Krovinių transportavimas iš Vokietijos: daliniai kroviniai greitai ir efektyviai

Vokietija ne veltui laikoma Europos ekonominiu širdies ritmu. Kasdien šio šalies keliai ir automagistralės užtvindyta tūkstančiais sunkvežimių, nešančių įvairiausią produkciją – nuo precizinės mašinų detalės iki maisto produktų. Lietuvos verslas ir privatieji asmenys, prekiaujantys su Vokietija, puikiai žino, kad ši rinka yra viena svarbiausių. Tačiau dažnai kyla praktinis klausimas: kaip susitvarkyti su siunta, kai jos trūksta pilnam sunkvežimiui? Čia į pagalbą ateina daliniai kroviniai, kurie, jeigu juos organizuoti teisingai, gali pasiekti Lietuvą ne tik pigiau, bet ir labai greitai.

Dirbdamas logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, esu matęs, kaip pasikeitė rinka: anksčiau tekdavo laukti, kol surinksime pilną mašiną, o šiandinal technologijos ir tankus maršrutų tinklas leidžia siuntas gabenti vos per kelias dienas. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip veikia dalinių krovinių (LTL – Less than Truckload) transportavimas iš Vokietijos, ką reikia žinoti norint išvengti nesklandumų ir kodėl greitis dažnai priklauso ne nuo vairuotojo kojos, o nuo tinkamos dokumentacijos ir supratimo.

Įvadas

Kiekvienas, kas nors kartą yra užsakęs prekių iš Vokietijos, žino, kad šalis pasižymi ypatingu tikslumu ir tvarka. Tas pats pasakytina ir apie jų logistikos sistemą. Vokietijoje sukurta viena efektyviausių sujungtų krovinių tinklų Europoje. Tačiau Lietuvos importuotojams dažnai kyla dilema: užsisakyti pilną sunkvežimį (FTL) ar rinktis dalinių krovinių paslaugas?

Pilno krovinio transportavimas yra idealus tada, kai turite pakankamai prekių, kad užpildytumėte 33 europalettekes (arba 34, priklausomai nuo priekabos tipo). Tačiau dauguma smulkesnių ar vidutinio dydžio įmonių, o ypač pandemijos laikotarpiu išaugęs elektroninės prekybos sektorius, tokio kiekio neturi. Čia ir prasideda dalinių krovinių, dar vadinamų LTL (Less than Truckload), pasaulis.

Svarbiausia dalinių krovinių pranašumo esmė – ekonomika. Jums mokama tik už užimtą vietą arba tūrį priekaboje, o ne už visą sunkvežimį. Tačiau daugelis kliencių bijo, kad dėl to nukentės greitis. Tai yra mitas, su kuriuo reikia susidoroti. Esu matęs atvejų, kai dalinio krovinio siunta iš Miuncheno į Vilnių pasiekdavo greičiau nei kai kurie ekspediciniai kroviniai, nes buvo tinkamai suplanuoti maršrutai ir naudojami tarpinės konsolidacijos sandėliai.

Šiame straipsnyje mes ne tik panagrinėsime, kas yra daliniai kroviniai, bet ir atsakysime į labiausiai rūpimus klausimus apie terminus, kainodarą, dokumentus ir rizikas. Mano tikslas – padaryti taip, kad kitą kartą užsakant transportą iš Vokietijos, jausčiatumėtės tikri ir suprastumėte procesą nuo A iki Z. Logistika tai ne tik vairuotojai ir sunkvežimiai, tai – sudėtingas mechanizmas, kurį valdo informacija. Užtikrinkite sau šią informaciją, o transportas taps ne galvos skausmu, o konkurenciniu pranašumu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai. Atsakymai paremti mano ilgamečiu praktiniu patyrimu ir žiniomis apie Vokietijos bei Lietuvos rinkų ypatumus.

1. Kas tiksliai yra daliniai kroviniai (LTL) ir kaip jie skiriasi nuo pilnų krovinių?

Dalinių krovinių (angliškai Less than Truckload, LTL) transportavimas tai logistikos paslauga, kurios metu vienoje sunkvežimio priekaboje gabenamos kelios skirtingų siuntėjų ir gavėjų siuntos. Priešingai, pilnas krovinys (Full Truckload, FTL) yra rezervuojamas vienam klientui, o jo siunta užpildo visą sunkvežimį.

