Krovinių pervežimas iš Vokietijos: Kaip užsakyti transportą greitai ir be rūpesčių?

Vokietija ją daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerė ir vienu svarbiausių logistikos centrų visoje Europoje. Kasdien tarp šalių keliauja tūkstančiai tonų prekių – nuo mažmeninės prekybos asortimento iki sudėtingų pramonės įrenginių. Esamiems verslininkams ir tiems, kurie tik planuoja pradėti importą ar eksportą, kyla klausimas: kaip šiandien užtikrinti, kad prekės iš Vokietijos atvyks laiku, o užsakymo procesas neprasidėtų nuo ilgų telefoninių pokalbių ir neaiškumų? Dirbęs logistikos srityje daugiau kaip dvidešimt metų, galiu pasakyti tikrai: laikas pasikeitė. Anksčiau reikėjo valandų, kad sutvirtinti paprastą krovinį, o šiandien technologijos ir patirtis leidžia tai padaryti per kelias minutes, tačiau tik tuo atveju, jei klientas tiksliai žino, kas iš jo tikimasi.

Šiame straipsnyje aš neapsiriboju sausu teoriniu aprašymu. Siekiu praktiškai paaiškinti, kaip suformuoti greitą ir efektyvų užsakymą, ką daryti, kad išvengtumėte neplanuotų stabdymų muitinėje, ir kodėl teisingas duomenų pateikimas yra pusė sėkmės. Logistika ne tik apie vairuotojus ir vilkikus – tai apie informacijos valdymą. Jei informacija pasieks ekspeditorių laiku ir tiksliai, vilkikas atsiras Jūsų sandėlyje taip pat laiku.

Greitas užsakymo procesas šiuo metu yra ne tik privalumas, o būtinybė. Vokietijos rinka yra dinamiška, o gamintojų pristatymo terminai (delivery terms) dažnai būna griežti – pavėlavimas vieną dieną gali lemti gamybos sustojimą ar prekybos lentynų ištuštėjimą. Todėl žinoti, kaip efektyviai bendrauti su pervežimo įmone, reikia kiekvienam importuotojui. Žemiau išdėstysiu struktūruotą informaciją, atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus ir padėsiu suprasti, kaip sudaryti tobulą krovinio pervežimo schemą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt pagrindinių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų. Atsakymai į juos padės suprasti ne tik procesą, bet ir subtilius niuansus, kurie lemia sėkmingą transportavimą.

1. Kiek laiko trunka atvežti krovinią iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas vienetas. Visiems priimtina standartinių krovinių (pav. 33 europaletės) transportavimo trukmė priklauso nuo konkretaus Vokietijos regiono. Jei krovinius renkame iš Šiaurės Reino-Vestfalijos (tame tarpe Dortmundo, Eseno, Kelno apylinkių), kurios yra labai arti Lietuvos per Lenkiją, transportas gali atvykti jau po 24–30 valandų nuo užsakymo patvirtinimo. Taip yra dėl glaustos transporto srautų sankryžos ir trumpesnio atstumo.

Tačiau jei siunta yra iš Pietų Vokietijos (Miunchenas, Štutgartas, Niurnbergas) arba labiau į vakarus nutolusių vietovių (Frankfurtas prie Maino), kelionės trukmė svyruoja nuo 48 iki 72 valandų. Čia įtakos turi ne tik fysis atstumas, bet ir vairuotojo poilsio režimo taisyklės, kurios yra griežtai reglamentuojamos. Reikia also suvokti, kad tai yra tranziko laikas – t. y. laikas nuo to momento, kai vairuotojas pasiima krovinį, iki jo iškrovimo Lietuvoje. Jei užsakymate "ex works" (pas gamintoją) arba FRC (Frankfurtas), reikia atsižvelgti į laiką, reikalingą krovinio surinkimui (picking) ir paruošimai Vokietijos sandėlyje. Greitas užsakymas mūsų kontekste reiškia, kad mes operatyviai (per 2–4 valandas) randame laisvą transportą, tačiau fizinis pervežimas vis tiek trunka tiek, kiek leidžia geografija.

2. Kokius duomenis reikia pateikti norint greitai užsakyti transportą?

Norint, kad procesas vyktų sklandžiai ir be nereikalingų užklausimų „į šoną“ (prieštaraujančių klausimų), pirmuoju el. laišku ar skambučiu reikia pateikti pilną informacijos paketą. Po dvidešimties metų patirties galiu teigti: kuo detaliau informacija, tuo greičiau kaina ir galimybės.

Būtini duomenys yra šie: 1. Siuntėjo (gavėjo Vokietijoje) adresas (įmonės pavadinimas, gatvė, pašto kodas, miestas, kontaktinis telefonas ir asmuo). 2. Gavėjo adresas Lietuvoje (tokie pat duomenys). 3. Krovinio svoris ir tūris (jei nėra tikslaus svorio, apytikslis, bet vengti nurodyti „kelios dešimtys kilogramų“, jei realu yra tona – keičiasi transporto tipas). 4. Krovinio tipas (paletės, dėžės, ilgosios prekės, neįprastos formos, kruopščiai apibrėžtas kargas). 5. Pristatymo sąlygos (Incoterms) (EXW, FCA, DAP ir t.t.). Tai lemia, kas užkrauna ir kas iškrauna. 6. Papildomi reikalavimai (reikalinga hidraulinė rankena – „autokrautuvas“, šaldytuvas, tentas su šonu įleidžiamu, ADR – pavojingi kroviniai).

