Krovinių pervežimas į ir iš Vokietijos: geriausios kainos

Vokietija jau dešimtmečiais yra ne tik didžiausia, bet ir pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. Esantys ekonominiai ryšiai tarp šalių yra itin glaudūs – nuo "Mercedes" ir "Bosch" detalių, atvykstančių į Lietuvos gamyklas, iki maisto produktų ir medienos, keliaujančių atvirkščia kryptimi. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip ši rinka išaugo nuo pavienių sunkvežimių kelių į milžinišką, sudėtingą logistikos tinklą. Tačiau, nepaisant to, kiek ši sritis pasikeitė, vienas klausimas klientams visada išlieka prioritetas: kaip rasti geriausią kainą ir neprarasti kokybės?

Kai kalbame apie "geriausią kainą", ekspertas neapsiriboja tik mažiausiu skaičiumi sąskaitoje-invoicuje. Tai sudėtingesnė lygtis. Mano patirtis rodo, kad pigiausias pasiūlymas dažnai pasidaro brangiausias, kai suskaičiuojame prarastą laiką, vėluojančias siuntas arba pažeistą krovinį. Todėl šiame straipsnyje aš ne tik padėsiu suprasti, iš ko susiformuoja krovinių pervežimo į Vokietiją kainos, bet ir parodysiu, kaip užtikrinti, kad Jūsų pinigai būtų išleisti efektyviai. Mes išnagrinėsime skirtingus pervežimo būdus, paslėptas išlaidas ir strategijas, kurias naudoja didžiausios šalies importo ir eksporto kompanijos, siekdamos optimizuoti savo biudžetus.

Norint gauti geriausią kainą, būtina suprasti rinkos mechanizmus. Vokietijos logistikos infrastruktūra yra viena geriausių pasaulyje – čia yra moderniausių uostų, greitųjų automobilių kelių tinklas ir milžiniški krovinių terminalai (pavyzdžiui, Duisburgas, kuris yra didžiausias vidinis uostas Europoje). Tačiau ši infrastruktūra kainuoja, o Vokietijoje galioja griežti kelių eismo taisyklės ir mokesčiai sunkiesiems automobiliams (MAUT), kurie tiesiogiai įtakoja galutinę paslaugos kainą. Be to, rinka yra cikliška – kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainų, sezoniškumo ir net vairuotojų trūkumo Europos Sąjungoje.

Straipsnyje toliau rasite išsamų atsakymų (DUK) skyrių, kuriame paneigiau dažniausiai pasitaikančius mitus ir atsakiau į sudėtingiausius klientų klausimus. Nuo to, kaip kainos skiriasi priklausomai nuo krovinio tipo, iki to, kodėl planuojant iš ankstinai galima sutaupyti dešimtis procentų. Tikslas vienas – Jums suteikti žinių, kurios leis ne tik pasirinkti pigiausią, bet ir patikimiausią transportavimo variantą Jūsų verslui.

DUK: Klausimai ir atsakymai apie krovinių pervežimą su Vokietija

1. Iš ko tiksliai susiformuoja krovinių pervežimo kaina į Vokietiją? Kaina nėra atsitiktinis skaičius – tai tiksliai apskaičiuota suma, kurią lemia keli pagrindiniai veiksniai. Pirmasis ir akiviazidžiausias yra atstumas. Maršrutai tarp Vilniaus/Berlyno ar Kauno/Miuncheno yra gan standartizuoti, tačiau galutinysis taškas Vokietijoje gali smarkiai pakeisti kainą. Vykdyti pervežimą į industrializuotą Ruhr sritį gali būti pigiau dėl didelio krovininio transporto srauto (galimybės rasti "grįžtamąjį krovinį"), nei į atokius kaimiškus rajonus Bavarijoje arba šiaurės Federacinėse žemėse.

Antrasis, o gal net svarbiausias veiksnys – kuro kainos. Degalai sudaro didžiąją dalį pervežimo savikainos. Vokietijoje taikomi mokesčiai už naudojimą automagistralėmis (MAUT), kurie taip pat priklauso nuo transporto priemonės emisijų klasės. Aukštesnės ekologinės klasės sunkvežimiai (Euro 6 ir naujesni) moka mažiau, bet jų nuoma ar pirkimas brangesnis. Taip pat kainą lemia krovinio svoris ir tūris (jei siunta nėra pilnavertis krovinys). Jei reikalinga speciali technika (pvz., šaldytuvas, keltuvas arba liftas su manipuliatoriumi), tai taip pat pridedamas prie galutinės kainos kaip papildoma paslauga. Galiausiai, įtakos tair ir draudimas bei rizikos premijos, ypač jei vežami brangūs ar lengvai sugadinami daiktai.

2. Kas yra pilnavertis krovinys (FTL) ir dalinis krovinys (LTL), kuris labiau apsimoka? Šie du terminai yra logistikos pagrindas. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad Jūsų krovinys užima visą sunkvežimio priekabą (paprastai 33 euro paletes). LTL (Less Than Truck Load) – tai dalinis krovinys, kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų siuntiniai.

