Krovinių pervežimo terminai ir greitis: viskas, ką turi žinoti siuntėjas

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje, kur vartotojai įprato gauti prekes „iškart“ (pamena „Amazon“ efektą), logistika tapo ne tik papildoma paslauga, o strateginiu pranašumu. Tačiau, dirbdamas šioje srityje beveik dvidešimt metų, galiu drąsiai pasakyti: laiko įsivaizdavimas ir realus logistikos laikas dažnai yra dvi skirtingos planetos. Klientai dažnai klausia: „Kada prekės bus atvykusios?“ arba „Kodėl truko ilgiau nei pažadėjau?“. Atsakymas retai kada yra vienas žodis. Krovinių pervežimo terminai ir greitis priklauso nuo begalės veiksnių – nuo pasirinkto transporto rūšies iki oro sąlygų Kinijoje arba muitinės eilių Lenkijoje.

Šiame straipsnyje aš nesinaudosiu sudėtingomis akademikomis. Vietoj to, pasidalinsiu praktine patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja krovinių pervežimo terminai, ką jie reiškia jūsų verslui ir kodėl supratimas apie procesą yra svarbiau už užsispyrimą dėl vienos dienos delsos. Suprasdami mechanizmus, galėsite geriau planuoti savo sandėlius, gamybos ciklus ir, svarbiausia, išlaikyti klientų pasitikėjimą.

DUK

1. Kas tiksliai lemia krovinių pervežimo terminą?

Dažnai manoma, kad terminą lemia tik atstumas – kuo toliau, tuo ilgiau. Tačiau praktikoje atstumas yra tik vienas iš kintamųjų. Pagrindiniai veiksniai yra transporto rūšis (automobilių, jūrų, oro, geležinkelio), maršruto sudėtingumas ir krovinio tipas.

Pavyzdžiui, jei pervežame standartinį paletą krovininį automobiliu (vadinamąjį „suvą“) tarp Vilniaus ir Berlyno, tai užtrunka apie 1–2 dienas. Tačiau jei tas pats krovinys turi būti gabenamas jūra iš Šanchajaus iki Klaipėdos, terminas šuoliais didėja iki 30–40 dienų. Be to, labai didelę įtaką turi muitinės procedūros. Jei dokumentuose yra netikslumų arba krovinys pateko į papildomą kontrolę (pvz., sanitarijos ar fitosanitarinę), tai gali prailginti terminą nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Taip pat nepamirškime „žmogiškojo faktoriaus“ – vairuotojo poilsio laikas, techninės problemos ar netgi užstrigimas ties tiltais. Viskas susideda į vieną visumą, kurią ir vadiname tranzito laiku.

2. Kokios yra pagrindinės krovinių pervežimo transporto rūšys ir jų greitis?

Sąlygiškai galime suskirstyti transporto rūšis pagal greitį, nuo greičiausios iki lėčiausios.

1. Oro transportas. Tai yra greičiausias, tačiau brangiausias būdas. Skrydis iš Azijos į Europą trunka vos 2–3 dienas, tačiau atsižvelgiant į muitinės ir terminalų apdorojimą, realus terminas yra apie 5–7 darbo dienas. Tai puikiai tinka brangiems, skubantiems arba trumpalaikio saugojimo nepriimantiems krovininiams.
2. Automobilių transportas. Tai „aukso standartas“ Europos vidinėse pervežimuose. Greitis priklauso nuo atstumo, tačiau vidutiniškai 1000 km keliaujama per 1 dieną (atsižvelgiant į vairuotojų poilsio režimus). Tai lankstus būdas – krovinys gali būti paimtas tiesiogiai iš jūsų durų ir pristatytas į paskirties vietą („door to door“ principas).
3. Geležinkelio transportas. Tai kompromisas tarp jūros ir automobilių transporto, ypač populiarus maršrutuose Azija–Europa. Traukinys iš Kinijos į Lietuvą važiuoja apie 15–20 dienų. Tai greičiau nei jūra, bet pigiau ir didesniais kiekiais nei lėktuvais.
4. Jūrų transportas. Lėčiausias, tačiau ekonomiškiausias būdas dideliems kiekiams. Laivas iš Tolimųjų Rytų plaukia apie 35–45 dienas. Jei jūsų verslas gali sau leisti planuoti atsargas 3 mėnesiams iš anksto, jūros transportas yra geriausias pasirinkimas maržos išlaikymui.

3. Kodėl automobilių pervežimai Europoje dažnai vėluoja viena diena?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos girdžiu iš klientų, kurie nusipirko prekes iš Vokietijos ar Lenkijos ir laukia jų rytoj. Žmonės dažnai pamiršta, kad tarptautiniai vairuotojai yra griežtai reglamentuojami darbo laiko taisyklėmis.