Kai ši informacija pateikiama iš karto, ekspeditorius gali suformuoti užsakymą per 10–15 minučių. Jei trūksta adreso ar svorio, prarandama valanda ar dvi, kol išaiškiname detales, o transporto rinka yra dinamiška – šiandien rasta mašina rytoj gali būti užimta.

3. Kokios yra kainos formavimo pagrindai? Kodėl kinta kaina?

Daugelis klientų stebisi, kad kaina nėra pastovi. Tarptautiniame pervežime kaina formuojasi pagal kelių rinkos dalyvių sąveiką. Esminiai veiksniai yra šie: * Degalų kaina – Akcizas ir rinkos kaina lemia kurso svyravimus. Didėjant degalų kainai, didėja ir priedas prie bazinės kainos (fuel surcharge). * Vokietijos kelių mokesčiai (Maut) – Vokietija turi vieną brangiausių kelių mokesčių sistemų Europoje. Jis skaičiuojamas pagal rūšies, emisijų klasę ir nuvažiuotų kilometrų skaičių. * Pasiūlos ir paklausos balansas – Jei Vokietijoje yra daug „tuščios eigos“ (kai vairuotojai ten atveža krovinius ir nori išvykti tuščiomis ar su pigiu kroviniu atgal į Rytus), kaina gali būti žemesnė. Jei reikia vežti į Vokietiją (importas į LT), o ten mažai grįžtančio krovinio, kai kurie vežėjai gali kelti didesnes kainas, kad padengtų išlaidas grįžtant. * Sezoniškumas – Pabaigant metams (lapkritis–gruodis) arba prieš šventes, transporto paklauga išauga, todėl kainos auga.

Profesionalus ekspeditorius stengiasi pasiūlyti fiksuotą kainą ilgesniam laikotarpiui (pvz., metams) dideliems kroviniams (partijoms), tačiau vienkartiniai užsakymai visada bus priklausomi nuo momentinės situacijos rinkoje.

4. Kuo skiriasi dalinis krovinių pervežimas nuo pilno krovinio (FTL)?

Tai yra vienas pagrindinių sprendimų, kurį turi priimti klientas. FTL (Full Truck Load) – tai pilnas vilkiko užkrovimas (paprastai 33–34 europaletes arba 24 tonas). Tokiu atveju vilkikas važiuoja tiesiai iš siuntėjo pas gavėją be sustojimų. Tai yra greičiausia ir saugiausia transportavimo rūšis, kai krovinio tūris toks didelis.

LTL (Less than Truck Load) arba dalinis pervežimas (kai krovinys užima mažiau nei visą vilkiką, pvz., 1–5 paletes) turi savo ypatybę. Tokiu atveju krovinys yra įkeliamas į vilkiką kartu su kitais klientų krovinais. Vilketukas važiuoja pagal maršrutą, sustoja prie kitų sandėlių (kai kurie vadinami „hubais“) ir iškrauna/pakrauna kitas prekes. Lietuvoje šie kroviniai dažnai atkeliauja į paskirstymo centrus.

Dalinio krovinio privalumas – mažesnė kaina (mokate tik už užimtą vietą). Trūkumas – ilgesnis pristatymo terminas (gali prireikti 3–5 dienų) ir didesnis rizika, kad krovinys gali būti pažeistas kraunant/iškraunant kitas prekes (nors su šiuo kovame pakavimo būdais). Jei Jums svarbus greitas pristatymas, verta rinktis FTL net jei ir tektų mokėti daugiau už ne pilną užimtą vietą (t.y. užtušinęs likusią vilkiko dalį).

5. Kokius dokumentus reikia paruošti transportavimui?

Dokumentų tvarka yra logistikos „kraujas“. Jei dokumentai neteisingi, krovinys užstringa ties muitinės arba policijos postu. Pagrindiniai dokumentai yra: * Prekių siuntos kvitas (CMR) – tai pagrindinis vežimo sutarties dokumentas. Jį pasirašo siuntėjas ir vairuotojas. Jame nurodomos siuntos, sutartis, sąlygos. CMR yra pagrindas draudimo išmokai gauti. * Komercinė invoice (Sąskaita-faktūra) – būtina muitinės deklaravimui. Turi būti nurodyta tikslia prekių pavadinima (pagal HS kodus), kiekį, kainą, svorį. * Pakuotės sąrašas (Packing List) – padeda greičiau identifikuoti prekes, ypač jei yra daug skirtingų dėžių. * Sertifikatai (jei reikia) – pvz., ką tik gaminamų maisto produktų veterinariniai pažymėjimai, techniniai atitikties sertifikatai (CE) ir pan.

