Mikroautobusas ar autobusas kelionėms į Vokietiją? Išsami analizė ir eksperto rekomendacijos

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų lietuviams. Čia vykstame ne tik kaip turistai, norint pamatyti Berlyno architektūrą, Bavarijos kalnus ar Reino slėnį, bet ir verslo reikalais – lankyti parodas Hanoverio ar Düsseldorfo mugėse, vykdyti logistikos užduotis arba susitikti su verslo partneriais. Tačiau, kai susiduriama su organizavimo klausimu, vienas pirmųjų ir svarbiausių iššūkių yra transporto pasirinkimas. Dažnai pasikartoja klausimas: ką geriau nuomotis – mikroautobusą ar didesnį autobusą?

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs nemažai situacijų, kai netinkamas transporto priemonės pasirinkimas sugadindavo kelionę. Tai ne tik komforto klausimas. Tai yra klausimas, susijęs su saugumu, finansine efektyvumu, Vokietijos kelių kodekso nuostatomis ir viso grupės narių psichologine būkle po ilgos kelionės.

Šiame straipsnyje nesirašys sausų techninių specifikacijų. Vietoj to, padėsiu suprasti logiką, kurios vadovavimasi galima išvengti brangių klaidų. Kalbėsime apie tai, kaip grupės dydis, bagažas, maršruto ypatumai ir biudžetas lemia sprendimą. Nesvarbu, ar planuojate kelionę mažai šeimai, ar dideliam korporatyviniam kolektyvui – išsamesnis supratimas apie skirtumus tarp mikroautobuso ir autobuso leis jums jaustis tikrai ramiai ir užtikrintai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Pagal kokį pagrindinį kriterijų turėčiau pradėti rinktis – keleivių skaičiumi ar biudžetu?

Tai klasikinis "višta ir kiaušinis" klausimas, tačiau praktikoje visada pradedu nuo keleivių skaičiaus ir jų konfigūracijos. Biudžetas svarbus, bet jis yra sekantis. Kodėl? Todėl, kad jei bandysite sutalpinti 19 žmonių į 19 vietų mikroautobusą (kuris, beje, techniškai dažnai priskiriamas mažiems autobusams), o visi jie vežsis didžiules parodines lagaminus, jums tiesiog netilps bagažas. Turėsite ieškoti priekabos, kas Vokietijoje reikalauja papildomų leidimų ir vairuotojo įgūdžių, arba važiuoti su ant stogo uždarytu bagažu, kas padidina degalų sunaudojimą ir mažina stabilumą.

Pradėkite nuo žmonių skaičiaus. Jei jums reikia vežti nuo 1 iki 8 žmonių, mikroautobusas (pvz., VW Crafter ar Mercedes Sprinter) yra idealus sprendinys. Jis ekonomiškas, manevringas ir pigiau nuomojamas. Tačiau kai žmonių skaičius viršija 15-16, prasideda pilnaverčio autobuso pranašumas. Nors mikroautobusai su 19 vietomis egzistuoja, juose dažnai trūksta erdvės kojoms ir bagažui. Taigi, pirma suskaičiuokite keleivius ir tiksliai įsivaizduokite jų bagažą, o tada žiūrėkite į kainas.

2. Kokie yra pagrindiniai komforto skirtumai tarp mikroautobuso ir autobuso ilgos kelionės metu?

Ilga kelionė į Vokietiją, pavyzdžiui, iš Vilniaus iki Miuncheno, trunka apie 14–16 valandų. Tokiose kelionėse komfortas tampa ne prabangos, o būtinybės klausimu.

Mikroautobusas dažniausiai yra perdengtas automobilio bazės. Sėdynės čia dažniausiai yra standartinės, nenusėdomos, atremt kojų posūnį (footrest) galima tik retais atvejais. Tarp eilių erdvės yra minimalios. Jei grupėje yra aukšti žmonės, jie kentės.

Autobusas (tiek turistinio, tiek VIP klasės) yra sukonstruotas ilgiems nuotoliams. Čia įrengiamos ergonomiškos, nenusėdomos sėdynės, kurias galima atlenkti beveik į miego režimą. Didelis pranašumas – galimybė pakelti rankenas, taisyti juos pagal ūgį. Be to, autobuse yra daugiau vietos pražengimui – keleiviai gali lengvai prisistoti, išsitiesti kojas be baimės trukdyti priekyje sėdinčiam. Jei kelionės tikslas – atvykti poilsiai, o ne pavargęs ir nuskausintas, autobusas laimi visais atžvilgiais.

