Mikroautobusų kelionės į Vokietiją: visa tiesa apie reikalingus dokumentus ir jų svarbą

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindiniu kryptų ne tik prekybai, bet ir keleivių pervežimams. Kasdien tarp Lietuvos ir Vokietijos susisiekia tūkstančiai vairuotojų, keliaujančių tiek verslo reikalais, tiek asmeniniais. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trunkančią patirtį tarptautinių pervežimų srityje esu matęs ne vieną situaciją, kai puikiai suplanuota kelionė buvo sugriauta dėl menkų biurokratinių detalių. Vokietija yra šalis, kurioje tvarka ir įstatymų laikymasis yra viršenybėje, o vietinės policijos ir pareigūnų reikalavimai dokumentams tikrinti yra vieni griežčiausių Europoje.

Nesvarbu, ar planuojate organizuoti didelę grupės ekskursiją į Miuncheną, pervežti darbuotojus į gamyklas Berlyne arba vykstate savo mikroautobusu dėl asmeninių reikalų, dokumentų paketas turi būti tvarkingas. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime, kokie dokumentai yra būtini, ką tiksliai reiškia „Komercinio transporto“ statusas ir kodėl verta pasirūpinti tam tikrais „popieriais“, kurių dažnai pamirštame. Kelionės sėkmė prasideda ne tada, kai užvedamas variklis, o tada, kai visi dokumentai yra surinkti ir patikrinti.

Svarbu suprasti, kad reikalavimai skiriasi priklausomai nuo to, ar tai yra komercinis reisas (už užmokestį), ar nekomercinis (pvz., sporto klubas, šeimos kelionė). Šie niuansai lemia tai, ar jums reikės tarptautinio keleivių pervežimo licencijos, ar pakaks paprastų techninių dokumentų. Žemiau pateikiamas išsamus vadovas, padėsiantis išvengti nemažų baudų ir nemalonių staigmenų Vokietijos keliuose.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokie pagrindiniai techniniai dokumentai privalo būti mikroautobuse vykstant į Vokietiją?

Tai yra pagrindas, be kurio neįmanoma pradėti jokios kelionės. Vokietijos pareigūnai, ypač „Bundespolizei“ (federalinė policija) kelių patikros punktuose, labai detaliai tikrina techninę transporto priemonės būklę ir jos dokumentus. Pirmiausia, tai Registracijos pažymėjimas (techninis pasas). Jis turi būti galiojantis, o duomenys jame turi atitikti tikrąją transporto priemonės būklę (pvz., jei pakeistas variklis, tai turi būti įrašyta).

Antrasis ir neatsiejamas dokumentas yra Transporto priemonės draudimo polisas (Kasko arba civilinės atsakomybės draudimas „OC“). Nors Lietuvoje ir Vokietijoje galioja vienoda draudimo sistema („Žalias kortelės“ sistema nebėra privaloma ES viduje, tačiau patariama ją turėti), visgi rekomenduoju turėti su savimi spausdintą draudimo poliso patvirtinimą. Skaitmeninės versijos dažnai priimamos, tačiau techninės problemos su ryšiu ar telefonų įkrovomis gali sukelti nereikalingų nesusipratimų. Be to, įsitikinkite, kad draudimo apimtis apima ir Vokietiją.

Trečiasis dokumentas, kurį dažnai pamirštama, yra Vairuotojo pažymėjimas. Jis turi būti originalas. Vokietijoje galioja tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, tačiau Lietuvos nacionalinis pažymėjimas su lotyniškais raidėmis pilnai pakanka. Jei vairuotojo pažymėjime nėra lotyniškų raidžių (pvz., senesni modeliai), būtinas tarptautinis pažymėjimas. Taip pat patikrinkite kategoriją – jei mikroautobuse yra daugiau kaip 8 keleivių vietos (be vairuotojo), gali reikėti D1 ar D kategorijos, o ne tik B, jei tai komercinis pervežimas.

2. Ar reikalingas „Kelionės lapas“ arba koks nors maršruto dokumentas?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ypač kai kalbame apie komercinius pervežimus. Jei mikroautobusu vykstate komercinis reisus (už pinigus), tada Kelionės lapas (Waybill) yra privalomas. Jame turi būti nurodyta: išvykimo ir atvykimo vieta, data, keleivių skaičius, vairuotojo duomenys ir transporto priemonės numeris. Vokietijos inspekcija gali reikalauti šio dokumento norėdama įsitikinti, kad tai nelegalus „taksi“ pervežimas, o legaliai vykdomas tarptautinis reisas.

