Mikroautobusas ar autobusas: kas geriau kelionėms į Vokietiją?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik verslo kelionėms, bet ir turizmui, taip pat asmeniniams reikalams – nuo lankymo giminaičių iki medicininių konsultacijų ar didelių parduotuvės apsipirkimų maratonų. Tačiau, kai susiduriama su užduotimi organizuoti kelionę grupės, dažnai kyla dilema: ką pasirinkti – erdvų ir patogų autobusą, ar lanksčiau ir, regis, pigiau mikroautobusą? Kaip tarptautinių pervežimų srityje dirbantis ekspertas daugiau kaip dvi dešimtmetis, galiu pasakyti tik vieną: universaliojo atsakymo nėra. Viskas priklauso nuo tai, ką Jums svarbiau – kaina, komfortas ar greitis.

Kelionė į Vokietiją – tai ne paprastas nuvažiavimas į gretimą miestą. Tai dažniausiai 800–1200 kilometrų viena kryptimi, kurių trukmė svyruoja nuo 10 iki 14 valandų, priklausomai nuo maršruto, užšangų ir oro sąlygų. Tokiu atveju transporto priemonės pasirinkimas nulemia visos kelionės kokybę. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus niuansus, padėsiančius atsakyti į klausimą, kas tikrai geriau Jūsų būsimam reisui per Vokietijos autostradas.

DUK

1. Kokia grupės dydžio riba, kai pradeda tilpti autobusas?

Tai vienas esminių klausimų, nuo kurio pradėtume. Profesionalioje transporto srityje ribos nėra stačios, tačiau egzistuoja logistiniai ir ekonominiai standartai. Mikroautobusais (angliškai dažnai vadinamais minivan arba minibus) paprastai pervežamos grupės nuo 1 iki 8 žmonių. Kartais pasitaiko 9 vietų variantų, tačiau reikia atsižvelgti į bagažą. Jei grupėje yra 9 asmenys su dideliais lagaminais, mikroautobuso bagažinės talpap gali nepakakti.

Autobusas pradedamas taikyti, kai keleivių skaičius viršija 9-10 asmenų. Maži autobusai (pavadinti „midibus“) gali turėti nuo 19 iki 25 vietų, o standartiniai turistiniai autobusai – nuo 30 iki 60 vietų. Jei Jūsų grupė sudaro 12 žmonių, techniškai galima nuvažiuoti dviejais mikroautobusais, tačiau ekonomiškiau ir socialiai geriau (visi keliauja vienoje transporto priemonėje) būtų pasirinkti vieną mažesnį autobusą. Taip pat svarbu vairuotojo kvalifikacija – mikroautobusams (iki 3,5 t, iki 8 keleivių) pakanka B kategorijos vairuotojo teisių, o didesniems reikalingos D kategorijos ir profesionalaus vairuotojo, kuris turi atitikti darbo ir poilsio režimus.

2. Kuris transporto tipas pigiau vienam keleiviui?

Čia dažnai klystama manydami, kad mikroautobusas visuomet pigiau. Jeigu skaičiuojame kainą vienam asmeniui, autobusas didelėms grupėms (nuo 20-30 žmonių) be abejo yra ekonomiškesnis pasirinkimas. Fiksuotos išlaidos (kuras, kelių mokesčiai, vairuotojo atlyginimas) yra padalinamos iš daugiau keleivių. Pavyzdžiui, jei autobuso reisas kainuoja 2000 eurų, o juo keliauja 40 žmonių, kaina vienam asmeniui sudaro 50 eurų.

Tuo tarpu mikroautobuso išlaikymas vienam kilometrui gali būti mažesnis, tačiau jei grupė didelė, tenka nuomoti kelis mikroautobusus. Dviejų mikroautobusų nuoma su dviem vairuotojais kainuos daugiau nei vieno autobuso nuoma su vienu vairuotoju. Taigi, mažoms grupėms (iki 8 žmonių) mikroautobusas – absoliutus lyderis kainos atžvilgiu. Vidutinėms ir didelėms grupėms – autobusas laimi konkurenciją, leisdamas sutaupyti pinigus kiekvienam dalyviui.

3. Kaip skiriasi komfortas ilgos kelionės metu?

Kelionė į Vokietiją trunka daug valandų, todėl komfortas tampa ne prabangos, o būtinybės klausimu. Moderniuose mikroautobusuose (pvz., Mercedes-Benz Vito ar VW Crafter) sėdynės gali būti labai patogios, atlenkiamos, netgi su masažinėmis funkcijomis verslo klasės variante. Tačiau erdvės čia vis tiek mažiau. Neįmanoma užlipti į kojas priešais sėdintiam keleiviui, o judėti salonu galima tik sustojus.