Esminis skirtumas ne tik tame, kiek vietos krovinys užima. LTL transportas dažniausiai vykdomas pagal nustatytus maršrutus su tam tikrais sustojimais tarpinėse stotyse (konsolidacijos sandėliuose). Pavyzdžiui, sunkvežimis gali paimti prekes iš Hamburgo, vėliau užsukti į Berlyną, paimti papildomą krovinių ir tik tada vykti į Lietuvą. FTL atveju krovinys važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be tarpinių sustojimų (išskyrus techninius reikalavimus vairuotojui). Tačiau dėl didelio transporto srauto tarp Vokietijos ir Lietuvos, LTL siuntos dažnai gabenamos taip pat greitai, nes maršrutai yra itin tankiai suplanuoti.

2. Kiek laiko paprastai trunka krovinio transportavimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Standartinis terminas dalinių krovinių atveju yra nuo 2 iki 4 darbo dienų, priklausomai nuo pakrovimo vietos Vokietijoje ir iškrovimosi vietos Lietuvoje. Jei krovinys paimamas iš vakarinės Vokietijos daliai (pvz., Reino kraštas-Pfalcas, Šiaurės Reinas-Vestfalija), jis gali pasiekti Lietuvą greičiau, dėl geografinio artumo ir gero kelių tinklo. Jei prekės paimamos iš pietinės (Bavarija) ar rytinės (Saksonija) dalies, terminas gali šiek tiek prailgėti viena diena.

Svarbu pažymėti, kad terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai krovinys fiziškai yra paimtas (užkrautas) į transporto priemonę, o ne nuo užsakymo pateikimo dienos. Taip pat reikia atsižvelgti į savaitgalius ir šventes. Jei prekes paimame penktadienį popietę, dažniausiai jų Lietuvoje nesitikėkite pirmadienio ryte – vairuotojams taikomi poilsio laiko apribojimai. Sekmadieniais Vokietijoje taip pat gali būti apribojimai krovininiams automobiliams judėti, todėl planuojant greitą pristatymą, reikia atsižvelgti į šiuos niuansus.

3. Kaip susiformuoja kaina – pagal svorį ar tūrį?

Vienas dažniausiai pasitaikančių nesupratimų yra kainodaros principas. Dalinių krovinių atveju kaina nustatoma pagal taip vadinamąją „mokesčio už vietą“ (chargeable weight) metodą. Tai reiškia, kad mokama ne tik už fizinį svorį, bet ir už užimamą tūrį. Logistikos kompanijos naudoja standartinę koeficiento formulę (pavyzdžiui, 1 m³ = 333 kg arba 1 kubo metras lygus 250-300 kg, priklausomai nuo vežėjo).

Pavyzdžiui, jei gabenate plunksnas, kurios sverdo 100 kg, bet užima 2 m³, jums mokama ne už 100 kg, o už atitinkamą kubatūros svorį (galbūt 600 kg ekvivalentą). Atvirkščiai, jei gabenate sunkią metalo detalę (2 tonos), kuri užima mažai vietos, kaina bus skaičiuojama pagal realų svorį. Taip pat svarbus vaidmuo tenka „pakrovimo metrams“ (LDM – Loading Meter). Jei jūsų krovinys yra ilgas ir užima, pavyzdžiui, 4 metrus priekabo ilgio, tai gali būti brangiau nei mažas, bet sunkus krovinys, kuris gali būti sudėtas ant kitos siuntos. Visada verta tiksliai nurodyti svorį ir matmenis iš karto, kad išvengtumėte papildomų sąskaitų vėliau.

4. Ar galiu būti tikras, kad mano krovinys nepažeistas? Kaip užtikrinamas saugumas?

Tai yra visiškai natūralus rūpestis. Daliniuose kroviniuose prekės yra kraunamos ir iškraunamos kelis kartus (paimamas iš siuntėjo, gabenamas į konsolidacijos sandėlį, perkraunamas į linijinį sunkvežimį, galbūt vėl perrūšiuojamas terminalo Lietuvoje). Kiekvienas perkrovimas kelia mažą riziką. Tačiau profesionalios logistikos kompanijos taiko standartus, kad šią riziką sumažintų iki minimumo.

