Mikroautobusų kelionės į Vokietiją – saugumas visų pirma

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindiniu kryptų lietuviams – tiek verslo, tiek turizmo, tiek asmeninių reikalų tikslais. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai kelionių, o kylančios kuro kainos ir vis dar nepakankamai greitas geležinkelio ryšis lemia tai, kad mikroautobusų nuoma su vairuotoju tampa vienu populiariausių pasirinkimų. Tačiau, kai kalbame apie kelią, ypač tokiame intensyviame maršrute kaip Vilnius–Berlynas ar Kaunas–Miunchenas, vienas kriterijus visada turi būti viršuje – tai saugumas.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską: nuo puikiai organizuotų, sklandžių kelionių iki tokių situacijų, kurios verčia susiraukoti plaukus. Dažnai klientai, renkdamiesi transporto paslaugų teikėją, daugiausia dėmesio skiria kainai arba mikroautobuso išvaizdai nuotraukose. Tai yra suprantama, tačiau paviršutiniškas požiūris. Tikrasis profesionalumas pasireiškia tuo, kas nematoma: kruopščioje techninėje priežiūroje, vairuotojo psichologinėje pasiruoštyje, giliame žinojime apie Vokietijos eismo taisykles ir neįtikėtiname dėmesyme smulkmenoms.

Šiame straipsnyje nenoriu būti paprastu informatoriumi. Mano tikslas – padėti jums suprasti, kas slepiasi už „saugios kelionės“ frazės, ir suteikti žinių, kurios leis jums jaustis ramiai, kai jūsų artimieji ar verslo partneriai keliauja kelių šimtų kilometrų atstumu. Sąmoningumas ir informuotumas – tai geriausia apsauga nuo nepageidaujamų netikėtumų. Pažvelkime į šią temą iš vidaus, kaip tai mato patyręs transporto ekspertas, ir išsiaiškinkime, kodėl saugumas nėra vienkarštis reikalavimas, o ilgamečio patikimumo pagrindas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiu atsakymus į tuos klausimus, kuriais manka daugiausia klientų. Jie susiformavo per ilgametę praktiką ir atspindi realias rūpesčius, kylančius renkantis pervežimų paslaugas.

1. Kaip tikrinami mikroautobusai prieš išvykstant į tolimą kelionę?

Tai yra pagrindinis klausimas, apie kurį dažnai net nesugalvoja klausti, tačiau jis lemia visos kelionės sėkmę. Profesionali transporto įmonė niekada neleis mikroautobuso išvykti be išsamios dienos techninės apžiūros. Mes nekalbame apie tai, ar „šviesos dega“, nors ir tai svarbu. Prieš kiekvieną išvykimą vairuotojas privalo užpildyti specialų kontrolinio lapelį.

Jame tikrinami padangų protektoriai (ypač svarbu, jei kelionei tenka lietinga arba žiemos sezonu), stabdžių sistemos veikimas, variklio aušinimo skysčio lygis, visi šviesos signalai, įskaitant „stop“ žibintus ir posūkio signalus, bei, žinoma, saugos diržai kiekviename sėdime. Taip pat tikrinamas ir „dukterinis“ techninis pasas, kuriame užfiksuotos visos periodinės techninės apžiūros. Jei mikroautobusui artėja planinis techninis aptarnavimas, jis nebus siunčiamas į tolimą maršrutą iki tol, kol visos procedūros nebus atliktos. Tai yra tas „raudonos linijos“ principas, kurio niekada nepažeidžiame.

2. Kaip užtikrinamas, kad vairuotojas nebus pavargęs ilgos kelionės metu?

Vairuotojo nuovargis yra vienas pavojingiausių priešų kelyje. Vokietijoje ir visoje Europos Sąjungoje galioja griežti darbo ir poilsio laiko reglamentavimai (AETR susitarimas), tačiau patyręs pervežėjas žino, kad teisinis minimumas – ne visada tas pats, kas saugumo maksimumas.

Mūsų vairuotojai naudoja skaitmeninius tachograus, kurie neleidžia suklastoti poilsio laiko. Bet saugumas prasideda ne nuo prietaiso, o nuo planavimo. Jei maršrutas Vilnius–Berlynas trunka apie 12–13 valandų, mes niekada neplanuojame, kad vairuotojas vairuotų šią kelionę vienas be pertraukų, jei tai kelia pavojų. Ilgos kelionės visada planuojamos taip, kad būtų laikomasi ne tik 4,5 valandų vairavimo ir 45 minučių pertraukos taisyklės, bet ir kad vairuotojas fiziškai jaustųsi gerai. Prieš išvykstant vairuotojas turi privalomą poilsį, o jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas, įmonė privalo skirti antrą vairuotoją. Niekada nesutaupome ant vairuotojo sveikatos, nes tai tiesiogiai susiję su jūsų saugumu.