Autobusas suteikia daugiau laisvės. čia galima atsistoti, paeiti prie vairuotojo, išeiti į tualetą (jei jis įrengtas). Dideliuose autobusuose sėdynės dažniausiai platesnės, turi galines atramas (footrest), didesnis tarpas tarp eilių. Be to, autobuso važiuoklė daug pranesnes, ilgesnė ratų bazė sušvelnina kelio nelygumus, todėl ilgame maršrute (pvz., Vilnius–Berlynas) mažiau pavargsta nugaros raumenys. Jei keliaujate su pagyvenusiais žmonėmis ar vaikais, autobusas dėl galimybės pakilti ir paeiti bus geriausias sprendimas.

4. Ar mikroautobusas leidžia nuvažiuoti greičiau?

Tai ypaip svarbu keliaujant į Vokietiją, kur yra ilgos autostrados be greičio apribojimų. Mikroautobusai, kurių masė neviršija 3,5 tonos, gali važiuoti tuo pačiu greičiu kaip ir lengvieji automobiliai – dažnai 130–160 km/h (priklausomai nuo specifikacijos). Tai leidžia sutrumpinti kelionę kelias valandas.

Tuo tarpu autobusai Vokietijoje yra techniškai apriboti. Pagal techninius reikalavimus ir įstatymus, autobusai (virš 3,5 t) turi greičio ribotuvus (limiterius), kurie neleidžia viršyti 100 km/h (dažniausiai nustatyta 90 ar 97 km/h). Didelėje autostradoje dalyje lengvieji automobiliai ir mikroautobusai Jūs lengvai aplenks. Taigi, jei laikas yra kritinis faktorius ir norite nuvykti kuo greičiau, mikroautobusas turi aiškių pranašumų. Tačiau reikia prisiminti apie saugumą – didesniu greičiu didesnė stabdymo kelio ir rizika.

5. Kaip yra sprendžiamas bagažo klausimas?

Vokietijos kelionėse dažnai nevykstame su tuščiomis rankomis – mes tenka nešti nupirktas prekes, dovanas ar darbo įrankius. Mikroautobuso bagažinės talpap yra apribota jo išorinių matmenų. Nors „Vito“ tipo mikroautobusai gali talpinti nemažai daiktų, jei 8 keleiviai pasiims po po du didelius lagaminus, vietos gali pritrūkti. Kartais tenka dalį bagažo vežti salone, kas sumažina patogumą.

Autobusai turi didžiulius bagažo skyrius (po salono grindimis), kurie talpina šimtus kilogramų bagažo. 40-ies vietų autobuse gali tilpti tiek pat lagaminų, kiek yra keleivių, ir dar lieka laisvos vietos. Jei planuojate didelius apsipirkimus arba keliaujate su sportine įranga ( slidėmis, dviračiais ), autobusas yra vienintelis logiškas pasirinkimas. Be to, autobusuose lengviau transportuoti keleivius su turtu (pvz., persikraustymo atveju), nes galima užkrauti net baldus.

6. Kokius mokesčius reikia mokėti kelyje (Lenkija/Vokietija)?

Tai yra techninis, bet svarbus biudžeto aspektas, kurį dažnai pamiršta. Kelionėje į Vokietiją paprastai važiuojama per Lenkiją arba Latviją/Lietuvą. Lenkijoje, keliaujant autostrada A2, veikia mokama sistema. Mikroautobusai (iki 3,5 t) dažniausiai gali naudotis lengvųjų automobilių juostomis ir moka paprastus, žymiai mažesnius mokesčius (arba netgi nemokamai, priklausomai nuo konkrečios Lenkijos politikos konkretų laikotarpį, tačiau paprastai A2 moka visi, bet mažiau). Autobusai privalo mokėti aukštesnę tarifą, dažnai priskiriami sunkvežimiams (D3 kategorija). Vokietijoje situacija panaši. Nors Vokietijos autostrados lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams nemokamos (išskyrus kai kurius tiltus tunelius), autobusams dažnai taikomi mokesčiai už naudojimąsi keliais (LKW-Maut sistema, nors ji labiau skirta krovininiams, tačiau ir keleiviniai autobusai turi specifinius reikalavimus). Taigi, kelių mokesčių skirtumas tarp mikroautobuso ir autobuso gali siekti šimtus eurų vienoje kryptyje.

7. Kaip su parkavimu Vokietijos miestuose?

Vokietijos miestuose (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas) parkavimas yra brangus ir sudėtingas. Mikroautobusas, dažnai atrodantis kaip paprastas „furgonas“ ar didelis šeimos automobilis, gali rasti vietą standartinėje automobilių stovėjimo aikštelėje (jei jo aukštis leidžia įvažiuoti po galerija). Tai suteikia didelę laisvę – galima sustoti prie užeigos, parduotuvės ar viešbučio centro.

Autobuso parkavimas yra tikras iššūkis. Jis reikalauja specialių zonų, dažnai išsidėsčiusių už miesto centro. Autobusu neįmanoma tiesiog „užštupti“ prie kavinės senamiestyje. Reikia planoti maršrutą taip, kad vairuotojas galėtų numatytais laikais ir vietais palikti didžiulę mašiną, o keleiviai turėtų nueiti pėsčiomis arba naudotis viešuoju transportu. Jei Jūsų kelionės programoje daug trumpų sustojimų mažuose miestuose, mikroautobusas bus kur kas pranesnesnis variantas.

