Krovinių transportavimas į Vokietiją – konkurencingos kainos: eksperto vadove

Vokietija jau dešimtmečiais yra ne tik pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, bet ir logistinis „širdies ritmas“ visame Baltijos regione. Kasdien tūkstančiai tonų krovinių keliauja siaurais ir platiais keliais iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų tiesiai į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą ar Hamburgo uostą. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų ir per šį laiką mačiau, kaip pasikeitė rinka, kainos ir klientų lūkesčiai. Vienas dalykas visada išlieka tas pats – verslas ir asmenys visada ieško efektyviausio sprendimo, norėdami sujungti kokybę ir konkurencingą kainą.

Krovinių transportavimas į Vokietiją atrodo paprastas: yra prekė, reikia ją nuvežti iš taško A į tašką B. Tačiau už šiuo paprastumu slepiasi sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro kuro kainos, vairuotojų darbo laiko apribojimai, vokiški mokesčiai keliais (MAUT) ir viską apimanti dokumentacija. Straipsnyje aš nesirašysiu sauso akademinio teksto, o papasakosiu, kaip tai veikia praktikoje, kaip susiformuoja kaina ir ką turėtumėte žinoti, kad nenukentėtų Jūsų biudžetas ir, kas svarbiau, patikimumas. Suprasdami pagrindinius veiksnius, galėsite ne tik sutaupyti, bet ir išvengti nemalonių staigmenų tarpininkų ar neatsakingų vežėjų atžvilgiu.

Įvadas: Kodėl kaina nėra tik skaičius?

Dirbdamas šioje srityje, dažnai girdžiu klausimą: „Kiek kainuos nuvežti paletę į Vokietiją?“. Dažnai klientai, matydami žemiausią rinkos pasiūlymą, laiko jį geriausiu. Tačiau mano patirtis rodo, kad žemiausia kaina dažnai tampa brangiausia išlaida dėl vėlavimų, sugadintų krovinių ar paslėptų mokesčių. Konkurencinga kaina – tai ne mažiausia galima suma, o optimus kainos ir kokybės santykis.

Vokietija yra unikali rinka dėl savo infrastruktūros ir griežtų taisyklių. Vokiškai keliai yra vieni geriausių pasaulyje, bet už juos reikia mokėti. Sistemos, vadinamos MAUT, įtakos pervežimo kainos formavimui yra nepaprastai didelės. Be to, Vokietijos rinka yra labai užpildyta – čia veikia didžiausios Europos logistikos companijos, todėl konkurencija lemia tai, kad maržos yra plonos, o kainos – skaidrios. Tačiau klientui, kuris nesubrendęs šioje srityje, gali būti sunku atskirti realų pasiūlymą nuo marketingo gudrybių.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius kainos formavimo faktorius, skirsime pervežimų tipus, paaiškinsime, ką reiškia dalinis krovinių gabenimas (LTL) ir pilnas krovinys (FTL), bei atsakysime į dažniausius klientus rūpinančius klausimus. Mūsų tikslas – suteikti Jums žinių, kurios leis Jums jaustis saugiai susisiekiant su logistika partneriais ir suprasti, kas slypi už kiekvieno euro, sumokamo už transportą.

Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos transporto įmonės užima didžiulę dalį Vokietijos rinkos. Mūsų vairuotojai yra vertinami už discipliną ir patikimumą, o lietuviški logistikos centrai sugeba organizuoti greitus ir lankstius maršrutus. Tai leidžia mums siūlyti labai konkurencingas kainas lyginant su vietiniais Vokietijos vežėjais, kurių operacinės išlaidos yra gerokai didesnės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per dvidešimt metų. Atsakymai į juos padės Jums suorientuoti rinkoje.

1. Iš ko susiformuoja galutinė krovinių transportavimo kaina į Vokietiją?

Kaina nėra pasiskaičiuota „iš piršto“. Ji yra matematinės formulės rezultatas. Pagrindiniai komponentai yra kuras, kurio kaina svyruoja pasaulyje, ir vairuotojo atlyginimas. Vokietijoje darbo užmokestis yra aukštas, todėl ir mūsų vairuotojams reikia mokėti konkurencingas algas, kad jie norėtų dirbti tolimuosiuose reisuose. Kitas didelis komponentas – tai kelių mokesčiai Vokietijoje (MAUT). Jis priklauso nuo sunkvežimio emisijos klasės (Euro 5, Euro 6) ir nuvažiuoto atstumo. Taip pat į kainą įeina techninė priežiūra, amortizacija, draudimas ir, žinoma, logistikos kompanijos pelnas. Jei pasiūlymas atrodo pernelyg žemas, reikėtų pagalvoti, kurioje vietoje buvo „suminta“ – ar tikrai vairuotojas ilsėsis, ar bus užtikrintas draudimas.