3. Kaip bagažo kiekis įtakoja transporto priemonės pasirinkimą?

Tai vienas dažniausiai nepaisomų faktorių, su kuriuo susiduriu kasdien. Klientai sako: "Mes važiuojame 8 žmonės, mums tinka mikroautobusas." Tačiau atsisakius paaiškėja, kad tai 8 vyrų, vykstančių į "IWA" parodą Niurnberge, kiekvienas su didele sportine rankine, papildoma lagamine ir dėže su reklamine medžiaga.

Standartinis 8 vietų mikroautobuso bagažinė (gale) talpina maždaug 8–10 standartinių lagaminų. Jei ten reikia įkrauti daugiau, prasideda problemos. Bagažas dedamas į keleivių saloną, mažinant vietą ir saugumą.

Autobusai turi didžiulius, gilius bagažinius skyrius po salono grindimis. Čia be problemų telpa dešimtys didelių lagaminų, sportinės inventorius, netgi baldai ar prekės, jei kelionės tikslas yra prekybinis. Jei jūsų kelionė susijusi su daug bagažo (žiemos sportas, muzikos instrumentai, parodinės stendų dalys), autobusas yra vienintelis racionalus pasirinkimas. Nepamirškite, kad Vokietijoje policija gali sustabdyti transporto priemonę ir nubausti už netinkamai užfiksuotą bagažą, jei jis trukdo vairuotojo matomumui ar keliau pavojų.

4. Ar tikrai autobusas visada brangesnis nei mikroautobusas, jei skaičiuojame vienam keleiviui?

Paviršutiniškai atrodys, kad mikroautobuso nuomos kaina yra žymiai mažesnė. Taip ir yra, jei kalbame apie bendrą sumą. Tačiau jei kalbame apie kainą vienam keleiviui, situacija gali pasikeisti, ypač kai grupė didelė.

Pavyzdžiui, jei turite 25 žmonių, jums reikės nuomoti du 9 vietų mikroautobusus (su vairuotojais) arba vieną 30–40 vietų autobusą. Du mikroautobusai reiškia dvigubą degalų suvartojimą, dvigubas mokesčius už Vokietijos automagistralių mokesčius (maut), dvigubas vairuotojo algas ir dvigubą priežiūrą. Tokiu atveju vieno autobuso nuoma iš tiesų gali būti žymiai ekonomiškesnė.

Be to, reikia įvertikti "paslėptus" mokesčius. Vokietijoje didelių miestų centruose (pvz., "Umweltzone" – ekologinės zonos) įvažiavimas senesniais arba nepakankamai švariais mikroautobusais gali būti draudžiamas arba reikalauja brangaus leidimo. Nauji autobusai dažniausiai atitinka aukščiausius "Euro 6" ar net "Euro 6d" standartus, todėl jais važiuoti lengviau ir pigiau. Visada prašykite skaičiuoti bendrą biudžetą, padalijant išlaidas iš keleivių skaičiaus – tada matysite tikrąją paveikslą.

5. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio režimai įtakoja pasirinkimą? Ar gali mikroautobusu važiuoti vienas vairuotojas?

Tai kritiškai svarbus klausimas, apie kurį dažnai pamirštama, kol neperžengiama riba. Reglamentai (EC) Nr 561/2006 nustatys griežtas taisykles. Jei tai yra komercinis pervežimas (už pinigus), taisyklės taikomos griežtai.

Mikroautobusu, jei jis sveria mažiau nei 3,5 tonos (dažniausiai tai 8-9 vietų variantai), gali vairuoti vairuotojas su B kategorijos pažymėjimu, tačiau darbo laiko taisyklės vis tiek gali būti taikomos, priklausomai nuo veiklos pobūdžio. Tačiau jei tai didesnis mikroautobusas (virš 3,5 t arba daugiau nei 9 keleiviai), reikalingas D kategorijos pažymėjimas ir tachografas.

