Krovinių pervežimas į Vokietiją pigiau ir greičiau: Eksperto vadovas efektyvumui

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Statistika nepalieka abejonių: didžioji dalis mūsų eksporto ir importo srautų keliauja būtent į šią šalį. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje mačiau, kaip keitėsi maršrutai, sunkvežimių parkai ir klientų reikalavimai. Vienas dalykas išlieka nepakitęs – kiekvienas siuntėjas nori tą patį: kad krovinys Vokietijoje atvyktų saugiai, atliekant minimalius laiko ir pinigų išlaidas.

Tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, nematomos sąnaudos dažnai kainuoja brangiau nei pašalinti. Žodžiai „pigiau“ ir „greičiau“ kartais susiduria, todėl svarbiausia yra ne rasti pigiausią pasiūlymą rinkoje, o optimizuoti procesą taip, kad jis atsipirktų jūsų verslui. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia krovinių pervežimo mechanizmas, ką reikia žinoti norint sutaupyti ir kodėl profesionalumas dažnai yra pigesnis už mėginimą taupyti viską.

Sėkmingas pervežimas prasideda ne tada, kai sunkvežimis atvažiuoja į sandėlį, o dar prieš kelias dienas, kai tik susiformavusi transporto poreikis. Suprasdami rinkos niuansus, galite išvengti dažniausių klaidų, kurias dažnai darome skubėdami arba nepakankamai informavę save apie galimybes.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau ir atsakiau į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda kasdien. Jie padės jums suprasti logistikos subtilybes ir geriau planuoti savo siuntas.

1. Kas labiausiai veikia krovinių pervežimo į Vokietiją kainą?

Kainos formavimas logistikoje yra kompleksiškas procesas, kurį dažnai supranta netiksliai. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno yra pastovus, o kainos pas skirtingus vežėjus svyruoja. Kodėl taip atsitinka?

Pirmiausia, tai kuras. Kuro kainos rinkoje nuolat kinta, ir dauguma transporto kompanijų taiko kuro priedą, kuris gali keistis kas savaitę. Antras, o gal net pirmas pagal svarbą faktorius – yra krovinio charakteristika. Ar tai standartinis 33 europaletės krovinys, ar maža siunta (LTL – Less than Truckload)? Jeigu vežate tik 4 paletes, bet mokate už visą sunkvežimį, tai bus brangu. Todėl būtina suprasti, kad kaina priklauso nuo to, kaip efektyviai galime užpildyti sunkvežimį.

Taip pat labai svarbus yra vietos Vokietijoje specifika. Pristatymas į didelį logistikos centrą, pvz., netoli Miuncheno ar Frankfurto, gali būti pigesnis dėl gero išsidėstymo prie automagistralių. Tačiau jeigu reikia važiuoti į gilius provincijos kaimus arba į miesto centrus su ribojimais (pvz., „Umweltzone“ – aplinkosaugos zonos), kaina gali padidėti dėl papildomo laiko, kur vairuotojas praleis spūstyse ar ieškodamas leidimų įvažiavimui. Galiausiai, sezoniškumas taip pat daro savo – prieš šventes ar statybų sezono metu kainos šoktelėja dėl didelio paklausos ir vairuotojų trūkumo.

2. Kaip galiu pervežti krovinius pigiau nei rinkos vidurkis?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Paslaptis nėra vienas magiškas būdas, o keletas strateginių sprendimų. Pirmasis ir efektyviausias būdas – planavimas. Jeigu galite susiplanuoti siuntą ne „rytoj“, o po savaitės ar dviejų, turite didžiulius šansus sutaupyti. Transporto kompanijos mėgsta užpildyti savo grafikus iš anksto, todėl „flexible“ (lankstus) pristatymo laikas dažnai leidžia derėtis dėl geresnės kainos.