2. Kas yra FTL (Full Truck Load) ir kada šis pasirinkimas ekonomiškiausias?

FTL arba pilnas krovinys – tai situacija, kai Jūsų krovinys užima visą sunkvežimio priekabą (paprastai 33 europaletes). Tai yra ekonomiškiausias pasirinkimas tonos/milimetro atžvilgiu, nes mokate už visą transporto priemonės nuomą ir kelią, o krovinys keliauja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be papildomų sustojimų. Jei turite didelį partijos kiekį, pavyzdžiui, 20-30 tonų medienos, metalo ar maisto produktų, FTL bus ne tik pigiau, bet ir greičiau bei saugiau, nes krovinius nebereikia krauti ir iškrauti perkeliant (transship) tarpinėse punktose.

3. Kada verta rinktis dalinį krovinių gabenimą (LTL) arba grupinį pervežimą?

LTL (Less than Truck Load) arba grupinis pervežimas yra idealus sprendimas mažesnėms įmonėms ar prekybininkams, kuriems reikia pervežti nuo 1 iki 15 europalečių. Principas paprastas: logistikos agentūra surenka krovinius iš keleto klientų, juos sudeda į vieną sunkvežimį ir veža į Vokietiją. Kaina čia skaičiuojama už užimamą vietą metrais arba už svorį. Nors kaina už vienetą gali būti didesnė nei FTL, bendros išlaidos Jums bus mažesnės, nes nereikia mokėti už visą sunkvežimį. Vienintelis trūkumas – tai šiek tiek ilgesnis pristatymo laikas, nes vairuotojas turi apsilankyti pas keletą gavėjų.

4. Ar kaina priklauso nuo to, į kurį Vokietijos miestą vežame?

Žinoma, priklauso. Geografija vaidina didžiulį vaidmenį. Transportavimas į Berlyną ar Miuncheną (didmiesčius) dažnai būna pigesnis dėl didesnio krovinininkumo srauto – ten lengviau rasti grįžtamąjį krovinį (return load), todėl vežėjai gali šiek tiek nuleisti kainą. O jeigu reikia vežti į giliausią žemyninę Vokietijos dalį, pavyzdžiui, į Bavarijos kaimus ar mažus miestelius toli nuo autobanų, kaina gali pakilti. Taip pat kainą didina ir zonos, pavyzdžiui, pristatymas į „žaliąją zoną“ (Umweltzone) reikalauja specialių sunkvežimių (Euro 6), kurie brangesni.

5. Kas yra „grįžtamasis krovinys“ ir kaip jis sumažina mano išlaidas?

Tai vienas pagrindinių būdų, kaip gauti konkurencingą kainą. Sunkvežimis negali važiuoti tuščias atgal į Lietuvą – tai būtų grynas nuostolis. Jeigu mums pavyksta surasti krovinį Vokietijoje, kurį reikia parvežti atgal (grįžtamasis krovinys), mes galime siūlyti Jums žemesnę kainą už maršrutą į Vokietiją, nes dalį išlaidų padengs grįžtančio krovinio užmokestis. Mano patirtis rodo, kad lanksčiai derinant laiką ir vietą, galima sutaupyti iki 15-20 proc. viso pervežimo kainos.

6. Kokios yra papildomos paslaugos, kurios gali padidinti galutinę sąskaitą?

Bazinė kaina dažnai nurodoma sąlygoje „EXW“ (siuntėjo sandėlyje) arba „FCA“, kai pirkėjas tik moka už transportą. Tačiau praktikoje dažnai reikalingos papildomos paslaugos: krovimo darbai su vairuotoju (jeigu sandėlyje nėra kranininko), „tail lift“ (keliamoji platforma) pristatymui, jeigu gavėjas neturi pakrovimo rampų, arba dokumentų išrašymas (TIR, CMR, eksporto deklaracijos). Taip pat papildomai gali būti apmokestinamas laukimas (waiting time) – jeigu vairuotojas privalo laukti krovinio ar iškrovimo ilgiau nei 2 valandas (standartinis nemokamas laikas), dauguma įmonių ima mokestį už kiekvieną pradėtą valandą.