Kelionė į Vokietiją ir atgal trunka apie 30 valandų vienam vairuotojui. Tai neįmanoma atlikti legaliai vienam asmeniui be ilgos pertraukos. Jei renkatės mikroautobusą, dažnai tenka imti du vairuotojus arba planuoti ilgas nakvynes (pvz., Lenkijoje), kas prailgina kelionę.

Didelis autobusas beveik visada važiuoja su dviem vairuotojais tolimoms kelionėms. Tai užtikrina, kad vienas vairuoja, kitas ilsisi, ir kelionė vyksta be nereikalingų sustojimų. Nors tai brangiau (dviguba alga), tai taupo laiką – keleiviai atvyksta greičiau ir ramiau. Jei jums svarbus greitis ir nenorite, kad kelionė truktų 3 dienas viena kryptimi dėl vairuotojo poilsio, autobusas su dviem vairuotojais yra vienintelis logiškas pasirinkimas.

6. Kokius maršruto apribojimus galiu susidurti Vokietijos miestuose su mikroautobusu ir autobusu?

Vokietija yra šalis, kurioje miestų planavimas ir transporto politikos labai griežtos. Dideliuose miestuose kaip Berlynas, Miunchenas, Hamburgas ar Frankfurtas, senamiestiai dažnai yra zonos, kuriose sunkesioms transporto priemonėms įvažiuoti draudžiama arba griežtai reglamentuojama.

Mikroautobusas, ypač jei atrodo kaip paprastas "furgonas", dažnai turi didesnį pravažiavimo laisvę. Jis gali užvažiuoti į siauresnes gatves, privažiuoti artimiau prie viešbučio įėjimo ar restorano, kur nėra specialių autobusų stovėjimo vietų.

Autobusas dėl savo matmenų (ilgis, plotis) gali būti priverstas stovėti toliau nuo paskirties vietos. Pavyzdžiui, centre esančiame viešbutyje autobusas negali sustoti prie durų – jis turi važiuoti į specialią autobusų stotį arba parkavimo zoną miesto pakraštyje, iš kur keleiviai turi važiuoti viešuoju transportu ar pėsčiomis. Jei jūsų kelionės programa yra labai intensyvi ir keliaujate iš vienos vietos į kitą mažuose miesteliuose (pavyzdžiui, Alpėse ar Reino slėnyje), mikroautobusas gali būti daug lankstesnis.

7. Kaip atrodo saugumo aspektas? Ar autobusas saugesnis už mikroautobusą?

Statistiškai ir konstrukciškai autobusas yra saugesnis transporto priemonė, ypač tolimose kelionėse. Pirmiausia, tai masė. Sunkus autobusas greičiau ir stabiau "pjauna" vėją, yra atsparesnis slidžiui (dėl didesnio apkrovos rato paviršiui spaudimo) ir labiau apsaugotas smūgių metu. Be to, visi šiuolaikiniai autobusai turi privalomus saugumo sistemas: ABS, ESP, ASR, dažnai ir aktyvų stabdymo asistentą, pėsčiųjų aptikimo sistemas ir t.t.

Mikroautobusai, nors ir gerai užtikrinami, yra labiau linkę į "važiavimą" šalies keliuose. Esant stipriam šoniniam vėjui (kas dažnai būna Vokietijos atvirose lygumose arba važiuojant priešais sunkvežimius), lengvesnis mikroautobusas gali būti nestabilus. Taip pat, jei įvykia avarija, autobuso konstrukcija yra kur kas tvirtesnė ir apsaugo keleivius geriau.

Dar vienas dalykas – vairuotojo kvalifikacija. Autobusų vairuotojai dažniausiai turi daugiau patirties, yra daugiau mokomi ir reguliariai tikrinami (medicininiai patikrinimai) nei mikroautobusų vairuotojai, kuriais gali tapti ir žmogus su B kategorija, turintis mažiau patirties tolimose kelionėse.

8. O kaip su pramogomis kelyje? Ar įmanoma įrengti WiFi ar virtuvę mikroautobuse?

Šiuolaikinės kelionės nebeįsivaizduojamos be prisijungimo prie interneto, ypač kai važiuojame verslo delegacijos. Autobusuose, ypač turistiniuose ar VIP klasės, įrengimas WiFi, DVD grotuvas, monitoriai kiekvienai eilei, virtuvėlė su kavos aparatu ir netgi WC yra standartinis dalykas. Tai leidžia keleiviams dirbti kelyje, leisti vaikus ar tiesiog patogiai praleisti laiką.