3. Kokia apdraudimo rūšis yra būtina keleivių pervežimui į Vokietiją?

Čia dažnai pasitaiko klaidingų pasitikėjimų. Daugelis mano, kad įprasta „Kasko“ ar „Civilinė atsakomybė“ (OC) draudimas visiems atvejams užtenka. Tačiau tarptautiniame keleivių pervežime yra būtinas specialus draudimas – vadinamasis „Tarptautinis keleivių pervežimo draudimas“ (angliškai dažnai vartojamas terminas Passenger Liability Insurance).

Šis draudimas apima ne tik materialinę atsakomybę už žalą tretiesiems asmenims (kaip įprastas OC draudimas), bet ir atsakomybę už keleivių sveikatos ar gyvybės pažeidimą avarijos atveju, taip pat už bagažo praradimą ar sugadinimą. Vokietijoje draudimo reikalavimai yra griežti, ir jei sustabdo policija, ji gali reikalauti parodyti draudimo polisą, kuris galioja visoje Europoje ir yra specialiai pritaikyti keleiviniams transporto priemonėms. Mūsų įmonė visada turi tokį draudimą su padidinta apimtimi (paprastai ne mažiau kaip 1,5 mln. EUR vienu įvykiu), kas garantuoja, kad nepageidaujamo atveju keleiviai gaus atitinkamą kompensaciją.

4. Ką daryti, jei kelionės metu sugenda mikroautobusas Vokietijoje?

Tai scenarijus, kurio visi bijome, bet kuris reikalauja labai greito ir organizuoto reagavimo. Jei įvyksta techninė gedimas, pirmasis žingsnis yra keleivių saugumas – mikroautobusas privalo būti užstatytas įsaugojimo zona (trikampiai, liemenės), o keleiviai turi būti nukreipti saugumo atstumu nuo kelio (už apsauginės juostos).

Toliau veiksmas priklauso nuo gedimo sunkumo. Jei tai smulkus gedimas (pavyzdžiui, perdegus lemputės ar elektros problemos), vairuotojas bando juos pašalinti vietoje. Tačiau jei mikroautobusas nebegali judėti, skambinama pagalbos tarnybai. Mes turime sudarytas sutartis su Vokietijos technine pagalba, kuri garantuoja atvykimą per 60–90 minučių. Svarbiausia – mes niekada nepaliekame keleivių „prie kelio“ be priežiūros. Jei gedimas nėra ištaisomas per 2–3 valandas, įmonė privalo organizuoti pakeitimo transportą (pakeitimo mikroautobusą), kad keleiviai pasiektų paskirties vietą. Tai standartinė procedūra, kurią užtikrina kokybiška logistika.

5. Ar keleivių bagažas yra apdraustas ir kaip jis saugomas?

Bagažo saugumas – dažnai nepastebima, bet labai svarbi detalė. Bagažas yra vežamas mikroautobuso bagažinėje, kuri yra užrakta ir prieinama tik iš išorės (arba per vairuotojo skyrių, jei yra speciali durys). Vairuotojas turi raktus, o bagažinėje turi būti įrengta ugniai atspari pertvara, atskirianti ją nuo keleivių salonos.

Dėl draudimo: anksčiau minėtas keleivių draudimas taip pat apima ir bagažą. Tačiau yra svarbi nuostata: vertingi daiktai (pinigai, dokumentai, brangiausia elektronika, vaistai) negali būti paliekami bagažinėje be tiesioginio keleivio stebėjimo. Jei bagažinėje pavogta brangūs daiktai, draudimo kompanija gali atmesti išmoką, nes buvo pažeidžiama saugumo taisyklė. Visada rekomenduoju keleiviams pasiimti asmeninius reikmenų, dokumentus ir brangias elektronines priemones į saloną su savimi. O didelis lagaminas, drabužiai ir kiti daiktai bagažinėje yra apdrausti pagal sutartį.

