Mikroautobusas arba autobusas kelionėms į Vokietiją: išsami eksperto analizė

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų darbo tarptautinių keleivių pervežimų srityje, tūkstančiai nuvažiuotų kilometrų ir begalės susitikimų su klientais privertė mane suprasti vieną paprastą tiesą: nėra vieno universalaus atsakymo į klausimą, kuo geriau keliauti. Kai kalbame apie maršrutus iš Lietuvos į Vokietiją, situacija tampa dar labiau specifinė. Vokietija – tai ne tik ilga atstuma (nuo 1000 iki 1500 km viena kryptimi, priklausomai nuo išvykimo vietos), bet ir griežti kelių saugumo reikalavimai, specifiniai keliautojų poreikiai bei įvairovė: nuo verslo kelionių į Frankfurto parodas iki poilsio kelionių į Alpes.

Klientai dažnai suserga dilema: pasirinkti patogų, kompaktišką mikroautobusą, kuris suteikia daugiau privatumo, ar didelį, erdvų turistinį autobusą, kuris telpa visą būrį? Šis pasirinkimas nulemia ne tik kelionės kainą, bet ir patogumą, saugumą bei viso renginio sėkmę. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, mes išnagrinėsime abiejų transporto priemonių privalumus ir trūkumus, atsižvelgdami į konkrečius kelionių į Vokietiją niuansus.

Svarbu suprasti, kad kiekviena kelionė unikali. Grupės dydis, bagažo kiekis, kelionės tikslas ir biudžetas – tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys sprendimą. Tačiau yra ir techninių bei organizacinių aspektų, kurie dažnai iškeliažiūriami, tačiau gali turėti lemiamą įtaką kelionės kokybei. Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių jums padaryti teisingą pasirinkimą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokia grupės dydžio riba, kai pradeda "atsisakyti" mikroautobuso ir reikia rinktis autobusą?

Tai vienas pagrindinių kriterijų, tačiau atsakymas nėra toks paprastas kaip "daugiau kaip 20 žmonių". Oficialiai mikroautobusais (M1 kategorijos) laikomi transporto priemonės, kurios turi nuo 9 iki 16 sėdimų vietų vairuotojo neįskaitant (arba iki 19 priklausomai nuo modelio ir specifikacijos). Tačiau praktikoje, kai kalbame apie ilgą kelionę į Vokietiją, reikia atsižvelgti į fizinį patogumą.

Jei jūsų grupėje yra 16–18 suaugusių žmonių, mikroautobusas gali būti ankštas. Turbūt kiekvienas iš mūsų norėtų turėti vietą rankiniam bagažui, galėtų atsilenkti atgal ir pailsėti. Dideliuose mikroautobusuose (pvz., Mercedes-Benz Sprinter arba VW Crafter) vietos dažnai būna montuojamos maksimaliai tankiai. Jeigu grupė sudaryta iš aukštių arba didelių statuos žmonių, 15–16 valandų kelionė gali tapti tikru išbandymu. Tuo tarpu, net ir 25-30 žmonių grupei mažesnis autobusas (30–40 vietų) bus daug erdvesnis už didžiausią mikroautobusą. Mano patirtis rodo, kad jei žmonių yra daugiau kaip 15, o kelionės trukmė viršija 10 valandų, verta rimtai svarstyti 30–40 vietų autobusą dėl papildomo erdvės privalumo.

2. Kaip pasirinkimas veikia kainą vienam keleiviui? Ar visada autobusas brangnesnis?

Čia dažnai klystama manydami, kad didesnis automobilis visada brangesnis. Reikia skirti bendrą nuomos kainą ir kainą vienam asmeniui. Bendrai nuoma, žinoma, didelis 60 vietų autobusas kainuos daugiau nei 8 vietų mikroautobusas. Tačiau jeigu paskaičiuojame kainą vienam keleiviui, situacija pasikeičia.

