Maršrutų kelionės į Vokietiją – patikima ir saugu: Eksperto vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė Lietuvos ir Vokietijos ryšiai. Vokietija visada buvo ir išliks viena pagrindinių prekybos bei logistikos partnerių mūsų šaliai. Kasdien tūkstančiai krovininių automobilių, autobusų ir lengvųjų automobilių kerta sienas, vežami prekės, keleiviai arba tiesiog vyksta į asmeninės kelionės. Tačiau, nepaisant to, kad šis maršrutas yra vienas dažniausiai naudojamų, kiekviena kelionė į Vokietiją turi būti kruopščiai suplanuota. Patikimumas ir saugumas – tai ne tik tuščiai skambantys žodžiai, o pagrindiniai veiksniai, kurie lemia sėkmę.

Šiame straipsnyje nesinaudosiu sudėtingomis profesinėmis sąvokomis, kurias suprastų tik logistikos inžinierius. Mano tikslas paprastai ir aiškiai paaiškinti, kas vyksta kelyje ir ką būtina žinoti, kad kelionė į Vokietiją būtų ne tik efektyvi, bet ir rami. Nesvarbu, ar planuojate nuvežti krovinius į Miuncheno prekybos centrą, ar važiuojate lankyti giminaičių į Berlyną – principiai vienodi. Vokietija garsėja savo tvarka, kelių kokybe ir griežtais taisyklėmis, todėl pasiruošimas yra pusė sėkmės. Štai išsamus vadovas, padėsiantis išvengti nesklandumų ir mėgautis sklandžia kelione.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai iš Lietuvos į Vokietiją ir kuris jų geriausias?

Yra trys pagrindiniai keliai, kuriais dažniausiai keliaujama. Pirmasis ir populiariausias – eiti per Lenkiją (maršrutas „Via Baltica“, toliau per Varšuvą link Poznanės ir Berlyno). Šis maršrutas trumpiausias geografiškai, tačiau jis dažnai būna apkrautas, o Lenkijos keliai, nors ir gerokai pagerėjo per pastaruosius metus, vis dar gali pasigirti dideliu remonto darbų kiekiu.

Antrasis variantas – maršrutas per Kaliningrado sritį. Jis gali būti patogesnis tiems, kurie vyksta į šiaurinę Vokietiją (pvz., Hamburgą ar Brėmeną), tačiau reikalauja vizų (jei ne taikoma vizų laisvė) ir kelių mokesčių Kaliningrado srityje.

Trečiasis, nors ir brangesnis, bet dažnai patogesnis variantas – keliavimas keltu. Iš Klaipėdos galima plaukti į Kylį arba Zasnitzą. Šis pasirinkimas leidžia pailsėti kelyje, išvengti Lenkijos spūsčių, tačiau brangiau kainuoja ir priklauso nuo kelto laikgraščio. Kaip ekspertas rekomenduoju: jei skubate – keltas; jei taupote pinigus ir turite laiko – Lenkija.

2. Kokius dokumentus būtina turėti važiuojant į Vokietiją?

Dokumentų kontrolė Šengeno erdvėje dažnai yra minimali, tačiau ji nebuvo panaikinta. Būtina turėti galiojantį paso arba asmens kodą su brūkšniniu kodu (vairuotojo pažymėjimas nėra asmens dokumentas!). Jei važiuojate nuosavu automobiliu, reikės vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos sertifikato (techninio paso) ir „Green Card“ draudimo poliso.

Profesionaliems vežėjams sąrašas didesnis: čia pridedami kelionės lapai (jei reikalingi), CMR sąskaitos-faktūros, vairuotojų darbo laiko apskaitos įrenginio (tachografo) duomenų spaudiniai ir leidimai tarptautiniams vežimams. Nepamirškite, kad net ir trumpam ivykus dokumentų patikrai, jų trūkumas gali baigtis ne tik bauda, bet ir transporto priemonės areštu.

3. Ar Vokietijoje tikrai taip geros kelių būklės kaip sakoma?

Vokietija garsėja savo „Autobahn“ (automagistralių) tinklu, kuris tikrai yra vienas geriausių pasaulyje. Dauguma magistralių turi tris ir daugiau juostų viena kryptimi, o asfaltas yra itin kokybiškas. Tačiau čia yra vienas „butas“ – daugelyje vietų vyksta remonto darbai („Baustelle“). Juos galima pastebėti netoli didmiesčių arba tarpukeliuose.

