Krovinių transportavimas iš Vokietijos – greitas atsakymas ir efektyvios logistikos paslaptys

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonominės širdies ritmu. Lietuvos verslas ir privatiei asmenys, kasdien prekiaujantys su šia šalimi, žino, kad sėkmė priklauso ne tik nuo prekės kokybės, bet ir nuo to, kaip greitai bei saugiai ji pasieks paskirties vietą. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, technologijos ir klientų lūkesčiai. Vienas dalykas išliko nepakitęs: laikas – tai pinigai, o „greitas atsakymas“ nėra tik marketingo frazė, tai būtinybė norint išlikti konkurencingam.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis ir patirtimi, paaiškindamas, kaip veikia krovinių gabenimas iš Vokietijos, ką reiškia tikras operatyvumas logistikoje ir kodėl svarbu pasirinkti ne tik mažiausią kainą, bet ir patikimą partnerį. Sužinosite, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys iš Miuncheno, Hamburgo ar Berlyno atvyktų į Vilnių (ar bet kurį kitą Lietuvos miestą) be nereikalingų nenumatytų sustojimų.

Įvadas

Vokietijos ir Lietuvos prekybiniai ryšiai yra itin glaudūs. Nuo mažmeninės prekybos grandinių užsakymų iki pramoninės įrangos detalių – tūkstančiai tonų krovinių kasdien kerta sienas. Tačiau daugelis klientų, pirmą kartą susidūrę su tarptautiniais pervežimais, dažnai pagalvoja tik apie vairuotoją, vairuojantį sunkvežimį iš taško A į tašką B. Iš tiesų, tai yra tik ledkalnio viršūnė. Tikrasis krovinių transportavimas iš Vokietijos yra sudėtingas procesas, prasidedantis dar tuomet, kai prekės dar guli sandėlyje, o baigiantis tik tada, kai gavęs pasirašo pristatymo aktus.

Kodėl taip svarbu „greitas atsakymas“? Logistikoje situacijos keičiasi per minutes. Vokietijos keliai yra vieni užtiauriausių Europoje, o statybų juostos („Baustellen“) ten kasdieninis reiškinys. Be to, vokiečių partneriai laikosi griežtų grafikų – jei Jums reikalinga išvežti prekes antradienį iki 12:00 valandos, vėluojant užsakyti transportą, galite praleisti „langą“ ir laukti dar dieną ar dvi. Mano patirtis rodo, kad sėkmingas pervežimas susideda iš trijų pagrindinių elementų: tikslumo, komunikacijos irgebėjimo spręsti problemas realiu laiku.

Šiame straipsnyje mes nagrinsime ne tik techninius aspektus, tokius kaip dokumentacija ar kainodaros formavimasis, bet ir psichologinius verslo dalykus. Kaip užtikrinti, kad krovinys nebūtų „užstrigęs“ tarpininkų grandinėje? Kaip suprasti, ar pasiūlyta kaina atitinka rinkos realybę? Ir svarbiausia – ką daryti, jei įvyko nesklandumas? Šie atsakymai leis Jums jaustis drąsiau planuojant savo logistikos strategiją.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu 10 detaliai išnagrintėtų klausimų ir atsakymų, kurie apima visą spektrą – nuo paprastų dalykų iki sudėtingų teisinių ir techninių niuansų. Tai leis Jums gauti pilną vaizdą apie tai, kas vyksta „už scenos“.

1. Kiek laiko užtrunka krovinių transportavimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo konkretaus maršruto ir krovinio tipo. Vidutiniškai, kai kalbame apie standartinį 20–24 tonų sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), važiavimas iš centrinės Vokietijos (pvz., Frankfurto srities) į Lietuvą trunka apie 18–24 valandas. Jei krovinys yra iš pietinės Vokietijos (Miunchenas, Štutgartas), reikėtų skirti 24–30 valandų, o iš šiaurės (Hamburgas, Brėmenas) – maždaug 18–22 valandas.

