Mikroautobusas ar autobusas į Vokietiją: kas geriau?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptimi ne tik turistams, bet ir verslo atstovams, bei tiems, kurie vyksta gyventi ar dirbti. Kaip žmogus, kuris pervežimų srityje praleido daugiau nei dvidešimt metų ir matyta viską – nuo mažų grupelių, keliaujančių pasitikti artimųjų, iki didelių korporatyvinių delegacijų, skrendančių į parodas Hanoverėje arba Miunchene – galiu pasakyti viena: pasirinkimas tarp mikroautobuso ir autobuso nėra tik klausimas apie vietų skaičių. Tai strateginis sprendimas, kuris lemia kelionės kainą, patogumą, o kartais ir visos kelionės sėkmę.

Kai klientas skambina ir klauso: „Kas man geriau?“, aš visada pirmiausia klausiu ne apie biudžetą, o apie kelionės tikslą ir grupės specifiką. Vokietija – specifiska šalis čia reikia prisiminti apie „Autobahn“ greitkelius, griežtus policijos reikalavimus, aplinkosaugos zonas miestuose ir labai didelį kelių kokybės standartą. Tai visiškai keičia žaidimo taisykles lyginant su, tarkime, kelione į Ukrainą ar Baltarusiją.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiu suprasti techninius niuansus ir atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų kelionė į Vokietiją būtų ne tik efektyvi, bet ir saugi.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kada tikrai verta rinktis mikroautobusą vietoj didelio autobuso?

Tai vienas esminių klausimų. Profesionalioje srityje mes laikome, kad mikroautobusas (pvz., „Mercedes Sprinter“ ar „VW Crafter“ tipo) yra optimalus pasirinkimas, kai grupės dydis svyruoja nuo 8 iki 19 žmonių. Tačiau skaičius čia nėra vienintelis kriterijus.

Mikroautobusas vertintas dėl jo manevringumo. Jeigu jūsų kelionės maršrutas Vokietijoje numato daug sustojimų mažuose miesteliuose, senamiestyčiuose, kur gatvės siauros arba reikia privažiuoti tiesiai prie mažo viešbučio kiemo, didelis 12 metrų autobusas tiesiog negaliuvažiuoti. Turėjau atvejų, kai didelis autobusas turėdavo stovėti kelių kilometrų atstumu nuo paskirties vietos, o keleiviai važiuodavo taksi. Mikroautobusas tokiu atveju užpildo visą funkcionalumą.

Be to, mikroautobusu daug lengviau įveikti Vokietijos miestų „žalias zonas“ ir apmokėti mažesnes užuominas už važiavimą į miesto centrus. Taigi, jei jūsų grupė maža ir kelionė dinamiška – mikroautobusas nugalės.

2. Ar autobusas visada brangesnis nei mikroautobusas?

Ne visada, ir čia daugelis klientų daro klaidą manydami, kad mažesnis transporto priemonės reiškia pigesnę kelionę. Reikia žiūrėti į kainą vienam keleiviui.

Tarkime, jūs turite 18 žmonių. Mikroautobuso nuoma kainuos X sumą. Bet jei jūsų grupė padidėtų iki 25, jums reikėtų jau ne vieno, o dviejų mikroautobusų (2 vairuotojai, dvigubai kuro, dvigubai mokesčių). Tuo tarpu vienas 40-50 vietų autobusas gali būti pigesnis variantas.

Taip pat reikia atsižvelgti į Vokietijos kelių mokesčius. Dideliems autobusams (virš 7,5 tonų) taikomi mokesčiai už važiavimą keliais (Maut), nors keleiviniam transportui yra numatyta lengvatų, tačiau techninių apribojimų griežtumas didesnis. Mikroautobusai, sveriantys mažiau, dažnai išvengia dalies šių mokesčių. Taigi, mažoms grupėms – taip, mikroautobusas pigesnis. Didelėms – autobusas ekonomiškai prasmingiau.

3. Kaip atroda bagažo klausimas? Ar mikroautobuse tilps visi lagaminai?

Tai, mano nuomone, kritiškiausias punktą, apie kurį dažniausiai pamirštama. Vokietijoje vykstantys žmonės dažnai vežasi daug daiktų – tai gali būti verslo reikmenys parodoms, krepšiai iš „Outlet“ prekybos centrų ar papildomi lagaminai.

