Lankstūs maršrutai į Vokietiją: kainos ir išvykimo laikai

Vokietija jau dešimtmečius išlieka ne tik pagrindine Lietuvos prekybos partnerę, bet ir logistiniu širdies ritmu visame Baltijos regione. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kaip pasikeitė rinka, kai keliais sunkvežimiais per savaitę tapsdavome didžiulėmis logistinėmis kompanijomis, siunčiančiomis šimtus partijų kasdien. Viena vertus, procesai tapo sudėtingesni, kita vertus – klientui viskas turėtų atrodyti paprasta ir sklandu.

Dažnai susiduriu su situacija, kai klientas, turbūt jau girdėjęs apie „lankstus maršrutus“ arba „regular lines“, manykite, kad tai kažkas magiško – keltuvas, kuris nuskrenda bet kuriuo metu už fiksuotą kainą. Tačiau realybė yra kiek kitokia ir, mano nuomone, dar įdomesnė. Lankstūs maršrutai į Vokietiją tai ne tiesiog krovininio transporto judėjimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtinga, gerai suoliuota sistema, leidžianti derinti ekonomiškumą ir greitį. Šiame straipsnyje noriu padalytis savo patirtimi ir paaiškinti, kaip tik veikia ši sistema, ką tikėtis pagal kainas ir, kas svarbiau, kaip suprasti išvykimo laikus, kad jūsų verslas veiktų be stabdžių.

Įvadas

Kalbant apie logistiką, Vokietija yra unikali atvejis. Dėl itin gero išvystytos vidaus kelių infrastruktūros ir centrinės padėties Europoje, prekių srautai čia tankūs ir nuolatūs. Klientams, kurie nori siųsti prekes į Miuncheną, Hamburgą, Berlyną ar Duisburgą, dažnai kyla klausimas: kodėl vieni siūlo fiksuotas kainas, o kiti – kintamas? Atsakymas slypi būtent tiekimo grandinės lankstume.

Lankstūs maršrutai, dažnai vadinami dalinio krovinio (arba groupage) pervežimais, leidžia sumaišyti kelias skirtingas siuntas į vieną sunkvežimį. Tai leidžia mums logistikams sumažinti kainą galutiniam vartotojui, nes kiekvienas siuntėjas moka tik už tą vietą, kurią užima jo krovinys. Tačiau šis privalumas turi ir savo specifiką, susijusią su laiku. Nėra taip, kad sunkvežimis išvyksta tada, kai atvykstate jūsų viena paletė. Jis turi užpildyti savo talpą, kad maršrutas būtų ekonomiškas.

Per tiek metų esu išmokęs, kad klientui svarbiausia yra ne pats mažiausias kainos skaičius sąskaitoje, o tikslumas ir prognozuojamumas. Žinoti, kada prekės bus prie pirkėjo, yra svarbiau nei sutaupyti keliasdešimt eurų, bet gauti vėlavimą ir prastą reputaciją. Todėl šiame straipsnyje mes giliau panagrinsime į tai, kaip susiformuoja kainos lankstiuose maršrutuose ir kodėl išvykimo laikai nėra atsitiktiniai, o logiškai pagrįsti rinkos mechanizmais.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skirsnyje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per konsultacijas. Atsakymai į juos padės jums suprasti logistikos mechanizmus ir geriau planuoti savo veiklą.

1. Kas yra „lankstus maršrutas“ ir kaip jis skiriasi nuo tiesioginio pervežimo?

Lankstus maršrutas (angliškai dažnai vadinamas flexible route arba groupage transport) tai pervežimo metodas, kai vienas sunkvežimis veža kelis skirtingų klientų krovinius vienu metu. Pavyzdžiui, vienas klientas siunčia dvi paletes į Berlyną, kitas – penkis į Hanoverį, o trečias – vieną didelę siuntą į Miuncheną. Mes surinkame šias siuntas Lietuvoje (arba kitame išvykimo taške), užkrauname juos į vieną sunkvežimį ir vežame į Vokietiją. Ten kroviniai iškraunami ir, jei reikia, pristatomi galiniams gavėjams.

Tuo tarpu tiesioginis pervežimas (FTL – Full Truck Load) reiškia, kad sunkvežimį užima vienas klientas. Visas 82–84 kubinius metrus arba 24 tonas priklauso vienam siuntėjui. Tiesioginis pervežimas yra greitesnis, nes sunkvežimis važiuoja tiesiai į tikslą be sustojimų tarpiniuose terminaluose, tačiau jis ir kur kas brangesnis. Lankstus maršrutas – tai kompromisas tarp kainos ir laiko, idealiai tinka mažesniems ir vidutiniams kroviniams.

2. Kaip susiformuoja kaina lankstuose maršrutuose?

Kainos formavimas – tai ne atsitiktinumas. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais, bet tai tik dalis tiesos. Lankstuose maršrutuose kainą lemia trys pagrindiniai komponentai: užimamas tūris (kubatura), svoris ir vietos įvežimo sudėtingumas.