Europos Sąjungoje galioja „tachografo“ taisyklės. Vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių nepertraukiamą poilsį. Be to, per parą vairuotojas gali dirbti daugiausia 10 valandų (išskirtiniais atvejais 10 valandų du kartus per savaitę) ir po to privalo ilsėtis 11 valandų.

Dabar įsivaizduokite situaciją: vairuotojas važiuoja į Italiją. Jis jau yra vairavęs 8 valandas, yra netoli paskirties vietos, tačiau jo darbo laikas baigiasi. Jis privalo sustoti ir nebegali važiuoti nors ir 10 km. Tokių stabdymų kaupiasi, ir vienos dienos delsa yra dažnai ne vairuotojo, o saugumo standartų faultas. Be to, dėl didelio transporto srauto (pvz., ties Vroclavu ar Berlynu) eismo spūstys gali prailginti kelionę nevalomai.

4. Kas yra „Transito laikas“ (Transit time) ir kaip jis skiriasi nuo pristatymo termino?

„Transito laikas“ yra laiko tarpas, kurį krovinys praleidžia kelyje nuo siuntėjo sandėlio iki gavėjo sandėlio. Tai yra gryvasis judėjimo laikas. Tačiau „pristatymo terminas“ (Lead time) yra platesnis sąvokos apibrėžimas, kurį naudojame planuodami tiekimo grandinę.

Lead time apima ne tik tranzitą, bet ir: * Užsakymo paruošimą: laikas, reikalingas surinkti prekes sandėlyje ir supakuoti. * Dokumentų išrašymą: prekių katalogas, eksporto deklaracijos. * Muitinės procedūras: tiek išvykimo, tiek atvykimo šalyje. * Terminalo apdorojimą: jei naudojama konteinerinė transporto priemonė, reikia laiko ją iškrauti.

Daugelis klientų daro klaidą manydami, kad jei tranzito laikas yra 2 dienos, tai prekės bus pas juos po 2 dienų nuo užsakymo momento. Iš tiesų, jei užsakymą pateikiate penktadienį po pietų, o krovinys surenkamas tik pirmadienį, Lead time jau išauga. Visada reikia planuoti su „buferu“.

5. Kaip sezonumas veikia krovinių pervežimo greitį?

Logistika turi savo „aukso“ ir „juodojo“ sezonus. Jei planuojate didelį importą iš Kinijos prieš Kinijos Naujuosius metus (paprastai sausio mėnesį), pasiruoškite, kad terminai išaugs dvigubai. Prieš šventes visi gamintojai stengiasi išvežti prekes, uostai perkraunami, laivai stovi eilėse prieplaukose, o konteinerių trūksta pasiekia rekordinius lygius.

Panašiai yra ir su Kalėdoms Vakarų Europoje. Lapkričio–gruodžio mėnesiais sandėliai užpildomi, transporto priemonių poreikis išauga, o vairuotojų trūkuma daro savo – kainos kyla, o greitis gali sumažėti dėl didelių krovinių srautų. Patirtis rodo, kad tokiais laikotarpiais reikia užsakyti pervežimus bent 2–3 savaitėmis anksčiau nei įprasta.

6. Kokį poveikį terminams turi muitinė ir dokumentacija?

Galiu drąsiai teigti, kad 90 % vėlavimų tarptautiniuose pervežimuose yra susiję su dokumentais. Neteisingai nurodytas HS kodas (prekių tarifinio klasifikavimo kodas), klaidingai nurodytas svoris ar trūkstami sertifikatai (pvz., CE deklaracija, sanitarijos pažyma) sukelia „raudonąją vėliavą“ muitinės sistemoje.

Kai krovinys patenka į muitinės kontrolę, jis negali būti judinamas toliau. Procesas gali trukti nuo kelių valandų (jei reikia papildomai paaiškinti dokumentus) iki savaičių (jei reikia atsiųsti mėginius į laboratoriją arba jei prekės yra draudžiamos ar reikalauja specialių leidimų). Dirbdamas šioje srityje, visada sakau klientams: „Geras dokumentas – greitas krovinys“. Investicija į kvalifikuotą logistikos brokerį ar deklarantą atsiperka greičiu.

7. Kas yra „Last Mile“ (paskutinės mylios) problema ir kodėl ji svarbi?

„Last Mile“ – tai paskutinis krovinio kelias iš artimiausio terminalo ar sandėlio iki galutinio vartotojo. Nors šis etapas gali atrodyti trumpiausias, jis dažnai būna brangiausias ir lėčiausias.