Kuris labiau apsimoka? Jei turite enough kroviniui užpildyti priekabą arba bent 20–22 euro paletes, FTL beveik visada bus pigiau vienam paletės ar kilogramui skaičiuojant. Mokate už visą sunkvežimį, tačiau kaina yra fiksuota, o siunta važiuoja tiesiogiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose terminaluose. Jei turite tik 2–4 paletes, LTL yra vienintelis protingas pasirinktis. Nors kaina už vienetą gali būti aukštesnė, Jūs mokate tik už užimtą vietą. Čia svarbu suprasti, kad LTL siuntos dažnai surenkamos sandėliuose (konsolidacijos terminaluose), o tai gali šiek tiek prailginti pristatymo laiką, tačiau sutaupo biudžetui mažesniems siuntimams.

3. Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo to, ar įvežame, ar išvežame prekes? Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas slypi rinkos balanse. Lietuva daugiau importuoja prekių iš Vokietijos negu eksportuoja į ją. Vokietija yra didžiulė gamybos jėga, o Lietuva – orientuota į rinką. Dėl to, įvyksta disbalansas: daugybė sunkvežimių važiuoja į Lietuvą pilni prekių, o grįžta atgal tuščiadvariais arba pusiau tuščiais.

Logistikos kompanijos stengiasi išvengti tuščios važiavimo (angliškai vadinamo "dead mileage"). Jeigu Jos reikalaujate pervežimo iš Lietuvos į Vokietiją, kur yra daugiau siuntų, ekspeditoriams lengviau susirasti Jūsų siuntai "priedą" – t. y. surasti kitą krovinį tame pačiame maršrute. Tokiu atveju kaina gali būti žymiai palankesnė. Atvirkščiai, vežant iš Vokietijos į Lietuvą, rinka yra labai apkrauta, o grįžtantį transportą surasti sudėtingiau, todėl kainos gali būti šiek tiek aukštesnės, nes pervežėjas turi užtikrinti, kad sugrįžimas taip pat būtų pelningas. Tačiau dėl didelio konkurencijos šiame maršrute, skirtumai dažnai išlyginami.

4. Ar tikrai galima rasti "geriausią kainą" rinkoje be paslėptų mokesčių? Taip, galima, bet reikia labai atidžiai skaityti sutartis. Praktikoje dažnai matau, kad klientas, gavęs žemiausią rinkos kainą, vėliau nustebs, kad jam pridedami papildomi mokesčiai už "ilgą iškrovimą" (laukimo laiką), už pristatymą naktį ar savaitgalį, už aplinkosaugos mokesčius ar net už dokumentų tvarkymą.

Geriausia kaina – tai transparenti (skaidri) kaina. Patikimas ekspertas visada iš anksto nurodys, kas įeina į pasiūlymą: ar įskaičiuota iškrova prie gavėjo (jei tai įmanoma), ar reikalingas liftas, ar yra apribota laiko vertė (pvz., 2 valandos iškrovai). Užtikrinti geriausią kainą reiškia ne tik derėtis dėl skaičiaus, bet ir aiškiai suformuluoti sąlygas, kad vėliau neatsirastų niuansų. Visada klauskite: "Ar ši kaina yra galutinė, ir ar egzistuoja kažkokie papildomi mokesčiai, kurie gali pasireikšti vykdymo metu?".

5. Kaip krovinio pakavimas įtakoja pervežimo kainą? Tai dažnai nepaisomas, bet svarbios kainos formavimo elementas. Gerai supakuotas krovinys – tai ne tik saugumas, bet ir taupyti pinigai. Pavyzdžiui, jeigu Jūsų prekės yra supakuotos į standartines EURO paletes (120x80 cm) ir užima iki 180 cm aukščio, jas lengva pakrauti į standartinę priekabą ("tent"). Tokiu atveju kaina yra standartinė.

Tačiau jei prekės yra nestandartinio dydžio, arba jei jos netelpa į paletes ir yra supakuotos į dėžes, kurias reikia krauti rankomis (pav., dėžės viena ant kitos, ne ant paletės), tai daro didelę įtaką kainai. Toks krovinys reikalauja daugiau laiko krauti ir iškrauti, o kartais ir specialių fiksavimo priemonių, kad jis neišsirinktų važiuojant. Be to, netinkamai supakuotas krovinys gali užimti daugiau vietos tarpinėse sienelėse, o tai reiškia, kad sunkvežimyje tilps mažiau prekių. Ekspeditoriai gali tokią siuntą įvertinti brangiau dėl "neefektyvaus erdvės panaudojimo" arba papildomo darbo. Tinkamas pakavimas – tai paprastas būdas sumažinti kainas.

6. Ar apsimoka laukti su užsakymu, kad gauti pigiau? (Sezoniškumas ir planavimas) Absoliučiai taip. Logistikoje, kaip ir aviacijos bilietuose, laikas yra pinigai. Jei Jūsų siunta nėra skubi, ir Jūs galite leisti pervežėjui susirasti kitą siuntą, kad užpildytų visą sunkvežimį, Jūsų kaina gali nukristi 20–30 %. Tai vadinama "lankstu pristatymo terminu".