Esant „Ex Works“ sąlygoms, dokumentus dažniausiai ruošia pirkėjas (Lietuvoje), bet siuntėjas Vokietijoje turi juos pasirašyti ir perduoti vairuotojui. Esant „DAP“ (pristatymas į adresą), dokumentus paruošia ir pateikia siuntėjas. Visada patariu patikrinti, ar CMR duomenys sutampa su Invoicedu – neteisingas svoris CMR gali lemti baudą.

6. Ar reikia muitinės deklaravimo, vežant iš Vokietijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys yra Europos Sąjungos (ES) narės, standartinis prekių judėjimas tarp jų laikomas vidines prekyba ir nėra taikomi importo mokesčiai (muitas ir PVM) tiesioginėje sienoje. Tai reiškia, kad fizinėje sienoje (pvz., tarp Lenkijos ir Lietuvos) vilkikas dažniausiai nebestovi.

Tačiau! Muitinės deklaravimas vis tiek būtinas, bet jis vykdomas elektroniniu būdu (EMS – Elektroninė muitinės sistema). Importuotojas Lietuvoje turi pateikti Intrastat deklaraciją (jei apyvarta viršija tam tikrą slenkstį) ir apskaičiuoti PVM savo mokesčių deklaracijoje. Nereikia miegoti prie sienos, bet reikia užtikrinti, kad apskaita tvarkinga.

Nepaisant to, jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinės) ir jos tiesiog tranzituoja per Vokietiją sandėlį (vadinamasis „customs bonded warehouse“), tada jas išleisiant iš Vokietijos į Lietuvą gali reikėti T1 dokumento uždarymo procedūros. Čia be patyrusio muitinės brokerio neapsieisi, ir šis procesas gali trukti 1–2 dienas, jei duomenys bus neteisingi.

7. Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja ar neatsiliepia į skambučius?

Tai vienas nemaloniausių dalykų logistikoje. Tačiau prieš iškeliant paniką, reikia atsižvelgti keletą dalykų. Pirmiausia, vairuotojų darbo laikas yra griežtai ribojamas (tacho grafai). Jei jis buvo įstrigęs spūstyje prie Berlyno arba jam baigėsi vairavimo laikas ir jis privalėjo ilsėtis 45 minučių ar 9 valandas, jis negali ir niekaip nepadės, kad greičiau atvyktų.

Antra, vairuotojams dažnai draudžiama kalbėtis telefone vairuojant (nors daugelis ir pažeidžia), todėl jis gali neatsiliepti ne iš blogos valios, o dėl saugumo. Jei vairuotojas neatsiliepia ilgiau nei 3–4 valandas nuo planuoto atvykimo, reikia kreiptis į savo ekspeditorių. Ekspeditorius turi tiesioginį ryšį su vilkiko savininku ar dispėčeriu ir gali sužinoti tikrąją situaciją (ar nebuvo techninės gedimo, ar avarijos).

Nemokama paslauga: visada prašykite vairuotojo telefono numerio iš ekspeditoriaus iš anksto ( nors daugelis kompanijų duoda tik dispėčerio numerį dėl duomenų apsaugos). Tačiau jei turite tiesioginį kontaktą, galite sužinoti, kiek liko valandų.

8. Kokias transporto priemones galima pasirinkti? Kada naudoti „pikapą“?

Pasirinkimas priklauso nuo krovinio specifikos. * Tentinis vilkikas (Tautliner/ Curtainsider) – populiariausias. Turi šonu atidaromą uždangalą, leidžiantį įkrauti krautuvais iš šono. * Uždaras vilkikas (Box/ Dry Van) – standartinė dėžė, saugesnis, bet galima krauti tik per galą (išorinėmis liftomis arba su vidine „autokrautuvu“). * Šaldytuvas (Refrigerator) – kai reikalinga temperatūros palaikymas (maistas, vaistai, kai kurios cheminės medžiagos). * Pikapas arba 3.5–7.5 t sunkvežimis (Sprinter tipo) – naudojamas, kai krovinys yra nedidelis (1–4 europaletės) ir būtina greitas pristatymas „iš rankų į rankas“. Tokios mašinos gali važiuoti greičiau (didžiu maždaug 90 km/h vilkikų ribojimų), tačiau jų kaina vienai paletėms gali būti aukštesnė.

Jums svarbu greitas užsakymas? Jei reikia atvežti 1 paletę dalių, kad gamyba sustotų, geriau pasirinkti 3.5 t mašiną, kuri gali atvykti per 24 valandas ir nešti tik Jūsų krovinią, nei laukti, kol surinks dalinį krovinį didelėje mašinoje, kas gali trukti 3 dienas.

9. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas ir draudimas?

Pagal CMR konvenciją, vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo momento, kai jį priima, iki momento, kai jį išduoda. Tačiau standartinė atsakomybė yra ribota (paprastai apie 8.33 SDR/kg, kas yra maždaug 10 EUR/kg). Jei gabenate brangią elektroniką arba juvelyrinius dirbinius, šios sumos gali nepakakti.

Todėl visada rekomenduoju pasidomėti visapusišku krovinio draudimu (Cargo Insurance).