Didelės prekybos centrai (pvz., „IKEA“ ar didieji maisto prekybos tinklai) turi specialiai pritaikytus doceliaus (keltuvus su uždenčiais) ir vartus, todėl iškrovimas trunka 30–60 minutes. Tačiau jei pristatome į miesto centre esantį restoraną ar parduotuvę, kur nėra pakeliamosios platformos, vairuotojas gali praleisti pusę dienos tik ieškodamas vietos parkavimui, iškraunant rankomis arba laukdamas gavėjo atstovo. Todėl, planuodami pervežimą, būtina ne tik žinoti, kur yra miestas, bet ir kokios yra fizinės pristatymo vietos sąlygos.

8. Ar galima garantuoti pristatymo terminą 100 %?

Trumpas atsakymas: ne. Ilgas atsakymas: galime tik stengtis jį maksimaliai tiksliai prognozuoti.

Netgi pasirinkus oro transportą (greičiausią variantą), gali įvykti techninė lėktuvo gedimas, stiprus audra arba vulkaninės dulkes, kurios uždraus skrydžius. Jūrų transporte laivai gali nukentėti nuo audrų, o uostuose gali kilti darbininkų streikai (kaip buvo dažnai Vokietijos uostuose).

Tačiau profesionali logistika neapsiriboja pažadu „pristatysime“. Ji apima ir komunikaciją. Jei įvyksta vėlavimas, ekspertas turi informuoti klientą iš karto, o ne tada, kai klientas pats skambina ir klausia, kur yra prekės. Geriausias užtikrinimas greičiui yra ne magiška formulė, o patikimas partneris, kuris turi alternatyvių maršrutų (pvz., jei užstrigo vienas tiltas, žino, ką važiuoti kitu).

9. Kuo skiriasi FTL ir LTL pervežimai ir kaip tai veikia greitį?

Šie terminai dažnai maišomi, nors jie tiesiogiai įtakoja laiką.

• FTL (Full Truck Load) – pilna sunkvežimio krovinys. Jums išsinuomamas visas sunkvežimis. Jis važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį ir degalų įpylimą). Tai yra greičiausias ir saugiausias automobilių pervežimo metodas.
• LTL (Less Than Truck Load) – dalinis krovinys. Jūsų prekės užima tik dalį sunkvežimio, todėl jos yra keliamos kartu su kitų klientų krovinais. Čia sunkvežimis sustoja daugybę kartų – vienoje vietoje iškrauna, kitoje įkrauna. Tai gali žymiai prailginti terminą. Pavyzdžiui, tiesinis FTL reisas Vilnius–Miunchenas gali užtrukti 24 valandas, tuo tarpu LTL gali trukti 3–4 dienas dėl daugybės iškrovimo-krovimo operacijų tarpiniuose terminaluose.

Jei greitis yra kritinis, visada rekomenduoju rinktis FTL, net jei tai kiek brangiau vienetui.

10. Kaip klientas gali padėti sumažinti pervežimo terminą?

Dauguma klientų mano, kad tai yra pervežėjo problemos, tačiau siuntėjas taip pat turi didelę galią.

Pirmiausia, tikslumas užsakyme. Jei nurodote neteisingą adresą arba kontaktinį telefoną, kuris neatsiliepia, vairuotojas praras laiką ieškodamas vietos. Antra, pakavimas. Jei krovinys yra blogai supakuotas ir sugęsta pervežimo metu, terminas bus pristabdytas dėl žalos aktų sudarymo ir draudimo tyrimų. Trečia, lankstumas. Jei galite priimti krovinį anksčiau arba vėliau (pvz., leisti vairuotojui pristatyti naktį), tai leidžia vairuotojui efektyviau planuoti savo maršrutą ir išvengti baudų už laiko neatitikimą.

Bendradarbiavimas – tai raktas. Kai siuntėjas ir logistikos kompanija veikia kaip viena komanda, terminai tampa ne tik prognozuojami, bet ir trumpesni.

Išvada

Krovinių pervežimo terminai ir greitis nėra statinis dydis, kurį galima nustatyti ir pamiršti. Tai gyvas, dinamiškas procesas, priklausantis nuo technologijų, žmogiškųjų išteklių, geopolitikos ir net oro sąlygų. Po daugiau nei dvidešimties metų šioje srityje esu įsitikinęs, kad sėkmės formulė paprasta: tikslumas planuojant + lankstumas vykdant + atviras ryšys.

Nesijaudinkite, jei pirmasis kartas nebus tobulas. Logistika moko kantrybės. Bet žinodami, kas veikia jūsų krovinių greitį – nuo vairuotojo poilsio iki dokumentų tikslumo – jūsų verslas tampa atsparesnis ir konkurencingesnis. Pasitikėkite savo logistika, planuokite iš anksto, o tada net ir nedideliai vėlavimai nebus kritiški, o tik nedideliai nukrypimai nuo plano.