Mikroautobusas ar lėktuvas: kas geriau kelionei į Vokietiją?

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindinių Lietuvos prekybinių partnerių, taip pat populiaria kryptimi turistams, studentams ir tiems, kurie vyksta darbo ar gyvenimo paieškoms. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtį tarptautinių keleivių pervežimų srityje ne kartą esu girdėjęs tą patį klausimą: „Kaip geriau nuvykti – mikroautobusu ar lėktuvu?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti akivaizdus – skrydis greitesnis, tiesa? Tačiau praktika, ypač kai kalbame apie maršrutus į artimas užsienio šalis kaip Vokietija, parodo visai kitą realybę.

Šiame straipsnyje padėsiu jums išsiaiškinti visas niuansas, kurias dažnai pamiršta arba tiesiog nepastebi planuodami kelionę. Mes ne tik palyginsime laiką ir kainas, bet ir panagrinėsime tokius svarbius aspektus kaip komfortas, bagažo apribojimai, „durų į durų“ principo privalumai bei visą tą „nematomą“ laiką, kurį praleidžiate oro uostuose. Esu matęs tūkstančius kelionių – nuo ramių šeimos atostogų iki skubaus verslo kelionių, ir tikiuosi, kad mano patirtis padės jums priimti geriausią sprendimą.

Įvadas

Renkantis transporto priemonę kelionei į Vokietiją, svarbu neapsiriboti tik bilieto kaina ar skrydžio trukme išskridimo laikrodyje. Vokietija yra palyginti arti – skrydis trunka vos valandą ar dvi, tačiau visa kelionės logistika gali užtrukti tiek pat, kiek ir važiavimas mikroautobusu. Be to, Vokietijos geografija yra įvairi: jūs galite vykti į Berlyną, Miuncheną, Hamburką ar mažą miestelį Bavarijos girioje. Kiekvienas atvejis gali keisti transporto priemonės prioritetus.

Daugelis žmonių, išgirdę apie pigius bilietus į Berlyną ar Brėmeną, nedelsiant spiečia juos pirkti, tačiau vėliau nusteina, kai pridedamos išlaidos už bagažą, transportą iki oro uosto, o vėliau – dar ir geležinkelio bilietas iš Vokietijos oro uosto iki galutinio tikslo. Tokiu atveju, „pigus“ skrydis tampa kur kas brangesnis už patogų mikroautobuso pervežimą.

Kita vertus, lėktuvas vis tiek išlieka greičiausiu būdu nukeliauti į tolimus Vokietijos regionus, jei, pavyzdžiui, jūsų kelionės tikslas yra pietinės šalies dalies miestai, o jūs turite labai ribotą laiką. Tačiau didžiajai daliai keleivių, kuriems svarbu ne tik greitis, bet ir nervų tausojimas bei patogumas, mikroautobusų transportas siūlo konkurencingą, o kartais ir pranokstantį alternatyvą.

Šiame straipsnyje mes išsamiai išanalizuosime abiejų transporto rūšių privalumus ir trūkumus, atsižvelgdami į realių keleivių poreikius. Nesvarbu, ar planuojate verslo kelionę, kelionę su šeima ar vykstate gyventi, ši informacija padės jums sutaupyti pinigų, laiko ir, kas svarbiausia, išvengti nereikalingo streso.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai man užduoda per savo darbo metus. Manau, kad šie atsakymai išspręs daugumą jūsų abejonių.

1. Kuris transporto būdas realiai užtrunka mažiau laiko „nuo durų iki durų“?

Tai yra klasikinis klausimas, kuriame dažnai painiojami oficialūs skrydžių grafikai ir realus kelionės laikas. Jeigu tik žiūrite į bilietą, lėktuvas atrodo nerealiai greitas – 1 val. 30 min. skrydis į Berlyną. Tačiau kaip ekspertas, kuris žino logistikos išlaidas, galiu pasakyti, kad tai yra „optinis apgaulė“.