6. Kokie yra greičio apribojimai Vokietijoje mikroautobusams?

Ciniškas atsakymas: „pigu“ ir „greitai“ neina kartu su saugumu. Vokietija garsėja savo automagistralėmis (Autobahn), kur nėra bendro greičio apribojimo, tačiau tai netaikoma mikroautobusams. Pagal Vokietijos eismo taisykles, mikroautobusai, kurių bendroji leistina masė viršija 3,5 tonos (o dauguma 9 vietų mikroautobusų su keleiviais ir bagažu ją viršija), turi griežtą greičio apribojimą.

Jūsų mikroautobusas automagistralėje negali važiuoti greičiau kaip 100 km/h (80 km/h, jei nėra pritaikytas greitesniam važiavimui – t.y., turi ABS ir ribotuvą). Nors kai kurie vairuotojai gali bandyti „spausti“ iki 130 km/h, jei techninė įranga leidžia, tai yra pažeidimas ir kelia didžiulį pavojų. Mūsų įmonės politika yra griežtai laikytis 100 km/h apribojimo net jei techninė galimybė yra didesnė. Tai ne tik sumažina baudų riziką (Vokietijoje baudos už greičio viršijimą itin didelės), bet ir leidžia ilgiau išlaikyti stabdžius bei geriau kontroliuoti sunkųjį transportą.

7. Kaip pasiruošiama kelionei žiemą – padangų ir įrangos klausimas?

Lietuvoje esame pripratę prie žiemos sąlygų, tačiau Vokietijoje, ypač pietinėse dalyse (Bavarija, Alpės), oras gali būti netikėtesnis. Vokietijos įstatymai reikalauja, kad nuo lapkričio pradžios iki balandžio pabaigos (arba atitinkamų oro sąlygų metu) transporto priemonės būtų apgautos žieminėmis padangomis. Tai ne rekomendacija, o įstatymas. Už važiavimą ant vasarinių padangų sniegu ar ledu gresia didelė bauda (nuo 60 EUR), o jei dėl to trukdomas kitas eismas – bauda dar didesnė.

Be to, mikroautobuse turi būti ne tik žieminės padangos, bet ir speciali įranga: sniego grandinės (privalomos turėti su savimi, jei keliama į kalnuotus rajonus), skiaustės (kirtuvai) ir pakabinamos „sniego kojinės“. Prieš kiekvieną žiemos kelionę patikriname ne tik protektoriaus gylį (jis turi būti ne mažiau kaip 4 mm sunkiesiems automobiliams), bet ir padangų amžių. Senos, sukietėjusios padangos net ir gilio protektoriaus atveju gali prasti žiemos sąlygose. Mes niekada nesikompromituojame čia – žiemos padangos keičiamos laiku, nepaisant to, ar sniegas jau pasirodė.

8. Kaip veikia vaiko saugos sėdynių reikalavimai tokiame transporte?

Tai vienas dažniausiai painiojamų klausimų. Taisyklė paprasta: vaikas turi būti tvirtinamas pagal jo ūgį ir svorį, taip pat kaip ir asmeniniame automobilyje. Tačiau mikroautubusuose yra specifika: standartiniai saugos diržai yra suaugusiųjų tipo.

Jeigu keliaujate su mažuoju vaiku, kuris sveria mažiau kaip 36 kg arba yra žemesnis nei 150 cm, jums būtina pasirūpinti vaiko kėdute arba pakėlimu (boosteriu). Mūsų įmonė gali suteikti pagalbą – turime keletą universalių vaiko sėdynių, tačiau geriau visada iš anksto pranešti apie vaiko amžių ir svorį. Svarbu prisiminti, kad Vokietijoje policija yra ypatingai griežta šiuo klausimu. Vaiko, sėdinčio be specialios įrangos ar netinkamai pritvirtinto, vairuotojas gali būti baudžiamas, o kelionė gali būti sustabdyta iki situacijos išsprendimo. Saugumas čia nėra diskutuotinas – kaulų ir audinių struktūra vaikų kitokia, ir įprastas diržas gali padaryti žalą avarijos metu.

9. Kodėl kainos gali skirtis tarp skirtingų pervežėjų ir ar pigiau reiškia nesaugiau?

Rinkoje galite rasti pasiūlymų, kurie skiriasi net 30–50 procentų. Kaip ekspertas, galiu pasakyti tiesiogiai: kaina yra tiesiogiai susijusi su kokybe. Jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, kad būtų tikras, tai paprastai taip ir yra. Kas slepiasi už „pigios“ kainos?

Pigiausi pasiūlymai dažnai vengia mokėti pilną draudimo sumą, naudoja senus mikroautobusus su nusidėvėjusia pavara, o vairuotojams moka mažiau, kas lemia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.