Pirmiausia, visi kroviniai turi būti tinkamai supakuoti ant paletų. Rekomenduojama naudoti EUR (800x1200 mm) arba FIN (1000x1200 mm) paletes, nes jos idealiai tilpta į standartines priekabas. Ant viršaus būtina uždėti tvirtą apvyniojimą (plėvelę) ir, jei reikia, tvirtinimo juostas. Antra, vairuotojai ir krovikai turi būti apmokyti tinkamai fikuoti krovinius su guminiu virvelėmis (rakteliais) arba tarpinėmis sienelėmis. Be to, visi kroviniai yra draudžiami. Nors draudimas neatkurs prarasto laiko, jis apsaugo jūsų finansinius interesus įvykus nelaimei. Mano patirtis rodo, kad daugiausia pažeidimų atsitinka ne dėl vairuotojo neatsargumo, o dėl prasto siuntėjo pakavimo – todėl niekada nebijokite paprašyti pakavimo nuotraukų prieš išsiunčiant prekes.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti tarptautiniam pervežimui?

Dokumentacija yra logistikos kraujas. Net ir tarp ES šalių (Vokietija ir Lietuva yra ES narės), reikalingi tam tikri pagrindiniai dokumentai. Svarbiausias ir neatsiejamas yra prekių transportavimo sąskaita-faktūra (angliškai Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta lietuvių arba anglų kalba (vokiška dažnai tinka, bet gali sukelti užklausas muitinėje), joje turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, kodas (TN VED arba HS kodas), svoris, kiekis ir kaina.

Be to, būtina pateikti pakavimo sąrašą (Packing List), kuris detaliau aprašo, kas yra kiekvienoje dėžėje ar ant paletės. Svarbiausias transporto dokumentas yra CMR kvitą. Tai tarptautinis krovinių vežimo sutarties dokumentas, kurį pasirašo vairuotojas paimdamas krovinį. CMR kvite turi būti nurodytos siuntos charakteristikos ir atsakingųjų šalių duomenys. Jei prekės yra pavojingos (pvz., chemikalai, degios medžiagos), būtinas ADR sertifikatas ir specialūs dokumentai. Neretai pamirštamas „Tarnybinis pažymėjimas“, jei krovinį siunčia ne fizinis asmuo, o įmonė – reikia įgaliojimo asmens, kuris perduoda krovinį vairuotojui.

6. Ar reikia eiti per muitinę, gabenant iš Vokietijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys yra Europos Sąjungos narius ir priklauso Bendrajai rinkai, formalios muitinės procedūros (importo muitų mokėjimas) paprastai nėra taikomos. Tai reiškia, kad prekės gali judėti laisvai. Tačiau tai nereiškia, kad muitinės kontrolė visiškai nebėra.

Muitinės tarnybos atlieka rizikos valdymą. Jos gali sustabdyti sunkvežimį ir patikrinti, ar siunta atitinka deklaruojamą dokumentaciją. Taip pat yra specifinių atvejų, kai muitinės deklaravimas vis tiek būtinas. Pavyzdžiui, jei gabenate alkoholio, tabako gaminių (akcizinės prekės), farmacinių preparatų arba kovos priemonių. Taip pat, jei prekės keliauja iš trečiosios šalies per Vokietiją į Lietuvą (pvz., iš Kinijos sandėlių Vokietijoje), tai jau laikoma importu iš trečiosios šalies, ir reikia pateikti importo deklaraciją (TIDL). Paprastai šią procedūrą atlieka logistikos brokeris, tačiau klientas turi užtikrinti, kad jam yra pateikti visi reikalingi duomenys.

7. Kaip veikia krovinio sekimas ar stebėjimas realiu laiku?

Anksčiau buvome priklausomi nuo vairuotojo, kuris, jeigu norėdavo, telefono pranešdavo, kad jau „artėja“. Šiandinel situacija pasikeitė dėl pažangios technologijos. Dauguma šiuolaikinių ekspedicijos kompanijų naudoja GPS sekimo sistemas, integruotas į vairuotojų tarnybinius kompiuterius (tacho skaitiklius) arba mobiliąsias programas.

Kaip klientas, jūs gausite nuorodą arba prisijungimo duomenis prie portalo, kurioje galite matyti savo krovinio statusą: „Užsakymas priimtas“, „Krovinys paimtas“, „Transite“, „Atvyko į tarpinį sandėlį“, „Iškraunama“. Tai leidžia jums geriau planuoti savo veiklą – žinoti, kada reikia paruošti sandėlio komandą arba informuoti galutinį vartotoją. Nors sistema labai automatizuota, visada verta turėti atsarginį ryšio kanalą su savo vadybininku, nes technika kartais gali suklupti arba parodyti vėlavusius duomenis.