7. Kaip kuro kainų pokyčiai veikia pervežimo kainą?

Transporto sektorius yra jautrus kuro kainų svyravimams. Dažniausiai su klientais sudarome sutartis su fiksuota kaina, tačiau joje yra „kuro priedas“ (fuel surcharge). Jeigu pasaulyje (arba regione) staigiai pakyla benzinas ar dyzelinas, kaina koreguojama pagal nustatytą indeksą. Esu matęs laikus, kai kainos šoktelėdavo 20 proc. per vieną mėnesį. Dabar dauguma profesionalių kompanijų naudoja susistemintus kuro indeksus, kad šie pokyčiai būtų skaidrūs ir numatomi. Verta pasitikslinti dėl šio punkto pasirašant sutartį, kad išvengtumėte nepageidaujamų staigmenų.

8. Ar reikia susirūpinti muitine ir dokumentais vežant į Vokietiją?

Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra Europos Sąjungos (ES) narių, tai yra vidinė rinka. Dažniausiai muitinės formalumų nėra – krovinys keliauja laisvai. Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Jeigu Jūsų prekės yra iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, iš JAV ar Kinijos) ir jos atkeliauja į Lietuvą, o iš čia vežamos į Vokietiją, būtina užtikrinti, kad prekės jau buvo „išgabentos“ iš muitinės (customs cleared) Lietuvoje. Jeigu bandysite vežti neapdorotas prekes per Vokietijos sieną, galite susidurti su dideliais baudais ir krovinio uždarymu. Be to, visada reikia tinkamai parengti prekių sandėliavimo dokumentus (pavadinimai, SVR kodus, svorius), kad vokiškai inspektoriai nepradėtų detalaus patikrinimo.

9. Kaip užtikrinti krovinio saugumą?

Saugumas yra aukščiausio prioriteto. Profesionaliems vežėjams būtina turėti gero draudimo polisą (CMR draudimas). Standartinė atsakomybė pagal Konvenciją yra apribota (apie 8,33 SDR už kilogramą), kas dažnai nepakanka brangiems kroviniams (elektronika, vaistažolės). Todėl rekomenduoju visada klausti apie papildomą krovinio draudimą (cargo insurance) visai krovinio vertei. Taip pat svarbu patikrinti, ar sunkvežimis turi fiksavimo juostas, apsauginius tinklus, o jeigu krovinys jautrus temperatūrai – ar sunkvežimis turi termografo pasirašymus.

10. Kokios yra standartinės pristatymo trukmės ir kaip jas įtakoja kaina?

Standartinis pervežimas Lietuva – Vokietija (priklausomai nuo maršruto) trunka 1–3 dienas. Jeigu Jums reikalingas „express“ pervežimas (per 24 valandas), kaina bus gerokai didesnė, nes reikės skiriamųjų vairuotojų arba keisti maršrutą. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojų poilsio laikus. Reguliacija (EU taisyklės) draudžia vairuotojams vairuoti ilgiau nei 4,5 valandas be pertraukos ir nustato rigižą poilsio kas savaitę. Tai reiškia, kad net jeigu atstumas yra tik 800 km, kelionė gali užtrukti ilgiau nei 10 valandų. Planuokite savo siuntas iš anksto, nes skubimas logistikoje visada kainuoja brangiai.

Išvada

Krovinių transportavimas į Vokietiją – tai ne paprasta paslauga, o sudėtingas verslo procesas, kurio kokybė lemia Jūsų verslo sėkmę. Per mano dvidešimt metų patirtį, aš mačiau, kad sėkmingiausi klientai yra tie, kurie nebiega tik už pigiausia kaina, o ieško ilgalaikio partnerio. Konkurencingos kainos pasiekiamos tuomet, kai abi pusės – siuntėjas ir vežėjas – bendradarbiauja atvirai: planuoja iš anksto, tiksliai nurodo krovinio parametrus ir supranta rinkos taisykles.

Rinkdamiesi pervežėją, vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į skaičius sąskaitoje faktūroje, bet ir į tai, kas už jo slypi: ar įmonė turi savo techninę bazę, ar vairuotojai yra kvalifikuoti, ar yra galimybė sekti krovinį realiu laiku. Vokietijos rinka nepripažįsta bjaurųjų darbų – ten reikia tikslumo, punktualumo ir kokybės.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo Jums suprasti pagrindinius logistikos aspektus. Nesvarbu, ar transportuojate vieną paleę mobiliųjų telefonų, ar trisdešimt tonų metalo gaminijų – principai išlieka tie patys. Gelbėkitės kompetentingų ekspertų, klauskite ir būkite informuoti. Tada kelias į Vokietiją taps ne rūpestis, o logiškas ir kontroliuojamas Jūsų verslo žingsnis.