Standartiniame turistiniame mikroautobuse (8-19 vietų) bagažinės skyrius yra gana ribotas. Jis dažnai būna „užpakalinės važiuoklės“ tipo, t. y. erdvės mažiau nei atrodo iš išorės. Jei 19 keleivių pasiims po po didelį lagaminą ir rankinį bagažą, mikroautobuse nebeliks vietos nei kojoms, nei papildomiems daiktams.

Dideliame autobuse bagažo skyrius („bagażnikas“) yra erdvus, aukštas, ten telpa ir dviračiai (jei numatyta), ir didelės dėžės. Jeigu jūsų kelionės tikslas – parduotuvės arba sporto renginiai su įranga, aš visada rekomenduoju autobusą arba papildomą priekabą prie mikroautobuso (kas Vokietijoje taip pat turi savo techninius reikalavimus).

4. Koks komforto lygis ilgos kelionės metu (pvz., Vilnius – Berlynas)?

Kelionė iš Lietuvos į Vokietiją trunka apie 12–14 valandų. Tai ilgas laikas. Čia prasideda didelis skirtumas tarp klasių.

Dauguma šiuolaikinių autobusų, skirtų tolimiems pervežimams, yra įrengti kaip mini-kinoteatrai: gili sėdynės, galimybė atsiremti kojomis (footrest), WC viduje, virtuvėlė (kavos virimo aparatas), DVD grotuvas, Wi-Fi (kai veikia) ir klimato kontrolė zonomis.

Mikroautobusai dažniausiai būna verslinės klasės – patogūs, tačiau WC juose nėra beveik niekada. 14 valandų be WC yra iššūkis. Taip pat mikroautobusuose dažniau trūksta vietos kojoms, jei keleiviai aukšti. Taigi, jeigu komfortas – prioritetas nr. 1, didelis, modernus autobusas (pvz., „Neoplan Cityliner“ ar „Setra“ klasė) laimės.

5. Ar vairuotojo darbo laikas ir poilsis veikia pasirinkimą?

Absoliučiai taip. Vokietijoje ir visoje ES galioja griežti vairuotojų darbo laiko reglamentai (EOBR/Tachografas). Vairuotojas negali vairuoti be pertraukos ilgiau kaip 4,5 valandas ir turi atlikti 45 min. poilsį.

Keliaujant mikroautobusu (jei tai ne „ekonom“ klasės be tachografo, o profesionalus pervežimas), taisyklės tos pačios. Tačiau praktika rodo, kad dideliame autobuse yra daugiau vietos vairuotojui ilsėtis (jei yra dviejų vairuotojų komanda). Jeigu kelionė vyksta vieno vairuotojo, tiek autobusą, tiek mikroautobusą reikės stabdyti poilsio zonose (Rasthof) Vokietijoje.

Skirtumas tas, kad mikroautobuse keleiviai dažniau jaučia vairuotojo nuovargį – mažesnis salonas, mažiau garso izoliacijos. Dideliame autobuse vairuotojo kabina atskirta, keleiviai gali ramiai miegoti, kai vairuotojas keičia posūkį ar sustoja degalinei.

6. Kaip atrobdamas vaizdas iš lango? Ar tai svarbu?

Gal pasirodys keista, tačiau Vokietija – šalis, kurioje vaizdas iš lango gali būti svarbus (pvz., kelionės į Alpių papėdę, Reino slėnį). Dideliame autobuse sėdynės yra aukščiau („high deck“). Tai suteikia puikų vaizdą į apylinkes, žmonės mato virš medžių, sankryžų.

Mikroautobusas yra žemesnis. Vaizdas dažniau uždengtas kitais automobiliais ar sunkvežimiais, kurių Vokietijos autostradose yra labai daug. Jei jūsų grupė nori mėgautis peizažais ir fotografuoti iš važiuojančio automobilio, autobusas duos daugiau galimybių.

7. Ar yra kokių nors specifinių Vokietijos apribojimų vienai ar kitai transporto priemonei?

Taip, ir tai labai svarbu. Vokietijoje labai griežtai kontroliuojami transporto priemonių išmetamųjų dujų standartai (Euro 5, Euro 6). Senesni autobusai gali būti uždrausti įvažiuoti į miestus (Umweltzone – aplinkosaugos zona). Nors dauguma profesionalių vežėjų turi naują techniką, visada verta patikrinti.