Antras būdas – krovinio konsolidacija. Jeigu jūsų krovinys neužpildo viso sunkvežimio (FTL), verta ieškoti konsoliduoto pervežimo paslaugų. Tai reiškia, kad jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų kroviniais viename automobilyje. Taip dalijamos išlaidos. Žinoma, tai gali šiek tiek prailginti pristatymo terminą, nes vairuotojas turi apsilankyti keliose vietose, tačiau taupymas gali būti nuo 30 iki 50 proc.

Trečias dalykas, kurį dažnai pamirštame – yra pakavimas. Gerai supakuotas krovinys užima mažiau vietos, yra saugesnis ir leidžia greičiau krauti/iškrauti. Jeigu krovinys parengtas nekokybiškai, vairuotojas gali praleisti valandą ar dvi tiesiog jį sutvarkydamas, o šį laiką dažnai įkainojame kaip papildomą paslaugą. Taigi, investicija į kokybiškas girnas ar europaleztes apsimoka.

3. Kuo skiriasi dalinis (LTL) ir pilnas (FTL) krovinys, ir ką pasirinkti?

Skirtumas tarp šių terminų yra fundamentalus. FTL (Full Truck Load) tai yra kai jūsų krovinys užima visą sunkvežimį (paprastai tai apie 33-34 standartines europaletes arba apie 24 tonas svorio). Tokiu atveju sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be sustojimų tarpinėse vietose. Tai yra greičiausias ir saugiausias būdas, tačiau, jeigu krovinys mažas, tai ir brangiausias vienetui.

LTL (Less than Truck Load) arba dalinis krovinys yra kai jūsų siunta užima tik dalį sunkvežimio erdvės. Pavyzdžiui, jums reikia nuvežti 5 paletes į Vokietiją. Tokiu atveju krovinys yra įkeliamas į sunkvežimį kartu su kitais krovinais. Sunkvežimis važiuoja pagal maršrutą, sustoja terminaluose (kroviniai perkraunami iš vieno automobilio į kitą, kad pasiektų tikslą) arba tiesiog apkeliauja kelis adresus.

Ką pasirinkti? Jeigu jums svarbiausia yra greitis ir krovinio saugumas (pvz., jautrios prekės, brangios technologijos), rinkitės FTL. Jeigu jums svarbiau kaina ir krovinys nėra skubus, LTL yra idealus sprendimas. Mano patirtis rodo, kad maži ir vidutiniai verslai dažnai sutaupyti gali būtent naudodamiesi dalinių krovinių maršrutais, ypač kai prekės nėra itin jautrios laiko ar mechaninio poveikio atžvilgiu.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti sklandžiam pervežimui į Vokietiją?

Nors Vokietija yra ES šalis ir sienos tikrinimas dažniausiai nevyksta, dokumentacija išlieka labai svarbi. Be teisingų dokumentų, net jeigu krovinys fiziškai pasieks tikslą, jis gali būti areštuotas arba gavėjas atsisakys jo priimti.

Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėlio kvitas arba važtaraštis, kuriame turi būti nurodytas tikslus kiekis, svoris ir prekių pavadinimas. Tačiau tarptautiniam pervežimui būtinas CMR važtaraštis. Tai yra konvencinis dokumentas, įrodantis transporto sutartį, atsakomybę už krovinį ir jo buvimą. CMR turi būti pasirašytas tiek siuntėjo, tiek vežėjo.

Be to, būtina pateikti komercinę sąskaitą-faktūrą (invoice). Vokietijos muitinė arba gavėjas gali reikalauti šio dokumento patvirtinti prekių kilmę ir mokesčių apmokėjimą (PVM). Sąskaitoje turi būti nurodytos prekės, jų kodai (HS kodai), svoriai ir kainos. Jeigu pervežate specialias prekes (pvz., chemines medžiagas, maisto produktus, alkoholį), gali prireikti papildomų leidimų, sertifikatų arba deklaracijų. Mano patarimas: visada patikrinkite, ar dokumentai atitinka realų krovinį. Netikslumai dokumentuose – tai dažniausia vėlavimų priežastis.