Pavyzdžiui, jeigu 8 žmonės keliauja mikroautobusu, jie sumoka už visą transporto priemonę. Jeigu tas pati 8 žmonių grupė nuspręstų nuomauti 40 vietų autobusą (kas retai, bet įmanoma jei norima ypatingo prabangumo), kaina vienam žmogui išaugtų astronomiškai. Tačiau lygindami panašaus dydžio grupes: 16 žmonių mikroautobuse ir 30 žmonių autobuse, kaina vienam asmeniui autobuse dažnai būna žemesnė. Taip yra dėl ekonomijos masto.

Be to, reikia atsižvelgti į papildomas išlaidas. Vokietijoje kelių mokesčiai (mautai) sunkiesiems automobiliams yra gana aukšti. Didelis autobusas kainuoja daugiau, tačiau ši išlaida padalijama daugiau keleivių. Taigi, didelėms grupėms (nuo 30 žmonių) autobusas yra ekonomiškai labiau naudingas pasirinkimas. Mažoms grupėms (iki 10 žmonių) mikroautobusas neabejotinai pigesnis.

3. Kokio dydžio bagažą galima pasiimti ir kur jis talpinamas?

Tai yra vienas kritiškiausių klausimų, kurį dažnai pamirštama paklausti planuojant kelionę. Mikroautobusai turi vieną didelį bagažinės skyrių gale, tačiau jo tūris ribotas. Paprastai jis talpina apie 8–10 standartinių lagaminų. Jeigu keliaujate su sportine įranga (lygiosiomis, slidėmis, dviračiais), mikroautobuso bagažinės gali tiesiog neužtekti. Tada reikia naudoti priekabą, kas kelia papildomų nepatogumų: didesnis kuro sąnaudos, sudėtingesnis manevravimas Vokietijos miestuose, galbūt reikalingi papildomi vairuotojo kvalifikacijos reikalavimai.

Autobusai turi poilsinį (bagażnikas) po keleivių salono grindimis bei didelius bagažo skyrius gale. 40 vietų autobusas be problemų talpina 40–50 didelių lagaminų. Be to, jei reikia vežti specialų bagažą (pvz., muzikos instrumentus, rekvizitus), autobuse yra kur jį padėti, neuzgožiant keleivių. Jeigu jūsų kelionė į Vokietiją yra susijusi su paroda arba sporto varžybomis, kur reikalinga daug įrangos, autobusas yra vienintelis logiškas pasirinkimas.

4. Ar mikroautobuse ar autobuse yra patogiau sėdėti ilgos kelionės metu?

Kelionė į Vokietiją, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Berlyną ar Miuncheną, trunka maždaug 14–16 valandų (su poilsio pertraukomis). Tai ilgas laikas praleisti sėdint.

Mikroautobusuose sėdynės dažnai būna standartinės, panašios į keleivinio automobilio, tik šiek tiek gilesnės. Atlenkimo kampas gali būti ribotas. Nors geresnių klasės mikroautobusuose (VIP klasė) gali būti montuojamos individualios, įlankstomos sėdynės su galvos atlošais, tai nėra taisyklė.

Autobusuose, ypač turistiniuose (3 ar 4 žvaigždučių klasės), sėdynės yra kur kas ergonomiškesnės. Jos gali atsilenkti iki 45 ar net daugiau laipsnių, turi prailgintus sėdimosios dalies pagalves (kad kelnybės neprislėgtų), porankius, individualus stalus ir dažnai – kojų atramas. Be to, autobuse tarp eilių yra daugiau vietos kojoms. Jeigu grupėje yra aukšti žmonės, autobuse jie jaustis geriau. Ilgose kelionėse ergonomika nulemia tai, kaip jausitės išlipę iš transporto priemonės – ar galėsite keliauti toliau, ar reikės dienos pailsėti.