Skaičiuodami laiką „nuo durų iki durų“, turime įsivaizduoti tokį scenarijų: reikia važiuoti iš namų (pvz., Kauno ar Vilniaus centro) į oro uostą. Tai užtrunka mažiausiai 30–40 minučių. Tada būtina atvykti bent 2 valandas prieš skrydį registracijai ir saugumo patikrai. Pačio skrydžio trukmė – 1 val. 30 min. Atvykus į Vokietijos oro uostą (pvz., Berlyno Šonefeldas), reikia 30–60 minučių išlipti, paimti bagažą ir praėti pasienio kontrolę. Galiausiai, reikia nuvykti iš oro uosto į miesto centrą ar galutinę paskirties vietą – tai dar papildomos 45–60 minutės (geležieliu ar taksi). Sumuojant, gauname maždaug 5–6 valandas, neretai ir daugiau.

Tuo tarpu mikroautobusu važiuojant tiesiai iš jūsų miesto centro į Vokietijos miesto centrą (pvz., į Dusetas į Berlyną), kelionė trunka apie 14–16 valandų, tačiau visas šis laikas praleidžiamas ramiai, sėdint krėslyje, be jokiškų persėdimų, eilių ir nusiskundimų. Jeigu kelionė trunka vieną dieną, tai mikroautobusas leidžia išnaudoti laiką poilsingai arba darbuodamiesi (daugelis šiuolaikinių mikroautobusų turi Wi-Fi ir elektros lizdus), o ne stresuodami dėl vėlavimų. Taigi, trumpesniam atstumui (kaip Vokietija) laiko skirtumas tampa mažiau akivaizdus, o streso lygis – žymiai mažesnis renkantis kelią automobiliu.

2. Ar mikroautobusas tikrai yra pigesnis už lėktuvą, atsižvelgiant į visas papildomas išlaidas?

Dažnai klientai matyti reklamą: „Skrydis į Vokietiją už 30 eurų!“. Tai tikrai atrodo patraukliai, tačiau tai yra bazinė kaina be jokių priedų. Eikime nuosekliai. Prie to 30 eurų reikia pridėti rankinio bagažo mokesčį (dažnai apie 10–20 EUR), jei jis neįeina į standartą. Tada registruoto bagažas dar 20–30 EUR. Jei norite pasirinkti vietą lėktuve, tai dar 5–10 EUR. Galiausiai, mokesčiai už mokėjimo kredito kortele. Statistiškai, „pigus“ skrydis galiausiai kainuoja 80–100 eurų vienam asmeniui.

Prie šios sumos dar reikia pridėti kelionę iki oro uosto. Jei važiuojate savo automobiliu, mokate už degalus ir brangų oro uosto stovėjimą (pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste stovėjimas gali kainuoti nuo 30 eurų per parą). Jei važiuojate autobusu ar taksi – tai dar apie 20–30 eurų į abi puses. Vokietijoje situacija panaši – nuvykti iš oro uosto į miestą geležieliu kainuoja maždaug 4–5 eurus, o taksi – tai jau 40–60 eurų.

Mikroautobuso bilieto kaina dažniausiai yra fiksuota ir ji jame įskaičiuota: dviejų didelių bagažo vietos, rankinis bagažas, vanduo, galimybė naudotis Wi-Fi. Dažnai mikroautobusas veža tiesiai iki reikiamo miesto centro ar netgi konkrečio adresą (priklausomai nuo pervežėjo). Taigi, palyginus galutinę sumą, kurią išleidžiate nuo išvykimo iš namų iki atvykimo į viešbutį Vokietijoje, mikroautobusas dažnai būna ne tik pigesnis, bet ir ekonomiškesnis, nes nėra staigių išlaidų (pavyzdžiui, už papildomą bagažą aptarnavimo vietoje).

3. Kaip atrodo bagažo klausimas – ar galiu pasiimti tiek pat, kiek noriu?

Bagažo klausimas yra vienas svarbiausių, ypač tiems, kurie vyksta ilgesniam laikotarpiui, studentams ar tiems, kurie veža dovanas. Aviakompanijos turi griežtas taisykles: dažniausiai leidžiama nešioti tik vieną rankinį bagažą, kurio matmenys turi tiksliai atitikti krėslą po priekiais sėdėjant, ir vieną registruotą bagažą, svėriančia ne daugiau kaip 20–23 kg. Viršijus šią svorio ribą, mokami didžiuliai baudos mokesčiai – galime kalbėti apie 10–15 eurų už kiekvieną papildomą kilogramą arba fiksuotas sumas (apie 50–100 EUR) už papildomą lagaminą.