Be to, labai svarbu atsižvelgti į sezoniškumą. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas arba vasaros atostogų pradžią, paklausimas staiga išauga, o kartu ir kainos. Jeigu Jūsų verslas leidžia, planuokite pervežimus "ramiaisiais" laikotarpiais. Taip pat reikia atsižvelgti į savaitės dienas. Užsakymai pirmadienį (kai visi kaupia siuntas po savaitgalio) gali būti brangesni nei užsakymai ketvirtadienį ar penktadienį, kai ekspeditoriai jau turi suplanuotas savaites važiavimus ir ieško papildomo krovinio, kad užpildytų likusias vietas, kad tik pagerintų savo pelningumą. Ilgesnis planavimo horizontas (savaite ar dvi prieš važiavimą) leidžia logistikos brokeriui geriau suorganizuoti maršrutą.

7. Kokios rizikos kyla renkantis labai pigų pervežėją, ir kaip jas išvengti? Rinka yra pilna "vienišų vilkų" – vairuotojų, kurie turi sunkvežimį, bet neturi didelės kompanijos atgalinio rėmimo arba patirties. Renkantis tokius pervežėjus, rizikuojate ne tik vėluojančia siunta. Didžiausia rizika – krovinio saugumas ir draudimas. Jeigu atsiranda eismo įvykis arba krovinys yra padarytas žalos, ir pervežėjas neturi tinkamo draudimo (CMR draudimo su pakankama apimtimi), Jūsų nuostoliai gali būti didžiuliai.

Be to, pigi kaina dažnai reiškia, kad vairuotojas dirbs viršvalandžius, pažeis poilsio laiką, kas didina eismo įvykių tikimybę. Kad išvengtumėte šių rizikų, visada klauskite apie pervežėjo licenciją, patirtį ir, svarbiausia, apie draudimo polisą. Patikimas ekspertas niekada nebus pigiausias rinkoje, nes jis savo kainoje įskaičiuoja saugumą, atsakingumą ir kokybišką aptarnavimą. Mano praktika rodo, kad sutaupyti 10 % ant pervežimo kainos ir prarasti 10 000 eurų dėl sugadinto krovinio nėra verslo strategija.

8. Kaip Incoterms sąlygos (pavyzdžiui, EXW, FCA, DAP) įtakoja galutinę kainą? Tai yra labai techninis, tačiau kritiškai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta. Incoterms (tarptautinės prekybos sąlygos) apibrėžia, kas atsakingas už krovinį ir išlaidas kuriame taške. Jeigu Jūsų sutartyje su Vokietijos partneriu nurodyta "EXW" (Ex Works) – tai reiškia, kad Jūs turite atvykti paimti prekes iš gamintojo sandėlio, o jei nurodyta "DAP" (Delivered at Place) – vokiečiai turi pristatyti prekes tiesiai į Jūsų sandėlį Lietuvoje.

Jeigu perkančiojote pagal EXW sąlygas, Jums reikės sumokėti už pervežimą nuo vokiečių sandėlio iki Lietuvos. Tačiau dažnai pamirštama, kad EXW atveju sunkvežimiui tenka laukti, kol vokiečių sandėlininkai suranda ir paruošia prekę (kas gali trukti valandas ar net dieną). Tas laukimas gali būti įkainojamas. O jeigu sutartis yra FCA (Free Carrier), vokiečiai turi paduoti prekę į Jūsų nurodytą vietą Vokietijoje (pvz., terminalą), ir tada atsakomybė bei rizika perkeliami Jums. Renkantis sąlygas, vertėtų susikalbėti su logistikos partneriu, nes kartais brangiau pirkti prekę "DAP" sąlygomis ir užtikrinti, kad visa atsakomybė už transportą yra ant pirkėjo, kuris geriau pažįsta vietos rinką.

9. Kaip technologijos ir stebėjimo sistemos padeda sumažinti kainas ir optimizuoti procesus? Anksčiau, prieš 20 metų, krovinio stebėjimas buvo ribotas – skambinome vairuotojui arba dispečeriui ir tikėjomės, kad jis nepasako netiesos. Šiandien GPS stebėjimas yra standartas. Kaip tai padeda sutaupyti? Pirma, Jūs nereikalaujate papildomų informacijos skambučių, kurie kartais brangiau įkainojami tarptautiniais ryšiais. Antra, tikslus laiko planavimas leidžia Jums efektyviau planuoti savo sandėlio darbuotojus ir pakrovimo techniką. Jei žinote, kad sunkvežimis atvyks po 2 valandų, Jums nereikia laikyti keltuvojo ir forklifto budėjimo režime po kelias valandas. Tai tiesiogiai sumažina Jūsų vidines išlaidas.

Be to, modernios transportavimo valdymo sistemos (TMS) leidžia ekspeditoriams analizuoti milijonus duomenų ir rasti optimaliausius maršrutus, išvengiant spūsčių (pavyzdžiui, vengiant Karavanų (Karawanken) tunelio perpildymo laiku).