Pavyzdžiui, jei siunčiate labai lengvą, bet didelį krovinį (pvz., putų polistirolo dėžes), jis užims daug vietos sunkvežimyje, bet neapsivers svorio atžvilgiu. Tokiu atveju kaina skaičiuojama pagal tūrį (m3). Atvirkščiai, jei tai sunkios metalo detalės, svarbus svoris. Be to, į kainą įeina kuro priedai, kurie svyruoja pagal pasaulinę rinką, Vokietijos automagistralių mokesčiai (Maut), kurie yra vieni aukščiausių Europoje, ir galiausiai – mūsų darbo ir terminalų aptarnavimo kaštai. Taip pat, jei reikia pristatyti krovinį ne iki terminalo, o į „paskutinį myną“ (angl. last mile), tai taip pat įtakos galutinai sumai.

3. Kaip dažnai vyksta išvykimai į Vokietiją?

Tai vienas populiariausių klausimų. Standartinės logistikos kompanijos, įskaitant ir mano bendradarbius, paprastai organizuoja reguliarius išvykimus. Dažniausiai tai yra 2–3 kartus per savaitę, o didžiausioms kryptims (pvz., į Vokietijos šiaurę arba Ruhr sritį) net kasdien.

Svarbiausia čia suprasti „konsolidacijos principą“. Nustatome tam tikrą išvykimo dieną, pavyzdžiui, antradienį. Tai reiškia, kad iki pirmadienio vakaro ar antradienio ryto surinkame visus klientų užsakymus, užkrauname juos į sunkvežimį ir tik tada išvykstame. Jei užsakykite krovinį antradienio popietę, j greičiausiai bus pakrautas į kitą, numatytą išvykimą (pavyzdžiui, ketvirtadienį). Todėl, nors išvykimai yra dažni, būtina planuoti ir atsižvelgti į šį „pakavimo“ laiką.

4. Kiek laiko trunka pristatymas?

Esant idealiam scenarijui be didelių spūsčių ir oro sąlygų, krovinys iš Lietuvos į Vokietiją gali pasiekti paskirties vietą per 24–48 valandas nuo išvykimo momento. Tačiau reikia skirti išvykimo laiką nuo pristatymo termino.

Jei užsakymą pateikiate pirmadienį, o išvykimas numatytas trečiadienį, tai pristatymas gali įvykti penktadienį arba netgi pirmadienį (jei tai Vokietijoje laikoma savaitgalio pristatymu). Vidutinis pristatymo laikas (transit time) Lietuva–Vokietija paprastai svyruoja nuo 1 iki 3 darbo dienų, priklausomai nuo to, ar tai šiaurinė (Hamburgas, Briemenas), ar pietinė (Miunchenas, Štutgartas) šalis. Pietinė dalis reikalauja daugiau laiko dėl didesnio atstumo.

5. Ar kinta kaina priklausomai nuo to, į kurį Vokietijos miestą vežame?

Absoliučiai taip. Vokietija didelė, ir logistiniai maršrutai ten yra labai lokalizuoti. Pigiausia ir greičiausia yra siųsti į didžiuosius logistikos hubus, pavyzdžiui, Duisburgą, Hanoverį arba Frankfurtą. Ten yra didžiausi terminalai, iš kurių kroviniai paprastai lengvai pasiekia gavėjus.

Siunčiant į mažesnius miestus arba atokias vietas (pvz., į kalnuotas Bavarijos zonas arba Alpių priekių miestus), kaina gali būti didesnė. Ten reikia daugiau laiko vairuotojui nuvykti, o grįžtant tuščiu sunkvežimių (backhaul) rūšiavimo tokiuose rajonuose yra mažiau, todėl operatoriai įtraukia papildomą rizikos ir laiko mokestį. Visada rekomenduoju klientams tiksliai nurodyti pašto kodą – jis lemia ne tik maršrutą, bet ir galutinę kainą.

6. Kokius krovinius galima vežti lankstais maršrutais?

Beveik visus, jei jie telpa į standartinę 13,6 metro ilgio sunkvežimio priekabą ir nėra pavojingi. Dažniausiai lankstais maršrutais vežame: paletas su prekėmis, statybines medžiagas, maisto produktus (jei atitinka reikalavimus), baldus, mašinų dalis.

Tačiau yra apribojimų. Negalima vežti krovinių, kurie reikalauja specialių leidimų (pvz., per didelių gabaritų), arba pavojingų krovinių (ADR) be specialios sutarties, nes ne visos kompanijos, siūlančios lankstus maršrutus, turi ADR licencijas. Taip pat verta pagalvotiti apie pakrovimo aukštį – jei krovinys per aukštas, gali nebetilpti į aukštai uždarą priekabą (tarpinė), ir reikės brangesnės „tent“ tipo priekabos.