Mikroautobuso pervežime situacija kur kas lankstesnė. Standartiškai kiekvienas keleivis įpareigotas turėti du didelius lagaminus (iki 50 kg viso svorio arba net daugiau, priklausomai nuo transporto priemonės techninių galimybių) ir rankinį bagažą. Per savo dvidešimtmetę patirtį esu matęs, kaip keleiviai sugeba susidoroti su net labai nestandartiniais siuntiniais – slidėmis, muzikiniais instrumentais (smuikais, violončelėmis), dviračiais (suderinus su vairuotoju) ar didelėmis dovanų dėžėmis.

Be to, mikroautobuse nereikia patiems neštis bagažo per kelis aukštus oro uosto terminaluose ar laukti jo ant juostos. Vairuotojas padeda pakrauti ir iškrauti bagažą tiesiai iš automobilio. Tai yra didelis privalumas vyresniems žmonėms, šeimoms su mažais vaikais ar tiems, kurie turi fizinę problemą nešti sunkus krūvas.

4. Koks yra kelionės komforto lygis palyginus lėktuvą ir mikroautobusą?

Komfortas – sąlyginis dalykas, tačiau čia galime išskirti kelias svarbias kategorijas: erdvė, judėjimo laisvė ir aptarnavimas.

Lėktuve, ypač „low-cost“ (pigiuose) skrydžiuose, vietos yra labai siauros. Tarp sėdynių atstumas dažnai būna minimalus, todėl aukštesni žmonės jaučiasi nepatogiai. Negalima atsistoti, ištiesti kojų, o jei norite nueiti į tualetą, tenka laukti, kol nusileis aptarnaujantis personalas arba kitas keleivis. Be to, slėgis kabinose ir sausas oras gali sukelti nuovargį.

Šiuolaikiniai tarptautiniai mikroautobusai (pvz., „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“ klasės) yra suprojektuoti ilgam kelioniui. Sėdynės yra platesnės, tarp jų daugiau vietos kojoms (dažnai galima atsisėsti priešais ar užimti vietą su papildoma erdve). Keleivis gali laisvai atsistoti, paeiti pas vairuotoją, išeiti į poilsinę stotelę (kurios daromos kas 3–4 valandas). Daugelis mikroautobusų turi patogias atlošiamas sėdynes, individualus šviesos ir ventiliacijos valdymo mygtukus, tad kiekvienas gali susikurti savo mikro-klimatą.

Be to, ilgoje kelionėje į Vokietiją (kuri trunka apie 15 valandų) mikroautobuse galima miegoti daug geriau nei lėktuve. Nors lėktuvas skrenda greičiau, tas 1,5 valandos nėra pakankama kokybiškam miegui, o po to dar reikia prisitaikyti prie laiko juostų. Mikroautobuse, nors kelionė ilgesnė, galima miegoti ramesniu ritmu, o naktinės kelionės leidžia išsimiegoti ir atvykti į Vokietiją ryte visiškai poilsingai.

5. Ar saugu keliauti mikroautobusu ir kaip tai įvertinti palyginti su skrydžiu?

Statistiškai skrydis yra saugiausias transporto būdas pasaulyje. Tačiau tai nereiškia, kad mikroautobusų transportas yra nepatikimas. Profesionalių pervežėjų, kurie dirba rinkoje jau dešimtmečius, automobiliai yra nuolat tikrinami ir prižiūrimi. Mūsų įmonėje, pavyzdžiui, techninė apžiūra atliekama kiekvieną rytą prieš išvykstant į maršrutą, o pagrindiniai techniniai darbai atliekami gamyklose remontuose.