Be to, kai kuriose miesto dalyse (pvz., prie istorinių centrų) yra apribojimai transporto priemonėms, viršijančioms tam tikrą svorį ar ilgį. Mikroautobusas dažnai traktuojamas kaip paprastas automobilis (jei sveria mažiau nei 3,5 t arba net iki 7,5 t, priklausomai nuo kategorijos), todėl jam leidžiama važiuoti ten, kur dideliam autobusui – draudžiama. Tai sutaupo daug laiko ir nervų.

8. O kaip su saugumu? Kuris transportas saugesnis?

Statistiškai ir pagal konstrukciją, didelis autobusas yra viena saugiausių transporto priemonių kelyje. Dėl didelės masės jis yra labai stabilus, ypač stipriame vėje, kuris dažnai būna atviruose Vokietijos autostradų ruožuose. Avarijos atveju jis geriau apsaugo keleivius.

Mikroautobusas yra lengvesnis. Esant stipriam šoniniam vėjui (pvz., važiuojant tiltu arba atviru lauku), jį gali šiek tiek „nešti“. Taip pat, jeigu atsitinka susidūrimas su sunkvežimiu (kas, deja, ne retas atvejais „Autobahn“), mikroautobuso konstrukcija yra pažeidžiamesnė. Tačiau profesionalūs vairuotojai, dirbantys su mikroautobusais, yra įgudę valdyti transporto priemones tokiomis sąlygomis. Jeigu keliaujate su vaikais, saugumo klausimu aš dažniau linkęs rekomenduoti autobusą.

9. Ar galima lankytis po Vokietiją su mikroautobusu taip pat patogiai, kaip su autobusu?

Jei tikslas – „šuolis“ į vieną vietą (pvz., Frankfurto oro uostas) ir atgal – mikroautobusas puikus. Jei tai bus turistinė kelionė su daugybe sustojimų (Kelnas, Trieras, Kelnas, Diuseldorfas viena diena), mikroautobusas gali būti nuobodus.

Kodėl? Nes mikroautobuse dažniau reikia išlipti įlįsti, kadangi jis ne visuomet įvažiuoja po kiemus. Autobuse galima sėdėti, ilsėtis, išlipti tik ties lankytina objektu. Be to, dideliame autobuse dažniau būna audiogidas ar gidas, kuris gali stovėti priekyje ir kalbėti. Mikroautobuse erdvės gido stovėti nėra, todėl gidas turi sėdėti su keleiviais, kas kelia šiek tiek diskomfortą.

10. Kokį patarimą duotumėte klientui, kuris vis dar abejoja?

Pasidairykite ne tik į kainą, bet į savo grupės psichologiją. Jei tai artimi draugai ar šeima, kurie nori bendrauti, gerti kavą, sustoti kiek panorėję – mikroautobusas sukurs jums tą „komandinio“ jausmą, jums bus artimesnė kelionė.

Jei tai korporatyvinė kelionė, kur dalyviai nori atsisėsti, užmigti, dirbti su nešiojamuoju kompiuteriu ir atvykę atrodyti poilsavę – rinkites autobusą. Mano dvidešimt metų patirtis rodo: nepatenkintas keleivis dėl per staigaus sustojimo ar trūkstant vietos kojoms ilgoje kelionėje daugiau niekada nebesugrįš pas tave. Rinkdamiesi transportą, rinkitės ne mažiausią kainą, o geriausiai tinkantį įrankį užduotiai atlikti.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „Mikroautobusas ar autobusas į Vokietiją?“ neturi vieno teisingo atsakymo, tačiau turi aiškų sprendimo algoritmą. Mikroautobusas – tai lankstumas, greitis, galimybė važiuoti ten, kur neįmanoma dideliems mašinoms, ir idealus mažoms grupėms iki 18-19 žmonių. Autobusas – tai komfortas, saugumas, didelis bagažo skyrius ir ekonomiškumas didelėms grupėms bei ilgiems nuotoliams.

Vokietija – šalis, kurioje kokybė ir laikas vertinami virš visko. Pasirinkdami tinkamą transportą, jūs investuojate į savo kelionės kokybę. Verta pasikalbėti su profesionaliu vadybininku, išdėlioti maršrutą ir tik tada priimti galutinį sprendimą. Sėkmingų kelionių!