Kruopštus vadovas: Sužinokite išvykimo ir atvykimo laikus vežimui į Vokietiją

Įvadas

Per beveik dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, suvokiau vieną fundamentalią tiesą: laikas – tai ne tik pinigai, tai pasitikėjimo, kuriuo klientai mums pasitiki, kaina. Vokietija, būdama didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, yra pagrindinė arterija, kuria kasdien srūva tūkstančiai tonų krovinių. Tačiau, nepaisant to, kad šis maršrutas yra vienas dažniausiai naudojamų, daugelis klientų vis dar kyla klausimų dėl tikslaus išvykimo ir galutinio atvykimo laiko nustatymo.

Kodėl taip sunku pasakyti „rytoj 12:00“? Kodėl vieną kartą kroviniui užtenka 24 valandų, o kitą – tris dienas? Atsakymas slypi ne tik atstume tarp Vilniaus ir Berlyno, bet ir sudėtingose logistikos grandinėse, vairuotojų darbo laiko apribojimuose bei tuo, kaip funkcionuoja Vokietijos infrastruktūra. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir aiškiai paaiškinsiu, kaip formuojasi išvykimo bei atvykimo grafikai, kadangi suprasti šiuos procesus – reiškia galėti geriau planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus.

Mes ne tik aptarsime techninius dalykus, bet ir pažvelgsime į tai, kas vyksta „už scenos“. Kaip vairuotojas planuoja savo maršrutą? Ką reiškia „langas“ pristatymui? Kodėl svarbu skirtingi Vokietijos regionai? Šis žinynas sukurtas tam, kad jūs būtumėte informuoti ir galėtumėte ramiai laukti savo siuntos, žinodami, kad viskas vyksta pagal planą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų. Atsakymai į juos padės jums susigaudyti tarptautinės transporto logistikoje ir suprasti, kas tiksliai lemia jūsų krovinio išvykimo bei atvykimo laiką.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis pervežimo laikas priklauso nuo to, kokio tipo krovinį pervežame – pilną priekabą (FTL) ar dalinį (LTL). Jei kalbame apie pilną krovinią, kai vairuotojas atvyksta pas jūsus, užkrauna ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą Vokietijoje, standartinis tranzitas trunka nuo 18 iki 24 valandų. Tai yra idealus atvejis, kai kelionė vyksta be jokių kliūčių.

Tačiau dažniausiai klientams domina dalinių krovinių terminai. Čia laikas ilgesnis, nes krovinys turi būti paskirstytas. Pirmiausia jis surenkamas sandėlyje Lietuvoje, turi laukti, kol priekaba užsipilda arba suruošiamas konsolidacinis reisas. Tada vairuotojas važiuoja į Vokietiją, kur vėl gali tekti užeiti į paskirstymo centrus. Tokiu atveju, numatomas terminas svyruoja nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo to, iš kurio Lietuvos regiono išvykstama ir į kurį Vokietijos miestą keliaujama.

2. Kokie pagrindiniai veiksniai įtakoja vėlavimus ar keičia atvykimo laiką?

Per savo karjerą mačiau, kad vėlavimai dažniausiai kyla ne dėl to, kad sunkvežimis važiuoja lėtai. Yra trys pagrindiniai „priešai“: oro sąlygos, eismo įvykiai ir biurokratiniai neaiškumai.

Žiemos metu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, net ir nedidelė snaigė Vokietijoje ar Lenkijoje gali paralyžiuoti autostradas ir sukelti didžiulius spūstis (Stau). Vokietijos autostrados (Autobahn) yra intensyviausios Europoje, todėl bet koks avarinis atvejis ar remontas daro milžinišką įtaką greičiui. Be to, negalime pamiršti techninių patikrinimų. Jei sunkvežimis užkliūva į kelių policijos reidą, jis gali būti sustabdytas techninės būklės patikrai, kas automatiškai atidėlioja pristatymą.

3. Ar galima tiksliai numatyti išvykimo laiką, užsisakius pervežimą?

Tikslumas logistikoje – tai reliatyvus dalykas. Jei užsakote standartinį pervežimą, mes dažniausiai suteikiame išvykimo „langą“, o ne tikslą valandą pvz., „išvykimas šiandien arba rytoj“. Kodėl? Todėl, kad krovinio surinkimas (konsolidacija) yra dinamiškas procesas. Vairuotojas gali pavėluoti dėl ankstesnio kliento, kuris nebuvo pasiruošęs krauti laiku.