7. Ar mano krovinys bus apdraustas?

Tai klausimas, dėl kurio dažnai kyla nesusipratimų. Pagal įstatymus ir tarptautines konvencijas (CMR), kiekvienas krovinys yra apdraustas atsakingumo draudimu. Tačiau šis draudimas apsaugo tik ribotai – paprastai tai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už vieną kilogramą svorio. Tai yra gana nedidelė suma.

Daugelis klientų mano, kad jei įvyksta avarija ir jų brangios prekės sugadinamos, logistikos kompanija sumokės pilną vertę. Taip nėra. Esu daug kartų matęs situacijų, kai klientai nukentėjo finansiškai todėl, kad nepasirūpino papildomu krovinių draudimu. Mano nuomone, jei vežate brangų krovinį (elekttronika, brangūs baldai, vertybiniai daiktai), būtina pasidomėti papildomu „All Risks“ draudimu. Tai nedideli papildomi kaštai, bet didelis ramumas.

8. Kaip reikia paruošti krovinį?

Dvidešimt metų patirtis mokė viena: gerai supakuotas krovinys – tai pusė sėkmės. Lankstuose maršrutuose krovinys dažnai kelis kartus perkraunamas – iš jūsų sandėlio į sunkvežimį, Lietuvoje gali būti perkraunamas į konsolidacijos sandėlį, Vokietijoje iškraunamas ir galiausiai vežamas į gavėją. Kiekvienas perkrovimas yra rizika.

Krovinys turi būti tvirtai užfiksuotas ant paletės. Pakuotė negali judėti. Rekomenduoju naudoti plėvelę (stretch film) ne vieną, o kelis sluoksnius. Paletės turi būti tvirtos, nesuirusios (EUR paletės arba IPPL paletės). Jei krovinys lengvas, bet platus – būtina jį pritvirtinti diržais, kad jis neapsivers. Etiketės su adreso ir kontaktiniais duomenimis turi būti pritvirtintos iš trijų pusių – viršuje ir šonuose. Tai greitai padės vairuotojui arba sandėlininkui surasti reikiamą siuntą vokiškame chaose.

9. Kas nutinka, jei krovinys vėluoja?

Vėlavimai logistikoje yra nepageidaujami, tačiau, kaip sakau, „yra dalis verslo“. Pagal CMR konvenciją, vairuotojas turi reasonable (protingą) laiką pristatyti krovinį. Jei vėlavimas vyksta dėl nepageidaujamų aplinkybių – blogo oro, eismo įvykių, pasienio kontrolės (nors šengene jių mažiau, tačiau visada egzistuoja rizika) ar netgi techninių sunkvežimio gedimų – logistikos bendrovė paprastai neprisiima baudžiamojo atsakomybės, nebent sutartyje nurodyta kitaip.

Tačiau jei vėlavimas įvyksta dėl mūsų klaidos (pavyzdžiui, pamiršome krovinį sandėlyje arba neteisingai suplanavome maršrutą), atsilyginame arba grąžiname dalį pinigų, priklausomai nuo sutarties sąlygų. Mane visada stebina, kiek mažai klientų detaliai perskaito transporto sutartis prieš pasirašydami. Mano patarimas: visada aptarkite „penktojo ratuko“ (force majeure) ir vėlavimo sąlygas iš anksto.

10. Kada verta rinktis lankstų maršrutą, o kada užsisakyti pilną sunkvežimį?

Paprasta taisyklė, kurią mokau savo klientams: jei turite 15 ir daugiau EUR paletės arba krovinio svoris artėja prie 18-20 tonų – užsisakykite pilną sunkvežimį (FTL). Jums tai bus pigiau ir greičiau, nes krovinys nebus trinamas su kitais.

Jei turite 1–14 paletų, lankstus maršrutas (LTL) yra ekonomiškai naudingiausias sprendinys. Nors gali tekti palaukti išvykimo dienos ir pristatymas gali šiek tiek užtrukti ilgiau, sutaupyti lėšos pervežimo išlaidose gali būti reikšmingos. Taip pat lankstūs maršrutai puikiai tinka tiems, kurie neturi pakankamai prekių užpildyti viso sunkvežimio, bet nori išlaikyti pastovų siuntų srautą (pavyzdžiui, kas savaitę siunčiant 3 paletes).

Išvada

Apibendrinant, lankstūs maršrutai į Vokietiją yra ne tik apie kainą. Tai apie strategiją. Per savo ilgą karjerą mačiau, kaip sėkmingiausios Lietuvos įmonės tiksliai žino, kada naudoti dalinius krovinius, kad išlaikytų savo kaštų efektyvumą, o kada investuoti į greitą, tiesioginį transportą. Vokietijos rinka yra reikli ir tikslaus laiko gaudymo (JIT – Just In Time) šalininkė, todėl jūsų logistikos partnerio pasitikėjimas yra neabejotinas.

Rinkdamiesi pervežėją, nežiūrėkite tik į paskutinią eilutę sąskaitoje. Klauskite apie išvykimo grafikus, konsolidacijos centrus, draudimo sąlygas ir vairuotojų patirtį.