5. Ar transporto priemonėje yra tualetas ir koks jo vaidmuo kelionėje?

Tai yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir ne veltui. Mikroautobusuose beveik niekada nėra sanitarinio mazgo (tualetas). Tai reiškia, kad reikia planuoti sustojimus kas 2–3 valandas. Maršrutuose į Vokietiją (per Lenkiją) yra pakankamai degalinių ir poilsio vietų (mesta), tačiau tai prailgina kelionės trukmę. Be to, jeigu grupę sudaro vyresni žmonės ar maži vaikai, dažni sustojimai gali būti nepatogūs.

Dideliuose turistiniuose autobusuose (nuo 30 vietų) cheminis tualetas yra standartinis įrenginys. Nors jis nėra skirtas ilgam buvimui (kaip namuose), jis yra išgelbėjimas pavojingose situacijose, kai įvykia užstrigimas eismo spūstyje arba kai keleiviui tiesiog skubiai reikia. Esant tualetui, vairuotojas gali planuoti mažiau sustojimų arba sustoti tik degalinėse, kurios patogiausios, o ne ten, kur pirmiausia pastatyto kelio ženklas "WC". Tai leidžia sutaupyti iki 1–2 valandų kelionės laiko.

6. Kaip vairuotojų darbo laikas reguliuojamas ir ar tai įtakoja transporto priemonės pasirinkimą?

Tarptautiniuose reisuuose galioja griežti ES reglamentai dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko. Vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandro vairavimo, o po 9 valandų vairavimo privalo ilgam poilsui (11 valandų).

Keliaujant mikroautobusu, dažnai būna vienas vairuotojas. Jeigu kelionė į Vokietiją trunka 15 valandų, vairuotojas tiesiogiai negali ją įvykdyti be pažeidimų, jeigu nebus užtikrintas ilgas poilsis puse kelio. Tai reiškia, kad grupė gali turėti ilgesnę sustojimo viduryje kelionės (pvz., nakvynę), arba reikės samdyti antrą vairuotoją. Mikroautobuse antram vairuotojui dažnai būna ankšta (nėra atskiros lovos), todėl jis negali pilnavertiškai pailsėti važiuojant.

Dideliuose autobusuose yra įrengta vairuotojo lova (pilnavertė miego vieta). Tai leidžia keliauti su dviem vairuotojais be nereikalingų ilgų sustojimų. Vienas vairuoja, kitas ilsisi lojoje. Po 4,5 valandų jie keičiasi. Tokiu būdu kelionė vyksta be pertraukų ilgiau nei 9 valandas, o į paskirties vietą Vokietijoje galima atvykti greičiau ir saugiau. Jeigu jums svarbu atvykti ryte ir iš karto pradėti veiklas (pvz., paroda), autobusas su dviem vairuotojais yra vienintelis garantijas, kad nebus vėlavimų dėl vairuotojo poilsio režimo.

7. Kaip transporto priemonės tipas veikia manevravimą Vokietijos miestuose?

Vokietijos miestai, ypač senosios dalys (pvz., Miuncheno centras, Rozenheimo arba net Berlyno rajonai), gali būti sudėtingi dideliems automobiliams. Mikroautobusas yra daug manevringesnis. Jis gali įvažiuoti į siauras gatves, užsukti prie viešbučio įvažiavimo, kur didelis autobusas negali pravažiuoti dėl aukštumo apribojimų arba statybų.

Tačiau mikroautobusai turi savų apribojimų. Daugelyje Vokietijos miestų centre yra "Žalioji zona" (Umweltzone), į kurią įvažiuoti gali tik transporto priemonės su atitinkamu ekologiniu sertifikatu (dažniausiai Euro 6). Nors dauguma naujų mikroautobusų juos turi, senesni modeliai gali būti apriboti.