Tačiau, jei jums būtina tiksliai išvykti tam tikru laiku (pvz., taisyklių reikalaujama „just-in-time“ pristatymas), mes esame priversti taikyti papildomas mokesčius už „ekspresinį“ režimą. Tada mes rezervuojame sunkvežimį specifiai jums ir užtikriname, kad jis atvyks pasirinktu laiku. Standartinėje logistikoje lankstumas yra būtinas dėl efektyvumo, todėl klientai turi būti pasiruošę, kad išvykimo laikas gali pasikeisti viena diena į priekį ar atgal.

4. Kaip veikia vairuotojų darbo ir poilsio laikas (tachografas) ir kaip tai įtakoja atvykimą?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį ne specialistai dažnai net neprisimena. Europos Sąjungoje griežtai reguliuojamos vairuotojų darbo ir poilsio normos. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, per parą jis privalo turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Ką tai reiškia klientui? Jei atstumas iki paskirties taško, tarkime, Miuncheno, yra toks, kad vairuotojas pasiektų jį po 4,5 valandų vairavimo, bet jo poilsio laikas artėja prie pabaigos, jis privalo sustoti prieš miestą arba jo pakraštyje ir laukti, kol praeis 11 valandų poilsio periodas. Dėl to, net jei fiziškai atstumas yra nedidelis, faktinis pristatymas gali atidėti iki kito ryto. Mes visada stengiamės planuoti maršrutus taip, kad poilsio laikai sutaptų su krovinio iškrovimo laiku, bet kartais tai neįmanoma dėl sandėlių darbo laiko.

5. Kuo skiriasi pristatymas į Vokietijos miestus (pavyzdžiui, Hamburgą vs Miuncheną)?

Geografija čia vaidina lemiamą vaidmenį. Vokietija didelė šalis. Kelias į vakarinę dalį (Vokietijos-Lenkijos pasienio punktas, pvz., Frankfurtas prie Oderio) iki Berlyno ar Hamburgo yra trumpesnis ir greičiau įveikiamas. Atstumas nuo Lietuvos sienos iki Berlyno yra apie 150–200 km, o tai užtrunka vos 2–3 valandas po pasienio kontrolės.

Kita vertus, keliaujant į pietus, link Miuncheno, Štutgarto arba netoli šveicariškosios Austrijos sienos, keliaujama 600–800 km ar daugiau. Tai reiškia, kad net be spūsčių vairuotojui reikės mažiausiai 8–10 valandų vairavimo. Be to, pietinė Vokietija yra kalnuota, o Alpių priekių keliai, ypač žiemą, gali būti sunkiai įveikiami. Taigi, skirkite pakankamai daug laiko, jei krovinys keliauja į pietines ar pietvakarių Vokietijos žemes.

6. Ar savaitgaliai ir šventės turi įtakos pervežimo grafikams Vokietijoje?

Absoliučiai taip. Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimams važiuoti savaitgaliais bei šventinėmis dienomis. Tai vadinama „Wochenendfahrverbot“. Sunkvežimiai, kurių bendroji masė viršija 7,5 tonos, negali važiuoti sekmadieniais ir šventiniuose laikuotarpiu (paprastai nuo šeštadienio 22:00 val. iki sekmadienio 22:00 val.).

Kas tai reiškia jums? Jei jūsų krovinys pasiekia Vokietiją penktadienį vėlai vakare, o paskirties vieta yra už 100 km, vairuotojas gali tekti sustoti ir laukti iki pirmadienio ryto, kad galėtų tęsti kelionę. Taip pat reikia atsižvelgti į vokiškas šventes, kurios gali skirtis nuo lietuviškųjų (pvz., Velykos arba Vokietijos vienybės diena). Gera logistinė kompanija visada įvertina šiuos draudimus ir į juos neįsivaizduoja be išankstinio planavimo.

7. Kas yra „paskirstymo centrai“ ir kodėl jie prailgina pristatymo laiką?

Jei pervežate mažesnes siuntas (kurjeriniu būdu ar dalinį krovinį), jos dažnai nukeliauja į didžiuosius logistikos centrus (Distribution Centers), esančius strategiškai patogiuose Vokietijos vietose (priešais Frankfurte, Kelne arba Niurnberge). Čia vyksta krovinio iškrovimas, rūšiavimas ir vėl pakrovimas į mažesnes transporto priemones, kurios gabena siuntas tiesiai prie gatvės (Last Mile delivery).

Šis procesas – rūšiavimas ir perkrovimas – užtrunka. Kroviniui gali tekti praleisti naktį sandėlyje, kol bus suformuojamas maršrutas vietiniam vairuotojui. Todėl, jei matote sekimo sistemoje, kad krovinys „pasiliko“ vienoje vietoje 12 valandų, nebėkiti sunerimę – tai greičiausiai normalus konsolidacijos procesas, o ne techninė problema.