5. Ar galima garantuoti pristatymo terminą, ir kas jį gali prailginti?

Klientai dažnai klausia: „Ar kroviniui atvyks rytoj?“. Atsakymas priklauso nuo to, ką mes vadiname „garantiju“. Standartinis tarptautinio pervežimo terminas yra apytikslis. Pavyzdžiui, į Berlyną arba Hamburgą krovinys dažnai pasiekia per 1-2 darbo dienas. Tačiau logistikoje yra daug veiksnių, nuo kurių mes nepriklausome.

Pagrindinės vėlavimo priežastys yra eismo įvykiai, blogas oro sąlygos (žiemos metu tai labai aktuali tema, važiuojant pro Lenkiją ar Vokietiją), taip pat techniniai sunkvežimių gedimai. Taip pat labai dažna priežastis yra vėlavimas prieš išvežimą – t.y., jeigu klientas nėra pasiruošęs krauti, kai vairuotojas atvyksta, arba krovinys nėra supakuotas. Tai sukelia „domino efektą“ – vairuotojas praleidžia savo laiko langą, vėluoja į paskirties vietą.

Jums reikalingas tikslus pristatymas? Tada reikia rinktis „Express“ arba „Dedicated“ (išskirtinio) transporto paslaugas. Tokiu atveju sunkvežimis važiuoja tik su jūsų kroviniu ir vengia bet kokių sustojimų. Tokia paslauga brangesnė, bet čia mes kalbame apie laiko garantiją. Be to, Vokietijoje labai griežtai laikomasi vairuotojų darbo laiko apribojimų. Vairuotojas privalo daryti pertraukas, o jeigu jo darbo laikas baigiasi, jis privalo sustoti net jeigu iki tikslio liktų 10 km. Tai ne vėlavimas, tai saugumo reikalavimas, kurio negalima apeiti.

6. Kokias rizikas neša netinkamas krovinio pakavimas?

Per dvidešimt metų mačiau nemažai sugadintų krovinių, ir dažniausia kaltas nebuvo vairuotojo vairavimo įgūdžiai, o būtent nepakankamas arba neteisingas pakavimas. Vokietijos keliai, nors ir geriausi Europoje, turi savo bangų ir posūkių, o stabdymas yra neišvengiamas.

Krovinys turi būti užfiksuotas taip, kad jis negalėtų judėti. Standartinis sunkvežimis veža 24 tonas krovinių. Jeigu 500 kg svarbių detalių nebus užtvirtinta, įsibrovus į posūkį ar staigiai stabdant, jos tampa „svaidomuosiais sviediniais“, kurie gali sugadinti ne tik save, bet ir vairuotojo kabą, kitus krovinius arba pralaužti sienelę.

Svarbu naudoti kokybiškas įrankius: tvirtinimo juostas (gali būti reikalingos kelios eilės), guminius kilimus, tarpines sienas, kad krovinys nesirėtėtų. Jeigu vežate lengvas, bet brangias prekes, jas reikėtų padėti ant viršaus, kad sunkesnės prekės jas nespaustų. Vokietijos klientai yra labai reiklūs dėl gavimo būklės. Jeigu prekės atvyks pažeistos dėl blogo pakavimo, pretenzijos bus pateiktos jums, o ne vežėjui. Investicija į pakavimą yra investicija į ramybę.

7. Ar reikia drausti krovinius, ką dengia standartinė atsakomybė?

Tai vienas svarbiausių klausimų, apie kurį dažnai pamirštama iki tol, kol neįvykia incidentas. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą yra ribota. Paprastai tai svyruoja apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 9–10 eurų už kg, priklausomai nuo kurso).

Kas tai reiškia praktiškai? Jeigu vežate 1000 kg elektronikos, kurios vertė yra 50 000 eurų, ir ji dingsta arba sudegsta, vežėjas atsakomybės riba bus tik apie 10 000 eurų. Likusią 40 000 eurų nuostolį turėsite padengti patys.