Tačiau čia kalbame apie „ grynąjį“ vairavimo laiką. Profesionalas visada prideda prie to apkrovimo ir iškrovimo laiką. Vokietijoje apkrovos procedūros gali trukti nuo 1 valandos (jei viskas paruošta) iki 4–6 valandų (jei reikia fizinio krovinio sudėliojimo). Taip pat svarbi vairuotojo poilsio laiko apskaita. Jei vairuotojas pradeda važiuoti pietą, jam teks atlikti privalomą 45 minučių pertrauką, o vėliau – 9 valandų poilsį. Todėl, jei Jums reikalingas skubus pervežimas, svarbu suprasti, ar tai įmanoma atlikti be nustatytų poilsio laikų pažeidimo. Skubiais atvejais naudojame dviejų vairuotojų komandas, kas leidžia mažai pertraukti važiavimą ir pristatyti krovinį beveik nepertraukiant.

2. Kokias krovinių transportavimo iš Vokietijos rūšis pasirinkti: dalinius ar pilnus krovinius?

Svarbu suprasti skirtumą tarp FTL (pilnas krovinys) ir LTL (dalinis krovinys). Jei Jūs turite pakankamai prekių, kad užpildytumėte 13,6 metro puspriekabę (arba 33 europaletes), FTL bus optimaliausias pasirinkimas. Tokiu atveju sunkvežimis važiuoja tiesiai iš Jūsų siuntėjo pas Jums. Tai greičiau ir saugiau, nes krovinys neperkraunomas tarpiniuose sandėliuose.

Jei prekių mažiau (pvz., 2–4 europalečiai), tada kalbame apie dalinius krovinius (LTL). Čia sunkvežimis surenka krovinius iš kelių siuntėjų Vokietijoje ir paskui iškrauna juos keliems gavėjams Lietuvoje. Šis metodas pigesnis, tačiau lėtesnis. Reikia laukti, kol vairuotojas surinks kitus krovinius. Be to, kiekvienas papildomas iškrovimo-apkrovimo taškas didina sugadinimo riziką. Mano patarimas: jei krovinys yra brangus ar jautrus, verta pagalvoti apie tai, ar verta taupyti ant LTL, ar geriau mokėti daugiau už ekskliuzyvų transportą. Taip pat šiuo metu populiarėja „express“ daliniai pervežimai mažesniais sunkvežimiais (3,5–7,5 t), kurie yra greitesni už didžiuosius surinkimo maršrutus.

3. Kaip susiformuoja kaina už pervežimą ir kodėl ji svyruoja?

Kainodaros formavimas logistikoje yra kompleksinė lygtis. Nekalbant apie aiškius dalykus – atstumą ir degalų kainą – yra daug kitų veiksnių. Vokietijoje yra mokesčiai už kelių naudojimą sunkiasvoriams transportui (vadinamasis „Maut“). Šis mokestis priklauso nuo variklio emisijų klasės (Euro 6, Euro 5 ir t.t.) ir nuo to, kiek kilometrų sunkvežimis nuvažiuoja automagistralėmis. Be to, kainą įtakoja siuntėjo ar gavėjo pareikalavimai: ar reikalinga „pakrausti atgal“ (prikabinti priekabą), ar reikalingos specialios apkrovimo technikos (hidraulinis keltuvas), ar vairuotojas turi padėti fiziškai.

Taip pat svarbi rinkos situacija. Jei Vokietijoje vyksta didelės parodos (pvz., Hannover Messe) ar šventės, sunkvežimių paklausa staiga išauga, o tai kelia kainas. Priešingai, jei rinka „užšalta“, pervežėjai gali siūlyti rimtas nuolaidas tik tam, kad nevažiuotų tuščiais. Mano kaip eksperto užduotis – surasti optimalų balansą: kaina turi būti sąžininga ir pervežėjui, ir klientui. Pernelyg žema kaina dažnai signalizuoja, kad pervežėjas taupo vairuotojo atlyginimą ar techninį aptarnavimą, kas gali baigtis technine gedimu kelyje.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti sėkmingam transportavimui iš Vokietijos?

Dokumentacija – tai logistikos kraujas. Jei trūksta vieno lapo, krovinys gali stovėti sienoje arba sandėlyje dienomis. Pagrindinis dokumentas yra CMR sąskaita-faktūra (CMR waybill). Tai tarptautinis krovinių vežimo konvencijos dokumentas, įrodantis, kad pervežėjas priėmė krovinį ir jis yra jo atsakomybėje. Be to, būtina turėti prekių prekybinę sąskaitą (Invoice) ir pakavimo sąrašą (Packing List). Svarbu, kad duomenys šiuose dokumentuose sutaptų: svoris, vietų skaičius, prekių pavadinimai.