Be to, ne visi keliai yra automagistralės. Vietinės kelias (Landstraße) gali būti siauresni, vingiuoti ir praeiti pro gyvenvietes, kur veikia greičio apribojimai. Taigi, keliaudami pro Vokietijos kaimiškąją vietovę, nustebsite, kad keliai ten irgi puikūs, bet vairuoti reikia daugiau dėmesio nei tiesiogiai greitkelyje.

4. Kokias vairavimo taisykles Lietuvos vairuotojai dažniausiai pažeidžia Vokietijoje?

Pagrindinė problema – greičio viršijimas ir netinkamas kelio juostos naudojimas. Nors Vokietijoje yra ruožų be greičio apribojimo, tai nereiškia, kad galima važiuoti tiek, kiek pajėga leidžia. Rekomenduojamas greitis yra 130 km/h, o jei įvyksta avarija važiuojant greičiau, draudimas gali nemokėti atlyginimo.

Taip pat dažnai painiojami „prioriteto“ ženklai. Vokietijoje gatvės, kurios nėra pažymėtos „Stop“ arba „Prieraišumo“ ženklu, turi prioritetą (geltonas rombas su baltu kraštu). Lietuvoje įprasta, kad gyvenvietėje visada prioritetą turi važiuojantis pagrindine gatve, tačiau Vokietijoje prioritetas gali keistis kiekvienoje sankryžoje. Nuo to priklauso saugumas, todėl būtinai sekite kelio ženklus.

5. Kaip Vokietijoje veikia kelių mokesčiai (mokestis už naudojimąsi keliais)?

Jei važiuojate lengvuoju automobiliu, galite kvėpuoti laisvai – Vokietijoje nėra bendrojo kelių mokesčio (vignetės) lengviesiems automobiliams, kaip, pvz., Austrijoje ar Čekijoje. Jums reikės mokėti tik už kai kurių tunelių ar tiltų naudojimą.

Tačiau situacija visai kitokia su krovininiais automobiliai ir autobusais. Čia galioja mokesčiai už kelio naudojimąsi (LKW-Maut). Jie apskaičiuojami pagal nuvažiuotą atstumą, transporto priemonės emisijų klasę ir ašies skaičių. Mokėjimas atliekamas automatiškai per specialų įrangą (On-Board Unit), todėl būtina, kad įranga būtų sukonfigūruota teisingai, kitaip baudos gali būti didžiulės.

6. Kas yra „Umweltplakette“ (aplinkos pažymėjimas) ir kodėl jis reikalingas?

Tai viena svarbiausių dalykų, apie kurią dažnai pamirštama. Vokietijos miestuose yra įvestos ekologinės zonos („Umweltzone“). į jas važiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi specialų ženkliuką (vyniojimą) ant priekinio stiklo.

Yra keturios spalvos: raudona, geltona, žalia ir nėra ženklo. Daugumoje miestų (pvz., Berlyne, Miunchene, Kelne) leidžiama važiuoti tik su žalia spalvos ženkliuku (Euro 4 ir aukštesnis standartas). Jei jo neturite, užvažiuavus į zoną gresia 80 eurų bauda. Šį ženkliuką galima įsigyti internetu arba degalinėse prieš pat sieną, pateikus techninės apžiūros duomenis.

7. Ką daryti, jei įvykia avarija ar techninis gedimas Vokietijoje?

Vokietijoje labai gerai veikia pagalbos tarnybos. Pirmiausia, jei įvykė avarija, būtina užsidėti šviesos atšvaitus (ne mažiau kaip 50 metrų už automobilio automagistralėje) ir užsidėti lietpaltę. Visada skambinkite pagalbos numeriu 112 – operatoriai paprastai kalba angliškai.