Jei tai nekomercinė kelionė (pvz., įmonės darbuotojų vežimas į seminarą ar šeimos kelionė), formalaus Kelionės lapo pagal Vokietijos įstatymus gali ir nebūti reikalingas. Tačiau, remiantis savo praktika, visada rekomenduoju turėti parašytą maršruto planą arba įmonės raštą (journey order), kuriame nurodyta, kad įmonė paveda vairuotojui vykti tam tikru maršrutu. Tai suteikia teisinį pagrindą kelionei ir padeda išvengti įtarimų apie „juodąjį“ pervežimą. Pareigūnams visada aiškiau, kai gali parodyti popierių, paaiškinantį, kodėl šis mikroautobusas važiuoja 800 km nuo namų.

3. Kokius dokumentus turi turėti patys keleiviai?

Daugelis mano klientų mano, kad rūpintis reikia tik vairuotojo dokumentais, tačiau tai klaidinga nuostata. Keleiviai taip pat privalo turėti asmens dokumentus. Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, vidinės sienos kontrolės gali būti atliekamos bet kurią minutę, ypač didelių renginių metu arba dėl migracijos srautų. Kiekvienas suaugęs keleivis privalo turėti galiojantį paso arba asmens kodą kortelę.

Labai dažnai problemų kyla su vaikų dokumentais. Jei važiuojate su vaikais, kurie nėra jūsų (pvz., mokiniai, sporto komanda), būtina turėti ne tik jų paso kopijas, bet ir raštiškus tėvų sutikimus (leidimus važiuoti užsieny be tėvų). Sutikime turi būti notariškai patvirtinti arba tėvų pasirašyti su duomenų patvirtinimu. Be to, jei vaiką lydi tik vienas iš tėvų, rekomenduojama turėti ir kito tėvo sutikimą. Vokietijos pareigūnai yra ypatingai jautrūs vaikų grobimo prevencijai, todėl be šių dokumentų gali būti sustabdytas net visas autobusas.

4. Ar reikalingas tarptautinis keleivių pervežimo licencijos pažymėjimas (Community Licence)?

Tai klausimas, kuris atsiranda, kai mikroautobuso talpa viršija 8 keleivių vietas (be vairuotojo). Jei atliekate komercinius keleivių pervežimus už užmokestį (t. y., žmonės moka už bilietą arba paslaugą), jums privalomas Tarptautinis keleivių pervežimo licencijos pažymėjimas (Community Licence). Jis išduodamas nacionalinės transporto inspekcijos ir yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad įmonė turi teisę vykdyti tarptautinius reisus.

Be šio pažymėjimo, kiekviename reise turi būti kopija (dažniausiai vadinama „liustra“), kuri yra pritvirtinta prie priekinio stiklo vidinėje pusėje. Jei šios kopijos nėra, baudos Vokietijoje gali siekti tūkstančius eurų, o beveik visada draudžiama toliau tęsti kelionės iki kol licencija nėra pateikta. Jei kelionė yra nekomercinė (pvz., įmonės autobusas veža savo darbuotojus į pikniką), šios licencijos nereikia, tačiau vėlgi, reikia galėti įrodyti nekomercinį kelionės pobūdį.

5. Kaip tachografo reikalavimai taikomi mikroautobusuose?

Tai vienas sudėtingiausių ir dažniausiai painiojamų klausimų. Taisyklės šiuo atveju griežtai reglamentuoja svorį ir vietų skaičių. Jei mikroautobuso didžiausia leidžiama masė viršija 3,5 tonas, jis privalo būti įrengtas tachografu, ir jo reikalavimai tokie patys kaip sunkvežimiams.

Tačiau yra ir išimtis. Jei mikroautobuso masė mažesnė nei 3,5 t, bet jis turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas (įskaitant vairuotoją), tachografo reikalavimai gali būti taikomi, jei tai komercinis pervežimas. Jei tai nekomercinis pervežimas (pvz., sporto klubas veža savo narius), tachografo naudoti nereikia (jei masė < 3,5 t). Jei tachografas yra, jis turi būti aktyvuotas.

Vokietijoje tachografų kontrolė yra automatizuota. Mobiliųjų skenerių pagalba policija iš karto nuskaityno vairuotojo kortelę ir transporto priemonės duomenis. Jei vairuotojas neįvedė savo kortelės, arba viršytas poilsio laikas, baudos yra didelės. Mano patarimas: jei abejojate, ar jums reikalingas tachografas, pasikonsultuokite su ekspertais prieš kelionę, nes ignoravimas kainuoja brangiai.