8. Kaip vairuotojo darbo laikas veikia kelionę?

Kaip profesionalas, turiu pabrėžti, kad saugumas yra pirmiausia. Tarptautiniuose reisuuose galioja griežti ES reglamentai (EO 561/2006). Autobuso vairuotojas privalo naudotis tachografu, jo darbo laikas griežtai ribojamas (4,5 valandos vairavimo – 45 min. poilsio, 9 valandų vairavimo per dieną ir t.t.). Tai reiškia, kad jei kelionė trunka 12 valandų, reikalingas antras vairuotojas arba privaloma ilga pertrauka.

Mikroautobuso (iki 3,5 t) vairuotojas, jei jis veža keleivius komerciniu pagrindu, taip pat turi laikytis taisyklių, tačiau praktiškai, jei tai yra nuoma su vairuotoju arba privati kelionė (nekomercinė), taisyklės gali būti šiek tiek lanksčiau taikomos (nereikalingas tachografas, nors poilsis vis tiek būtinas dėl saugumo). Tačiau mūsų įmonė visada laikosi griežčiausių standartų – nuvargęs vairuotojas pavojingas nepriklausomai nuo transporto priemonės dydžio. Ilgose kelionėse autobusuose dažniau būna du vairuotojai, kas leidžia važiuoti be ilgų sustojimų, o mikroautobuse dažniau važiuoja vienas, todėl sustojimai ilgesni.

9. Ką daryti, jei grupėje yra neįgalusis keleivis?

Įstatymai reikalauja, kad transportas būtų pritaikomas neįgaliesiems. Mikroautobusuose, kurie yra pritaikyti vežti ralės (kelionės kėdutės), viena ar dvi vietos salone yra užimamos, todėl bendras talpumas sumažėja. Taip pat, įėjimas į mikroautobusą dažnai yra aukštas, todėl reikia specialių rampų ar keltuvų, ką ne visi mikroautobusai turi.

Autobusai dažniausiai turi „knelę“ (prailginamąją pakabą), kuri leidžia nuleisti įėjimą žemiau žemės lygio, taip pat platų liftą neįgaliesiems. Autobuso interjeras erdvus, kad neįgalusis keleivis galėtų likti savo ralėje per visą kelionę (jei yra specialiai pritvirtinta vieta). Jei Jūsų grupėje yra asmuo, judantis ralės, autobusas (ypač naujesni modeliai) dažniausiai yra geriau pasiruošęs tokiai kelionei techninės ir ergonominės prasme.

10. Kokį įspūdį palieka transporto priemonė (vaizdas)?

Atrodo, kad tai nesvarbu, tačiau verslo kelionėse arba svarbiuose renginiuose „vaizdas“ skaičiuojasi. Atvykimas į verslo partnerio susitikimą arba vestuves Vokietijoje su nauju, blizgančiu autobusu sukuria patikimumo ir stabilumo įspūdį. Tai rodo, kad įmonė ar grupė yra pasiruošusi ir vertina save.

Mikroautobusas gali būti labai patogus (Versalo klasės vidus), tačiau išoriškai jis vis tiek atrodo kaip paprastas furgonas. Jei reikalingas „prestiginis“ vaizdas dideliam grupei arba norite sužavėti partnerių, autobusas yra neabejotinas lyderis. Taip pat, jei tai yra jaunimo kelionė (pvz., futbolo komanda), autobusas leidžia keliauti kaip viena komanda, sukuria bendrystę, o mikroautobusai (jei jų keli) gali „suskaldyti“ grupę į mažesnes klikas.

Išvada

Apibendrinant, ką pasirinkti – mikroautobusą ar autobusą kelionėms į Vokietiją – atsakymas glūdi Jūsų konkrečių poreikių analizėje. Jei Jūsų grupė maža (iki 8 asmenų), Jums svarbu greitis ir lankstumas, norite sustoti kur tik norite ir pasiekti tikslą kuo greičiau, mikroautobusas bus idealus sprendimas. Jis sutaupys Jums pinigų mažai grupei ir leis jaustis mobiliau.

Tačiau jei planuojate kelionę didesnei grupei (15+ žmonių), Jums svarbi kaina vienam asmeniui, didelis bagažas, komfortas ir galimybė pailsėti kelionės metu, autobusas nėra alternatyva – jis yra būtinas. Nors jis važiuoja lėčiau, o su parkavimu kils daugiau rūpesčių, jo siūlamas komfortas ir saugumas ilguose maršrutuose viršija mikroautobuso galimybes.

Kaip sako mūsų srityje: „Negeriausia pasirinkimas – tai tas, kuris netinka Jūsų grupei“. Prieš priimdamas sprendimą, pasikalbėkite su profesionaliu transporto priemonių nuomos ar pervežimų vadovu, pateikite jam išsamią informaciją apie keleivių skaičių, bagažo kiekį ir kelionės tikslą. Tada Jūsų kelionė į Vokietiją bus ne tik įdomi, bet ir patogi, bei saugi.