Jeigu prekės yra pavojingos (ADR), reikalingas specialus ADR sertifikatas. Jei krovinys yra nestandartinis (pvz., ilgesnis nei 12 metrų ar platesnis nei 2,6 metro), reikalingi specialūs leidimai (vokiškai – „Sondergenehmigung“). Dažnai pamirštamas dalykas – galiojantys draudimo polisai. Pervežėjas turi turėti krovinio draudimą (paprastai 1,5 mln. EUR atsakomybės sumą), o siuntėjas – sandėlio draudimą. Patariu visada patikrinti, ar vokiškas sandėlis nereikalauja papildomų eksporto deklaracijų (EX1), nors ES viduje dažniausiai pakanka VPD deklaracijos (Vidaus prekybos produktais).

5. Ar reikalingi muitinės formalumai gabenant krovinius iš Vokietijos?

Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narių, ir abi šalys priklauso Schengen zonai, dauguma krovinių keliauja be jokių muitinės procedūrų. Tai yra vienas didžiausių privalumų, leidžiančių užtikrinti greitą atsakymą ir pristatymą. Tačiau yra išimčių. Jeigu krovinys atkeliauja iš trečiosios šalies per Vokietijos uostą (pvz., iš Azijos į Hamburgą ir tada pervežamas į Lietuvą), tai yra tranzitas. Tokiu atveju reikia tvarkyti TIR knygelę arba išduoti ES tranzito deklaraciją (NCTS).

Taip pat reikia atsižvelgti į prekių kilmę. Jeigu gabenate alkoholį, tabaką ar degalus, šioms prekėms taikomi akcizų mokestiniai režimai, nors tai ir ne muitinės importas. Mano patirtis rodo, kad net ir ES viduje reikia būti pasiruošusiam parodyti dokumentus mobiliųjų muitinės postuose, jei įtariama neteisėta veikla. Todėl dokumentų tvarka yra svarbiausia užduotis. Jeigu Jūsų krovinys yra iš Vokietijos gamintojo, kuris tiesiog išsiunčia prekes Lietuvon, dažniausiai užtenka tik prekybinės sąskaitos ir VPD deklaracijos (jei reikalinga PVM mokėjimui).

6. Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja arba krovinys sugenda?

Tai kiekvieno logisto košmaras, bet su tuo reikia mokėti dirbti. Jei vairuotojas vėluoja dėl techninio gedimo, jis privalo nedelsiant pranešti pervežėjui. Pervežėjas tada privalo pranešti klientui. Čia įžengia „greito atsakymo“ principas – mes negalime išspręsti problemos, jei apie ją nežinome. Jei vėlavimas trukdo Jūsų gamybai, stengiamės rasti alternatyvų sprendimą: pvz., iškrauti dalį krovinyje kitame punkte arba organizuoti greitąjį pervežimą automobiliu.

Dėl sugadinimo: pagal CMR konvenciją, atsakomybė už krovinį nuo jo priėmimo iki išdavimo tenka pervežėjui. Jei atvykstant pastebėta, kad dėžės sutrupintos ar prekės drėgnos, būtina: 1. Pažymėti defektus CMR dokumente prieš pasirašant už pristatymą. 2. Nufotografuoti žalą. 3. Parašyti pretenziją per 7 dienas (arba 3 dienas, jei trūksta kiekio). Be šių žingsnių gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma. Aš visada patariu savo klientams nedrovėti ir tikrinti krovinius vietoje, net jei tai užtrunka papildomą valandą. Geriau praleisti valandą sandėlyje nei mėnesį bylinėtis dėl kompensacijos.

7. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas prasideda nuo teisingo pakavimo Vokietijos sandėlyje. Dažnai klientai kaltina vairuotojus, tačiau jei prekės buvo blogai užfiksuotos („užsegtos“) puspriekabėje, joms nukritus ne kaltės vairuotojas. Profesionali logistika įtraukia patikrinimus: ar naudojamos apkrovimo juostos, ar yra apsauginės grotelės, ar krovinys yra svorio balansas.