6. Ar reikia mokėti kelių mokesčius Vokietijoje (Eurovignette)?

Lietuvoje įprasta mokėti vairuotojo licencijas, tačiau Vokietijoje situacija kitokia. Asmeniniai automobiliai ir lengvieji mikroautobusai (iki 3,5 t) Vokietijos autostradose (Autobahn) važiuoja nemokamai. Nėra jokios vinietės, kurią reikėtų įklijuoti į stiklą.

Tačiau situacija pasikeičia, jei mikroautobuso masė viršija 7,5 tonas (arba 3,5 t tam tikrais atvejais priklausomai nuo konstrukcijos). Tokiems atvejams privaloma turėti MAUT (mokėjimo už naudojimąsi keliais) įrangą – „On-Board Unit“ (OBU) arba mokėti rankiniu būdu per terminalus (kasinės). Jei bandysite važiuoti sunkesniu mikroautobusu be mokėjimo už kelią, baudos yra astronomiškos, o gali būti ir areštuojamas transportas.

Taip pat svarbu paminėti miesto zonas. Daugelyje Vokietijos miestų (pvz., Berlynas, Miunchenas, Kelnas) yra įvestos Aplinkosaugos zonos (Umweltzone). Į jas gali važiuoti tik automobiliai su atitinkama žalia (geltona/raudona) spalvos kortele (Umweltplakette). Ši kortelė kainuoja vos keletą eurų, tačiau jos nebuvimas gali baigtis 100 eurų bauda. Net jei jūsų mikroautobusas yra naujas ir „ekologiškas“, be šios lipduko ant priekinio stiklo į miesto centrą patekti negalima.

7. Kokius papildomus įranga ir saugumo dokumentus reikia turėti salone?

Vokietijoje labai daug dėmesio skiriama saugumui. Mikroautobuse privalo būti: 1. Avarinė sustojimo ženklų komplektas (raudonas trikampis). 2. Apsauginės liemenės (šviesos atšvaitai) – privalo būti kiekvienam keleiviui, o ne tik vairuotojui. 3. Pirmosios pagalbos rinkinys – turi būti galiojantis (patikrinkite galiojimo datą ant pakuotės). 4. GESLO gesintuvas – privalomas ir turi būti patikrintas.

Be įrangos, verta turėti ir draudimo „Žalos ataskaitą“ (European Accident Statement) formą. Jei įvykė eismo įvykis, ši forma padeda greitai ir aiškiai užregistruoti įvykį vietoje. Nors šiandien viską galima padaryti telefonu, turėti popierinę formą vokiškai/lietuviškai/angliškai visada yra didelis privalumas, ypač kai emocijos aukštos, o kalbos barjeras trukdo.

8. Ar reikalingas „Green Card“ draudimas?

Kaip jau minėjau, Lietuva ir Vokietija yra ES narės, todėl pagal „Kelių eismo priemonių draudimo“ direktyvą, civilinės atsakomybės draudimas, galiojantis Lietuvoje, automatiškai galioja ir Vokietijoje. Teisiškai „Green Card“ nebėra privaloma.

Tačiau, kaip praktikas, aš visada rekomenduoju ją turėti. Kodėl? Todėl, kad ji yra tarptautinio pripažinimo simbolis. Jei įvykė eismo įvykis, vietiniai draudikai Vokietijoje gali lengviau ir greičiau identifikuoti jūsų draudimo politiką pagal „Green Card“. Be to, jei nuspręsite nuvykti pro šalį, pavyzdžiui, į Šveicariją arba Liuksemburgą (kur taip pat galioja ES draudimas, bet formalumų gali būti daugiau), ši kortelė sutaupys nemažai nervų. Tai nedidelė investicija į ramybę.

9. Kas daryti, jei mikroautobuse pervežami ir kroviniai (luggage)?

Daugelis mikroautobusų kelionių susiję su bagažu. Jei tai standartinis keleivių bagažas (lagaminai), problemų nėra. Tačiau jei mikroautobusu pervežate prekes, inventorių ar komercinę siuntą, situacija pasikeičia. Tada jūsų kelionė gali būti klasifikuojama kaip krovinių pervežimas.

Jei pervežate prekes, gali reikėti CMR draudimo (krovinių pervežimo tarptautinis draudimas) ir užpildyti CMR sąskaitą-faktūrą. Jei sustabdo policija ir randa, kad vietoje keleivių bagažo skyriuje pilna prekių be dokumentų, gali būti pateikti įtarimai nelegaliam verslui. Todėl, jei planuojate vežti daugiau nei asmeninius daiktus, pasirūpinkite krovininio pervežimo dokumentais.

10.