Vairuotojai, kurie dirba šiose linijose, turi ne tik ilgametę vairavimo patirtį, bet ir yra psichologiškai pasiruošę ilgoms kelionėms. Jie gerai pažįsta maršrutą, Vokietijos kelių eismo taisykles (kurios griežtesnės nei Lietuvoje), žino, kur yra poilsio aikštelės ir ką daryti ekstremaliose situacijose (pvz., žiemos sąlygomis).

Skrydžio saugumas priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant oro sąlygas, technines gedimus, kurie, nors ir retai, bet įvyksta. Mikroautobuse, jei pasitaiko techninė problema, vairuotojas gali sustoti, paskambinti pagalbai ar netgreitai nuvažiuoti iki artimiausios servizo stotelės. O lėktuve techninė problema sukelia daugiau streso, nesklandžių situacijų ir lėktuvų nuleidimų ne į paskirties oro uostą. Taigi, nors skrydis statistiškai saugesnis, mikroautobusas siūlo daugiau kontroliuojamos ir suprantamos saugumo jausmo.

6. Kaip grupės kelionės organizavimas skiriasi – ar mikroautobusas laimi?

Tai yra situacija, kur mikroautobusas beveik visada laimi be kovos. Jei jūs planuojate kelionę 5, 8 ar 10 žmonių grupei (pvz., komandiruotė, šeimos šventė, sporto komanda), lėktuvas tampa košmaru logistikos požiūriu.

Pirmiausia, reikia užtikrinti, kad visi grupės nariai gali skristi tame pačiame reise, kadangi grupės bilietai pigiausi tik tada, kai visi skrenda kartu. Jei vienas asmuo vėluoja arba keičia planus, visi kiti gali prarasti bilietus arba juos brangiai keisti. Antra, atvykus į oro uostą, reikia susitarti visiems, kaip nuvykti į galutinę vietą. 10 žmonių į standartinį taksi Vokietijoje nebetelpa – reikia keleivinio autobuso ar dviejų taksi, kas kainuoja brangiai.

Mikroautobusas (pavyzdžiui, 8-9 vietų) yra sukurtas grupėms. Jūsų grupė važiuoja kartu, galite bendrauti kelionės metu, dirbti, žaisti žaidimus ar tiesiog kalbėtis. Nereikia jungti jokių papildomų transporto priemonių atvykus į vietą – vairuotojas visus išveža tiesiai į reikalingą adresą. Grupėms taip pat taikomos nuolaidos, todėl vieno asmeno kaina gali būti žymiai mažesnė nei pirkiant atskirus bilietus lėktuvu ar traukiniu. Tai idealus sprendimas korporatyvinėms kelionėms ar didelėms šeimoms.

7. Ką daryti, jei reikia vykti su nereguliariais daiktais (pvz., muzikos instrumentais, sporto inventoriumi)?

Šiuo atveju lėktuvas dažnai sukelia didžiulius neramus. Muzikantai, kurių instrumentai (pvz., violončelės, kontrabasai) netelpa į standartinę rankinio bagažo dėžutę arba viršija svorio limitus, privalo mokėti brangias papildomas vietas arba netgi pirkti bilietą instrumetui (kai kurios kompanijos reikalauja, kad instrumentas būtų tvirtai pritvirtintas sėdynėje). Sportininkai, vežantys slides, snieglentes, dviračius, taip pat susiduria su sudėtinga registracija ir didele papildoma kaina.

Mikroautobusas šiuo atvežu yra išgelbėjimas. Kadangi bagažo skyrius yra erdvus ir pritaikomas dideliems daiktams, dauguma neįprastų siuntinių telpa be problemų. Svarbiausia yra iš anksto pranešti pervežėjui apie tai, kad vežate nestandartinį daiktą, kad vairuotojas galėtų tinkamai suplanuoti bagažo išdėstymą ir užtikrinti, kad jis bus užfiksuotas saugiai. Mano patirtyje, mes ne kartą vežėme kompiuterines stotis, specifinę įrangą netgi didelius sodinukus – mikroautobuso universalingumas čia neginčijamas.

8. Kaip elgiamasi su gyvūnais – ar galima keliauti su augintiniais?

Keliauti su augintiniais lėktuvu yra sudėtinga ir brangu procesas.