Be to, naudojame modernią technologiją. Dauguma mūsų sunkvežimių yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia matyti ne tik vietą, bet ir vairuotojo darbo laiką, temperatūrą puspriekabėje (jei gabename šaldomus krovinius) ir netgi atidarymo durų faktą. Jei durys atidaromos neplanuotoje vietoje, sistema siunčia pranešimą. Tai leidžia reaguoti akimirksniu. Taip pat dirbame tik su patikimais vairuotojais, turinčiais ilgametę patirtį ir švarų vairuotojo pažymėjimą (Certificate of Good Conduct – vokiškai „Führungszeugnis“), kas užtikrina, kad krovinys nebus pavogtas.

8. Ar galima transportuoti nestandartinius ar ypatingai sunkius krovinius?

Žinoma, tačiau tai visai kita disciplina, palyginti su dėžučių gabenimu. Nestandartiniai krovinii (projektinės siuntos) gali būti dideliemis mašinom, statybinės konstrukcijos, vamzdžiai ar netgi elektros transformatoriai, sveriantys 80 tonų. Čia nebeužtenka paprasto sunkvežimio. Reikalingi specialūs sunkvežimai su daugiau ašių (pvz., 4, 5 ar daugiau ašių), kurios gali tolygiai paskirstyti svorį.

Tokiu atveju reikalingas išsamus maršruto planavimas. Ne kiekvienas tiltas Lietuvoje ar Vokietijoje atlaiko 60 tonų svorį, todėl reikia iš anksto sudaryti maršrutą, išvengiant aukštumo ar svorio apribojimų. Be to, tokiems pervežimams reikalingi specialių leidimų ir dažnai lydimasis transportas (policija arba lydinčiojo automobilis). Mano patirtis leidžia tiksliai įvertinti, kiek laiko reikės gauti leidimus ir kiek tai kainuos, kad klientas nebūtų nustebintas gavęs sąskaitą. Greitas atsakymas čia reiškia greitai suorganizuotą leidimų procesą.

9. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias klientai darba planuodami pervežimus?

Per 20 metų esu matęs daug klaidų, viena dažniausių – vėluojantis užsakymas. Klientai dažnai tikėjosi, kad sunkvežimis atvyks per 2 valandas po skambučio. Tuo tarpu Vokietijoje vairuotojų trūkumas yra juntamas, o gerų pervežėjų grafikai užpildyti savaitėmis iš anksto. Kita klaida – netikslus krovinio aprašymas. Klientas sako „kelios dėžės“, o realiai tai yra 5 dėžės, kiekviena sverianti 500 kg ir reikalaujančios keltuvo. Pasirodžius paprastam sunkvežimiui su rankomis, vairuotojas negali įvežti krovinių, prasideda konfliktai ir vėlavimai.

Taip pat klientai dažnai pamiršta apie paskutinių 100 metrų problemą. Pavyzdžiui, krovinys gali būti pristatytas į miestą be problemų, tačiau gavėjo sandėlis yra senoje miesto dalyje, kur sunkvežimiui neįmanoma užvažiuoti (nėra posūkio, arba yra aukščio apribojimas). Visada turiu klausti: „Ar sunkvežimis gali laisvai užvažiuoti prie iškrovimo vietos?“. Išsamesnė informacija iš pradžių sutaupo daug nervų vėliau.

10. Kodėl verta rinktis patyrusį logistikos partnerį, o ne tiesiogiai ieškoti vairuotojo?

Šaltasis skambutis tiesiogiai vairuotojui arba „Facebook“ grupėse skelbimų paieška atrodo pigiau, tačiau tai yra didelė rizika. Vairuotojas yra atsakingas tik už vairavimą. Jei įvyksta avarija, jei vairuotojas susirgsta arba tiesiog „dingsta“ su kroviniu, Jūs neturite su kuo kalbėtis. Logistikos agentūra ar pervežėjo įmonė veikia kaip tarpininkas ir garantas.

Mes turime civilinę atsakomybės draudimą, mes žinome, kaip reikalauti kompensacijos iš vokiškų draudimo kompanijų, mes turime atsarginius sunkvežimus, jei pagrindinis sugenda. Pasirinkdamas partnerį, Jūs perkate ne tik „kelius“, bet ir ramybę. Mano įmonės pavardė ir reputacija, kurą kuriu dvidešimt metų, yra užstatas už kiekvieną Jūsų siuntą. Mes žinome vokiškus įstatymus, mes žinome, kaip kalbėtis su vokiškais dispečeriais, ir mes žinome, kur gauti geriausią kainą. Tai investicija, kuri apsimoka per ilgesnį laikotarpį.