Techninio gedimo atveju, jei turite draudimą (Kasko), gauti pagalbą paprasta. Vokietijos automobilių klubas ADAC yra milžiniška organizacija, padedanti net ir tiems, kurie nėra jos nariai (už papildomą mokestį). Svarbiausia – niekada nepalikite transporto priemonės greitkelio juostoje, jei įmanoma ją nuvežti į pakraščį. Pavojingiausia vieta yra tiesiog kelyje.

8. Kokie yra reikalavimai dėl žieminės padangų Vokietijoje?

Vokietija turi griežtus įstatymus dėl žiemos padangų. Nuo „O iki O“ (nuo spalio (Oktober) iki Velykų (Ostern)) esant žiemos sąlygoms (sniegui, ledui, šlapdribai), būtina važiuoti su žieminėmis padangomis. Įstatymas ne nustato datas, o sąlygas – net ir liepą, jei kelyje pasitaiko šlapdriba, o turite vasarines padangas – bauda garantuota.

Be to, padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm (rekomenduojama 4 mm žieminėms). Už netinkamas padangas gresia 60 eurų bauda, o jei dėl to sukeliama rizika eismo saugumui – bauda dar didesnė. Kaip profesionalas patariu: nebandykite čia „šluoti“, Vokietijos policija tikrina tai labai aktyviai.

9. Kaip planuoti poilsį ilgose kelionėse (taikant vairuotojų poilsio režimus)?

Tai ypač aktuali tema profesionaliems vairuotojams, tačiau tinka ir turistams. Pagal ES reglamentas, po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką. Vokietijoje yra daug puikių poilsio zonių (Rasthof), kuriose galima ne tik pailsėti, bet ir pavalgyti, papildyti kurą ir net nusiprausti.

Svarbu žinoti, kad ne visos poilsio aikštelės skirtos ilgam poilsiui (pvz., nakvynei). Krovininiai automobiliai turi specialiai pažymėtas aikšteles, kurios dažnai būna užpildytos. Naudojantis specialiomis programomis (pvz., Truck Parking Europe), galima iš anksto sužinoti, kur yra laisvų vietų. Nesilaikant poilsio režimų, Vokietijoje gresia didelės baudos ir taškai.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo kompaniją, jei reikia siųsti krovinius į Vokietiją?

Rinkdamiesi partnerį, neapsiribokite tik kaina. Rinkitės kompanijas, kurios turi ilgametę patirtį būtent Vokietijos maršrutuose. Svarbu, kad kompanija turėtų gerą draudimą (įskaitant atsakomybės draudimą kroviniui – CMR draudimas) ir naudotųsi patikima transporto priemone.

Paklauskite apie transporto priemonių amžių ir techninę būklę – seni sunkvežimiai dažniau gedą, o tai vėluos pristatymą. Taip pat vertinkite komunikaciją: patikimas vežėjas visuomet sugebės pasakyti, kur jis yra ir kada bus tiksliai. Patirtis rodo, kad pigiausias pasiūlymas dažniausiai pasiduoda brangiausiai – dėl vėlavimų ar sugadintų krovinių.

Išvada

Kelionė į Vokietiją, būnant tai verslo kelione, arba asmeniniu reisu, yra procesas, reikalaujantis pasiruošimo ir žinių. Vokietija yra šalis, kurioje veikia tvarka, ir ši tvarka aprėpia viską – nuo kelių dangos iki dokumentų tikrinimo. Mano daugiametė patirtis rodo, kad dauguma nesklandumų kelyje atsiranda ne dėl blogų kelių ar techninių gedimų, o dėl žmonių nežinojimo ir neparuošimo.

Saugumas kelyje prasideda dar prieš užvedant variklį. Tai yra tinkamai parinktas maršrutas, paruošti dokumentai, įrengtos žieminės padangos ir pasirūpinimas aplinkos pažymėjimu. Patikimumas ateina iš to, kad pasitikite savo transporto priemone ir žinote, kas taisyklės laukia už horizonto.

Vokietija yra puikus pavyzdys, kaip infrastruktūra ir taisyklių laikymasis gali užtikrinti efektyvų judėjimą. Sekdami šiuo patarimais ir gerbdami vietinius įstatymus, jūsų kelionė bus ne tik sėkminga, bet ir maloni. Nekelkite rizikos – planuokite atsakingai, ir Vokietijos keliais ves jus tik sklandumas bei saugumas.