Dideliems autobusams reikia planuoti maršrutą labai atidžiai. Užvažiavimas prie viešbučio centre gali būti neįmanomas, todėl reikia numatyti išlipimą vietose, skirtose autobusams (Bus stops), iš kur keleiviai pėsčiomis nueina į viešbutį. Jeigu jūsų kelionės programa yra labai mobili ir reikalauja dažnų sustojimų skirtingose, sunkiai pasiekiamose vietose, mikroautobusas suteiks daugiau laisvės.

8. Kokius privalumus suteikia klimato kontrolė ir kita techninė įranga?

Vasario mėnesį Vokietijoje gali būti šalta, o liepą – karšta. Autobusų oro kondicionavimo ir šildymo sistemos yra daug galingesnės. Didelis autobusas turi keletą kondicionierių vienetų (viršuje ir gale), kurie užtikrina vienodą temperatūrą visame salone. Mikroautobuse, jeigu saulė šviečia į vieną pusę, keleiviai gali deginti vienoje pusėje, o kitoje šalti.

Taip pat verta paminėti pramogas. Ilgose kelionėse svarbu nubosti. Nauji autobusai dažnai turi DVD grotuvus, monitorius, mikrofonus gidui, o netgi Wi-Fi ryšį ir 220V lizdus kiekviename eilėje sėdintiems keleiviams. Mikroautobusuose tai yra retas prabangos požymis, dažniau randamas tik verslo klasės transporto priemonėse. Jeigu planuojate verslo kelionę ir reikia susirinkti arba paskaiti pranešimą kelyje, autobusas su tokiomis priemonėmis taps jūsų mobiliu biuru.

9. Kokio tipo vairuotojo kvalifikacija reikalinga ir ar tai įtakoja saugumą?

Tai techninis, bet labai svarbus aspektas. Kadangi aš pats esu vairuotojas, galiu pasakyti, kad sunkvežimio ar autobuso vairuotojo pažymėjimas (95 kodas) reikalauja daugiau žinių ir įgūdžių nei paprasto B kategorijos vairuotojo teisės.

Mikroautobusais, kurie sveria mažiau nei 3,5 tonos (pvz., 9 vietų VW Transporter), gali vairuoti žmogus su paprasta B kategorijos teise, jeigu jis turi tai padaryti leidimą (taxi arba įmonės vairuotojas). Tačiau didesniems mikroautobusams (virš 3,5 t) ir visiems autobusams būtina C arba D kategorija bei 95 kodas (profesionalių vairuotojų kvalifikacija).

Profesionalus autobuso vairuotojas yra įgijęs specialų apmokymą apie keleivių saugumą, elgesį ekstremaliomis situacijomis, pirmąją pagalbą. Be to, transporto priemonės techninė priežiūra yra griežčiau kontroliuojama dideliems autobusams. Tai reiškia, kad statistiškai kelionė autobusu yra saugesnė. Profesionaliai valdoma kompanija neleis išvažiuoti techniškai netvarkingam autobusui, o mažesnėms firmoms, vežančioms mikroautobusais, kontrolė gali būti šiek tiek "lankstesnė".

10. Kaip pasirinkimas priklauso nuo kelionės pobūdžio: verslas ar poilsis?

Galiausiai, viskas priklauso nuo to, ką jūs norite pasiekti. Jeigu tai yra verslo kelionė, kur dalyvauja 8–10 vadovų, svarbus statusas, privatumas ir galimybė aptarti konfidencialias temas kelyje, mikroautobusas (ypač VIP klasės) bus geriausias sprendimas. Jis suteikia ekskliuzyvumo jausmą, leidžia važiuoti tiesiai į priešais verslo centrą ir nešvaistyti laiko laukiant, kol išlips 50 kitų žmonių.

Jei tai yra poilsio kelionė, moksleivių ekskursija, šeimos šventė arba sporto komandos išvyka, kurioje dalyvauja 30–50 žmonių, autobusas yra nepakeičiamas. Jis suvienija grupę, leidžia bendrauti, dainuoti, žiūrėti filmus. Poilsio kelionėse atmosfera yra svarbiau už privatumą.