8. Kokius tipus krovinių dažniausiai transportuojama daliniais kroviniais?

Daliniai kroviniai yra itin universalūs. Dažniausiai juos pasirenka automobilių detalių tiekėjai, baldų gamintojai, elektronikos mažmenininkai ir maisto prekių (sausųjų) importuotojai. Taip pat labai dažna yra mašinų ir įrengimų dalijimo – kai reikia pergabenti vieną didelę agregatą ar keletą metalo konstrukcijų, kurios neužpildo visos mašinos.

Taip pat transportuojame statybines medžiagas (keramiką, izoliaciją), tekstilę ir netgi gyvūnų maistą (jei jis yra pakluotas ant paletų ir nereikalauja specialios temperatūros – šaldytuvų). Svarbu suprasti, kad jei krovinys yra labai jautrus temperatūrai, reikia užsakyti specialią „šilumos“ (isothermal) priekabą, kuri neleidžia temperatūrai smarkiai kisti naktį ar šaltuoju metų laiku. Paprastose „tent“ priekabose temperatūra vasarą gali pakilti iki 50-60 laipsnių, kas gali sugadinti plastikines detales ar maisto produktus.

9. Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja arba atsiranda nesklandumų kelyje?

Vėlavimai logistikoje, deja, yra neįvengiami dalykai. Nors Vokietijos keliai yra vieni geriausių pasaulyje, užstrigimai statybų vietose, avarijos ar netikėti oro sąlygos (sniegas, liūtis) gali sukelti delšą. Taip pat dažna priežastis yra vėlavimas paimant krovinį. Jei Vokietijos siuntėjas nebuvo pasiruošęs laiku (pavyzdžiui, vairuotojas atvyko 8:00 valandą ryte, o sandėlio darbuotojai pradėjo darbą tik 9:00), tai automatiškai nulemia vėlavimą Lietuvoje.

Ką daro ekspedicijos kompanija tokiais atvejais? Pirmiausia, informuojame klientą. Niekada neslėpiame problemų – tai blogiausia strategija. Bandoma surasti alternatyvius sprendimus. Jei vėlavimas yra kritiškas (pavyzdžiui, gamyklai stojanti linija), mes stengiamės perkreškinti krovinį į kitą, greitesnę mašiną, jei įmanoma. Tačiau dažniausiai tiesiog perduodame realią informaciją apie naują atvykimo laiką. Jei vėlavimas nulemtas logistikos kompanijos kaltės, klientas gali reikalauti kompensacijos (dažniausiai tai nustatyta sutartyse, tačiau sumos yra ribotos CMR konvencijos).

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją iš dešimčių pasiūlymų rinkoje?

Rinka pilna įvairių brokerių ir vežėjų, kurie siūlo žemiausias kainas. Mano 20 metų patirtis sako: pigu – ne visada ir ne visada kokybiška. Pasirinkdamas partnerį, atkreipkite dėmesį ne tik į galutinę sumą eurais. Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi realų Transporto licenciją ir draudimą (Civilinės atsakomybės draudimas, kuris apima ir krovinį). Antra, sužinokite, ar tai yra tiesioginis vežėjas (turi savo mašinas) arba ekspeditorius (tarpininkas).

Ekspeditoriams turi būti patikimi partneriai Vokietijoje. Geriausias būdas patikrinti – skaityti atsiliepimus arba klausti verslo partnerių patirties. Taip pat verta įvertinti komunikaciją: ar jie greitai atsako į užklausas? Ar jie sugeba pateikti aiškią sąskaitą-faktūrą be paslėptų mokesčių (pvz., „kuro priedas“, „pavojingų krovinių mokestis“ jei jų nėra)? Patikimas pervežėjas visada bus nuoširdus ir atviras apie galimas rizikas bei terminus, o ne pažadės „neįmanomų“ dalykų tik tam, kad gautų užsakymą.

Išvada

Krovinių transportavimas iš Vokietijos daliniais kroviniais yra ne būtinas blogesnis pasirinkimas nei pilnas sunkvežimis. Atvirkščiai, esu įsitikinęs, kad tinkamai valdomas jis suteikia didelio lankstumo verslui.