagažas. Yra modelių, kurie turi atskirą bagažinę (pvz., Mercedes Sprinter arba VW Crafter), kurie gali turėti 8-9 keleivių vietas ir labai daug erdvės bagažui gale. Jeigu keliaujate verslo grupe ir kiekvienas turi po du lagaminus (vienas drabužiams, vienas kompiuteriams ir dokumentams), būtinai pasiklauskite nuomos kompanijos apie bagažo skyriaus tūrį. Patariu nebijoti klausti: „Kiek lagaminų (maždaug 160x60x40 cm) tilps į šį mikroautobusą?“. Taip pat svarbu komfortas – ilgos kelionės į Vokietiją trunka 10–12 valandų, todėl verta pasirinkti mikroautobusą su patogiomis, atlenkiamomis sėdynėmis, galinčiomis suktis (jei tai keleivinis mikroautobusas), oro kondicionieriumi galinėje salone ir galimybe pasikrauti telefonus arba planšetes.

7. Ką daryti, jeigu kelionės metu sugenda mikroautobusas arba įvykia avarija?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori, bet į kurį būtina pasiruošti. Esant daugiau kaip 20 metų patirčiai, galiu pasakyti, kad technika yra technika, ir net naujausi mikroautobusai gali nuleisti. Pirmiausia, nuomos sutartyje turi būti aiškiai aprašyta pagalbos procedūra. Patikimos nuomos kompanijos siūlo 24/7 techninės pagalbos liniją. Jeigu įvykia gedimas arba avarija Vokietijoje, pirmiausia reikia užtikrinti saugumą – nuvažiuoti į saugią vietą (priekabą arba už kelio krašto), įjungti averijinę signalizaciją ir uždėti šviesos atšvaitus. Tada skambinate pagalbos numeriu. Jeigu nuomėjote mikroautobusą Lietuvoje, dažnai pagalbos organizavimą turi prisiimti ši kompanija, ji gali nusiųsti savo partnerį Vokietijoje arba padengti remonto išlaidas (priklausomai nuo draudimo). Būtina užpildyti avarijos protokolą (Europrotokolas), jeigu įvykė kaltas kitas vairuotojas, arba gauti policijos pranešimą. Nepamirškite: niekada nepripažinkite savo kaltės vietoje, jeigu nesate tikri. Visus dokumentus, nuotraukas ir liudijimus išsaugokite, kad galėtumėte įrodyti nuomos kompanijai, kad incidentas nebuvo jūsų (arba vairuotojo) dėmes trūkumo.

8. Ar galima vairuoti mikroautobusą Vokietijos autostradose be greičio apribojimo?

Tai vienas populiariausių mitų ir viena didžiausių pagundžių. Taip, didelėje dalyje Vokietijos autostradų nėra bendrojo greičio apribojimo lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams iki 3,5 t. Tačiau tai nereiškia, kad galima važiuoti kuo noriu greičiau. Pirma, daugelį ruožų riboja vietiniai greičio ženklai (dažnai 130 km/h arba 100 km/h dėl remonto, triukšmo arba pavojingų posūkių). Antra, net ir neribotuose ruožuose rekomenduojamas greitis yra 130 km/h. Jeigu įvyksta avarija važiuojant didesniu nei 130 km/h greičiu (nors tai neleidžiama), draudimo kompanija gali sumažinti išmoką arba paversti vairuotoją atsakingu už didesnę žalą. Trečia, ne visi mikroautobusai yra skirti važiuoti 160-180 km/h greičiu. Dideliu greičiu padidėja degalų suvartojimas, padidėja padangų pasidėvėjimas ir mažėja kontrolė. Mano patirtis rodo, kad ekonomiškiausias ir saugiausias greitis tolimos kelionės metu yra apie 110–120 km/h. Taip sutaupote degalų, mažiau pavargstate ir esate saugesni.