8. Kaip klientui gauti tiksliausią informaciją apie savo krovinio vietą ir laiką?

Geriausias būdas būti informuotam – naudotis šiuolaikine technologija. Mūsų, kaip profesionalių vežėjų, pareiga – suteikti prieigą prie sekimo sistemos (Tracking System), kurioje matote realiu laiku, kur yra jūsų transporto priemonė.

Tačiau technologija ne viskas. Asmeninis ryšys irgi svarbus. Jei matote, kad situacija keičiasi arba turite specifinių reikalavimų (pavyzdžiui, reikia iš ankstele paskambinti gavėjui), nedelskite susisiekti su savo vadybininku. Mano patirtis rodo, kad proaktyvus komunikavimas išsprendžia 90 % galimų nesusipratimų. Nesijaučkite kalti dėl to, kad klausiate – mes dėl to esame čia.

9. Kokios yra specifinės Vokietijos sandėlių apribojimų ypatybės?

Vokietija yra žinoma savo disciplinuota ir griežta organizacija. Daugelyje Vokietijos sandėlių, ypač didelių mažmeninės prekybos tinklų (kaip „Kaufland“, „Metro“, „Lidl“), yra griežtai apibrėžti pristatymo laikai (Time Windows). Jei vairuotojas pavėluoja net 15 minučių, jis gali būti nepriimtas ir priverstas laukti iki kito dienos laiko, arba net gauti baudą.

Taip pat būdingi griežti saugumo reikalavimai: vairuotojas privalo turėti šalmus, liemenes, specialius apsaugos batus, o atidaryti automobilio duris gali tik sandėlio darbuotojas. Šios procedūros taip pat užtrunka laiko. Todėl, kai kalbame apie atvykimo laiką, mes įtraukiame ne tik važiavimo laiką, bet ir 1–2 valandas procedurems ir iškrovimui pačiame sandėlyje.

10. Ar verta rinktis brangesnę „ekspresinę“ paslaugą dėl greitesnio pristatymo?

Visada vertės atsakymas priklauso nuo to, kokia jūsų krovinio kritinė svarba. Per 20 metų mačiau situacijų, kai viena diena laukimo ar pristatymo vėlavimo kainavo verslui daugiau nei ekspresinio pervežimo kainos skirtumas. Jei krovinys yra gamybos linijai sustabdymui (stopp-line) arba yra svarbių dokumentų / parodų medžiagos, tuomet ekspresas yra vienintelis teisingas pasirinkimas.

Tačiau jei tai standartinė prekė, kuri nėra būtina „šiandien“, dažniausiai ekonomiškiau ir racionalesniau pasirinkti standartinį pervežimą. Logistikoje, kaip ir gyvenime, greitis visada kainuoja. Mes visada stengiamės padaryti standartinį pervežimą kuo greičiau, bet gamtos įstatymų (atstumas ir laikas) pakeisti negalime.

Išvada

Sumažinant viską į vieną, išvykimo ir atvykimo laikų nustatymas vežimui į Vokietiją nėra tiesiog atstumo padalijimo iš greičio užduotis. Tai sudėtingas sprendimų priėmimo procesas, įtraukiantis vairuotojų poilsio režimus, kelių eismo sąlygas, sandėlių darbo grafikus ir netgi metų laikus. Kaip ekspertas, galiu pasakyti, kad raktas į sėkmingą pervežimą yra ne tik greitis, bet ir tikslumas bei realūs lūkesčiai.

Suprasdami, kad „iki Vokietijos“ gali reikšti skirtingų laikų priklausomai nuo to, ar tai yra Berlynas, ar Miunchenas, ir kad savaitgalių taisyklės gali sustabdyti net greičiausią sunkvežimį, jūs galėsite geriau planuoti savo verslo procesus. Nenusiminkite, jei grafikas šiek tiek pasislinks – tai logistikos realybė. Svarbiausia yra turėti patikimą partnerį, kuris jus informuos ir žino, ką daryti, iškiltus nesklandumams.

Tikiuosi, kad šis straipsnis suteikė jums aiškesnį vaizdą apie tai, kas vyksta tada, kai jūsų krovinys palieka sandėlį ir keliauja link Vokietijos. Planuokite iš anksto, klauskite ir būkite kantrūs – taip mes kartą užtikrinsime sklandžią ir efektyvią bendradarbiavimą.