Mikroautobuse įrengti viską tai yra techniškai sunkiau dėl erdvės trūkumo. WiFi galimas (naudojant mobilųjį internetą), tačiau jo greitis gali svyruoti. Kavos virimo aparato ar WC įsirengimas mikroautobuse yra retas reiškinys ir dažniausiai reikalauja individualaus užsakymo, kas brangiai kainuoja ir suvalgo daug vietos. Jei jūsų kelionės trukmė viršija 10 valandų, WC buvimas autobuse gali būti lemiamas faktorius, ypač jei kelyje yra vaikučių ar senyvo amžiaus keleivių.

9. Ką reikia žinoti apie Vokietijos eismo įstatymus susijusius su šiomis transporto priemonėmis?

Vokietija garsėja savo tvarka ir griežtais įstatymais. Svarbiausias dalykas, kurį turi žinoti kiekvienas organizatorius, yra greičio apribojimai. Nors autobusai dažnai gali važiuoti greičiau nei lengvieji automobiliai (pvz., 100 km/h automagistralėje, kai automobiliams 130 km/h nėra ribojimas, tačiau rekomenduojama), tačiau mikroautobusai (virš 3,5 t) taip pat turi savo apribojimus.

Tačiau yra vienas subtampantis dalykas – greičio limitatoriai (speed limiters). Dauguma autobusų techniškai apriboti 100 km/h greičiu. Mikroautobusai gali važiuoti greičiau, tačiau vairuotojas privalo laikytis įstatymų. Be to, Vokietijoje griežtai tikrinama techninė būklė. Jei autobusas ar mikroautobusas neturi tinkamų padangų (žiemos metu būtinos žieminės arba visasezoninės su "M+S" žyma), baudos yra milžiniškos, o transporto priemonė gali būti sustabdyta tol, kol nebus pakeistos padangos. Autobusų nuomos kompanijos paprastai tai seka, tačiau jei nuomate mikroautobusą privačiam asmeniui, patikrinkite šį detalią.

10. Kaip apsispręsti, jei grupės dydis yra "tarpinis" – pavyzdžiui, 15–18 žmonių?

Tai vienas sudėtingiausių pasirinkimų. 15–18 žmonių grupė jau per didelė standartiniam 9 vietų mikroautobusui (reikėtų dviejų), bet per maža 50 vietų autobusui, kuris važiuotų tuščias ir neekonomiškai.

Tokiu atveju turite dvi pagrindines opcijas: 1. Didelis mikroautobus (Midi bus): Tai 16–19 vietų transporto priemonės, panašios į autobusus, bet kompaktiškesnės. Jos turi geresnę bagažinę nei maži mikroautobusai, bet gali būti trūksta vietos kojoms palyginti su pilnu autobusu. 2. Mažas autobusas (Minibus): 25–30 vietų autobusas.

Mano patirtis sako, kad jei tai ilga kelionė su daug bagažo, visada verta rinktis šiek tiek didesnį autobusą (pvz., 25–30 vietų). Tuomet keleiviai galės užimti vietas priešais ar už gale sėdinčių, o bagažas bus patogiai išdėliotas. Važiuoti 19 vietų mikroautobusu 18 žmonių su pilnais lagaminais yra pavojinga dėl perpildymo ir gali sukelti nusiskundimus dėl komforto. Nedaugiau vietos kainuoja nedaugiau, tačiau užtikrina žymiai didesnę kokybę.

Išvada

Apibendrinant, pasirinkimas tarp mikroautobuso ir autobuso kelionėms į Vokietiją nėra tik klausimas apie tai, kiek pinigų norite išleisti. Tai kompleksinis sprendimas, kuris turi atitikti jūsų grupės poreikius, užtikrinti saugumą ir laikotą grafiką.

Jei keliaujate maža grupe (iki 8 žmonių), jūsų maršrutas yra lankstus, o bagažas minimalus – mikroautobusas bus greitas, ekonomiškas ir patogus sprendinys. Jis leis jums pasiekti vietų, kur neįvažiuos didelis autobusas.