Todėl visada rekomenduoju krovinio draudimą. Jis kainuoja labai nedaug – paprastai tai nedidelis procentas nuo krovinio vertės (pavyzdžiui, 0,2–0,5%). Už šią nedidelę sumą gausite visišką apsaugą nuo visų rizikų: nuo avarijų, gaisrų, vagysčių iki gamtos stichijų. Profesionalus logistikos partneris visada pasiūlys šią paslaugą. Nesisavinkite rizikos, ypač jei prekės yra aukštos vertės.

8. Kaip Vokietijos specifika (pvz., „Umweltzone“ arba iškrovimo taisyklės) veikia pervežimus?

Vokietija yra labai centralizuota ir reglamentuota šalis. Prieš išvykdami į Vokietiją, būtina žinoti, kad dauguma miestų turi „Umweltzone“ (Aplinkosaugos zonas). į šias zonas negali važiuoti seni, taršą keliantys sunkvežimiai. Jūsų transporto kompanija turi užtikrinti, kad sunkvežimis turi reikalingą „Umweltplakette“ (žaliąją kortelę) arba atitinka EURO 6 standartą. Jeigu sunkvežimis neturi leidimo, gauti baudos gali būti didžiulės, ir jas dažnai tenka mokėsi siuntėjui, nes jis nenurodė teisingų duomenų.

Kita svarbi specifika – iškrovimas. Lietuvoje mes esame pripratę, kad vairuotojas padės iškrauti net ir rankomis. Vokietijoje tai yra retas atvejis. Vokietijos darbo įstatymai ir saugos normos draudžia vairuotojams atlikti sunkų fizinį darbą. Be to, dauguma sandėlių Vokietijoje turi griežtus tvarkaraščius. Jeigu atvykstate 15 minučių vėlai, gali tekti laukti iki kito dienos, o tai kainuoja laiką ir pinigus.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padėklių (pallets) kokybę. Vokietijoje labai populiarūs ir reikalaujami EPAL (Europos paletės) standarto padėklai. Jeigu atvešite netinkamus, sugadintus arba „chaotiškus“ padėklus, gavėjas gali atmesti krovinį arba paskaičiuoti baudą už padėklių keitimą. Geriausia naudoti standartines, tvirtas europaletes.

9. Kada verta naudotis jūrų arba geležinkelio transportu vietoj kelių transporto?

Daugelis klientų automatiškai renkasi kelių transportą, tačiau didelėms siuntoms verta apsvarstyti alternatyvas. Geležinkelio transportas („Rail Freights“) iš Lietuvos į Vokietiją (pvz., į Mašeno arba Kėlnio terminalus) tampa vis populiaresnis. Jis ypač tinka dideliems kiekiams (pvz., 40 ar daugiau paltų arba konteinerių). Geležinkelis yra pigesnis už kelių transportą ir yra daugiau ekologiškas, tačiau yra lėtesnis (trunka 3–5 dienas) ir reikalauja papildomo perkelimo iš vagono į sunkvežimį paskutiniam myliui.

Jūrų transportas per Klaipėdos uostą į vieną iš Vokietijos uostų (Hamburgas, Bremerhaven) taip pat gali būti pigus, tačiau jis dažniausiai naudojamas tarpkontinentiniam prekybai arba labai dideliems kiekiams. Esant mažesniems kiekiams, uosto ir terminalų mokesčiai suvalgomas sutaupytas pinigas.

Mano rekomendacija: jeigu siunčiate daug mažų siuntų (LTL), kelių transportas nėra konkuruojamas. Jeigu turite didelį partijų projektą (pvz., statybines medžiagas, metalą), verta pasikonsultuoti dėl geležinkelio varianto. Mišrus sprendimai (pvz., geležinkelis iki Vokietijos ir sunkvežimis iki galutinio vartotojo) gali duoti puikių rezultatų.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir išvengti sukčių?

Rinkoje yra daug tiek didelių, patikimų kompanijų, tiek mažų, „vieno vairuotojo“ vežėjų. Kaip atskirti gerus nuo blogų? Pirmiausia, patikrinkite, ar kompanija turi licenciją.